Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Gydymas  » Natūralių vaistų patriarchas – alijošius

Natūralių vaistų patriarchas – alijošius

Medėjantysis alavijas, daugelio vadinamas alijošiumi, – puikus visame pasaulyje paplitęs augalas. Daugelio tautiečių namų jis auga kaip kambarinė gėlė. Šis augalas – tikras natūralių vaistų patriarchas, nuo seno plačiai naudojamas liaudies medicinoje. Mūsų senelės ir prosenelės jį ypač vertino, neretai vadindavo vaistu nuo dešimties ligų. Ir dabar kaimuose viena iš dažniausiai auginamų gėlių yra alavijas. Šio augalo panaudojimo galimybės – labai plačios, būtent todėl jis yra populiarus ir vertinamas iki šiol.
 

Tėvynė ir savybės
Alavijo gimtinė – Pietų Afrika. Manoma, kad Aleksandro Makedoniečio daktarai per žygį į Egiptą iš vietinių šventikų sužinojo apie gydomąsias alavijo savybes, vėliau per juos vaistų receptai pasklido po visą Europą. Savo augalines vaistinėles alaviju užpildė ir vienuoliai. Jie pradėjo auginti šį augalą vienuolynų soduose ir gydė jo šviežių lapų sultimis sergančiuosius.
Vaistinė žaliava – sveiki lapai, augantys apatinėje ir vidurinėje augalo dalyse, ne trumpesni nei 15 cm. Juose yra daug biologiškai veiklių medžiagų. Alavijo sultys naudojamos tiek išoriškai, tiek į vidų. Kiekvienos šalies liaudies medicina siūlo įvairių savo receptų, daugelis jų labai paprasti ir visai nepakitę pasiekė mūsų dienas.
Alavijo lapai stangrūs, mėsingi ir sultingi, su aštriais dygliais. Šio augalo žiedai yra geltoni arba oranžiniai, nors Lietuvoje auginami alavijai labai retai nudžiugina savo žiedais, nes jiems stinga šviesos ir šilumos. Lietuvoje dažniausiai auginamas medėjantysis alavijas.
Alavijo lapuose yra apie 2 proc. antraceno darinių (pagrindinė sudedamoji dalis –aloinas), eterinių aliejų, gliukozės, proteino, salicilo rūgšties, magnio, cinko, fosforo, kalcio, A, B1, C ir E vitaminų. Alavijo sultys – puikus antiseptikas, padeda greičiau užgyti žaizdoms, turi sausinamųjų savybių, didina imunitetą, stimuliuoja audinių atsinaujinimo procesą, kelia apetitą.
Į vidų ir išoriškai
Lietuvos fitoterapijos centro vadovas medicinos mokslų daktaras docentas vaistininkas Juozas Vasiliauskas neslėpė labai mėgstąs šį vaistinį augalą ir jo preparatų dažnai skiriąs ligoniams, mat jo poveikis virškinamajai ir imuninei sistemai yra labai geras. Alavijas labai tinka vyresnio amžiaus žmonėms, kurių virškinamoji sistema ir žarnyno flora sutrikusios, išburkusios gleivinės.
Alavijo ekstraktas gali būti naudojamas sergant akių, tulžies ir kepenų ligomis, bronchine astma, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu, vidurių užkietėjimu.
Šiuolaikinėje farmakologijoje alavijo sultys naudojamos gaminant tepalus, gerklės ir dantenų skalavimo skysčius, gydomąsias mikstūras. Kosmetikos pramonėje lapų ekstrakto dedama į kremus, losjonus, valomąsias ir maitinamąsias kaukes. Kremai su alijošiumi – tikrai puikūs, nes vitaminas E, kurio daug žaliose augalo sultyse, turi savybę jauninti odą, mažinti raukšles. Tokie kremai tinka ir vyrams – jie irgi nori atrodyti jauni.
Kada tinkamiausias
Doc. J. Vasiliauskas pabrėžė, kad vaistams švieži lapai renkami nuo apatinės ir vidurinės stiebo dalies. Juos reikia nupjauti, nuplauti ir nusausinti, palaikyti 12–15 parų tamsioje vietoje 6–8 laipsnių temperatūroje ir tik tada ruošti įvairius preparatus.
Kodėl svarbu toks paruošimas? Nustatyta, kad, laikant alavijo lapus tamsioje ir šaltoje vietoje, vyksta biologiniai pokyčiai ir pasigamina medžiagos, kurios stimuliuoja gyvybinius procesus – biogeniniai stimuliatoriai. Jie gerina medžiagų apykaitą, slopina uždegimo procesus, didina organizmo atsparumą ligoms, gydo žaizdas ir nudegimus. Iš alavijo lapų išspaustos sultys vartojamos iš karto, nes, ilgiau laikomos, praranda savo gydomąjį poveikį.
Naudoti išoriškai jas paprastai saugu, bet vartoti jį į vidų reikia atsargiai. Alavijo nevertėtų naudoti menstruacijų metu ir besilaukiančioms moterims, nes gali sukelti persileidimą. Jo sulčių negalima gerti esant padidėjusiam kraujavimui, paaštrėjus opai, hemorojui, linkusiems į viduriavimą ir segantiems ūminėmis kepenų ir tulžies ligomis, ūminiu inkstų uždegimu, aktyvia tuberkuliozės forma su kraujavimu. Vėžiu sirgusiems ligoniams negalima vartoti iš ilgai tamsioje vėsioje vietoje palaikytų alavijo lapų išspaustų sulčių.


Daugelyje populiariosios medicinos šaltinių pabrėžiama, kad šio augalo preparatai paprastai vartojami ne ilgiau kaip vieną savaitę. Perdozavus gali pradėti skaudėti sąnarius.
Kelios vartojimo detalės
Beje, rengdama šį rašinį, vienuose šaltiniuose aptikau įspėjimą, kad alavijas ir jo preparatai netinka sergantiesiems onkologinėmis ligomis, kituose – kad tai rimtas pagalbininkams jiems. Kaip čia yra? To pasiteiravau Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Reabilitacijos skyriaus Fitoterapijos laboratorijos vedėjo Juozo Ruolios.
Pasak fitoterapeuto, šiuo klausimu populiariojoje medicininėje literatūroje „nepiktavališkai nusišnekama“. Mat yra kelios alavijo vartojimo metodikos. 12–15 parų tamsioje vietoje 6–8 laipsnių temperatūroje išlaikytuose alavijo lapuose susidaro biogeniniai stimuliatoriai, kurie pasižymi uždegimą slopinančiu, antibakteriniu veikimu, varo tulžį, gydo nudegimus, opas, žaizdas, gerina apetitą, skatina plaukų augimą, tinka vartoti po insultų, infarktų, esant prastai kraujodarai. Tačiau taip paruoštų alavijo preparatų negalima sergantiesiems vėžiu– nes jie skatina visų rūšių ląsteles atsinaujinti, piktybines, beje, greičiau negu kitas.
Šviežios alavijo lapų sultys turi daug gerų medžiagų, kurios tinka saugai nuo vėžio pasikartojimo. Antraceno dariniai yra labai reikalingi žarnų judesiams paskatinti esant vidurių užkietėjimui, mat dirgina jas ne vietiškai, o per receptorius. Tam patariama išgerti 4–5 šaukštus šviežių arba vaistinėse pirktų koncertuotų alavijo lapų sulčių.
Beje, pasak J.Ruolios, šviežios alavijo lapų sultys, net stipriai atskiestos (iki santykiu 1 ir 500), skatina edemų, karcinomų žūtį. J.Ruolia pabrėžė, kad tai pastebi ir Europos farmakopėja, ir kinų medicina.
Nuo plaučių tuberkuliozės ir įsisenėjusio bronchito
Pateikiame doc. J.Vasiliausko išbandytą receptą.
Imame 15 g šviežių lapų sulčių, po 100 g kiaulės taukų ir sviesto, 50 g kakavos. Viską sumaišome ir palaikome 10 dienų tamsoje. Geriame po valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną, užsigerdami karštu pienu.
Žolininkė Žanna Jankovskaja rekomenduoja tokį šių ligų gydymo receptą. Reikia 7 alavijo lapų, po 7 šaukštus medaus, sviesto, 2 šaukštų kakavos miltelių. Alavijo lapus susmulkiname (prieš tai nupjaustę dygliukus), masę sudedame į kelių sluoksnių marlę ir išspaudžiame sultis. Jas supilame į pakaitintą sviestą ir medų, masę sumaišome su kakavos milteliais ir laikome šaldytuve. Šiuos vaistus vartokite po šaukštą 3 kartus per dieną. Geriausia – su šiltu pienu, maždaug pusvalandį prieš valgį.
Nuo slogos
Išspaustas šviežias alavijo sultis lygiomis dalimis praskiedžiame su vandeniu 5–10 kartus ir lašiname į nosį. Alavijo sultis galima lygiomis dalimis maišyti su burokėlių sultimis.
Arba pasidarykite tokių lašų stipriai slogai gydyti: 2 arbatinius šaukštelius šviežiai išspaustų alavijo sulčių sumaišykite su tiek pat šilto alyvuogių aliejaus ir šaukšteliu česnakų sulčių. Kas valandą po du lašus lašinkite į abi šnerves. Po procedūros gerai pagulėti užvertus galvą.
Nuo peršalimo
Imame 2 dalis alavijo, po 3 dalis medaus ir citrinos (šią su žieve prieš ruošdami vaistus pusvalandį palaikykite stiklinėje vandens, kurioje ištirpintas 1 arbatinis šaukštelis sodos). Išspaustas alavijo sultis išmaišykite su ištirpintu medumi ir malta citrina. Masę laikykite šaldytuve, vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 30 minučių prieš valgį.
Užkietėjus viduriams ar virškinimui pagerinti
Gerti po 1–2 šaukštelius alavijo sulčių 2–3 kartus per dieną maždaug 30 minučių prieš valgį.
Tonizuojamoji košelė (tinka ir sportininkams)
Pusę stiklinės smulkintų graikinių ar lazdyno riešutų gerai išmaišykite su puse stiklinės pašildyto medaus ir 3 valgomaisiais šaukštais šviežiai išspaustų alavijo sulčių. Valgykite po šaukštelį šios masės pusę valandos prieš valgį 3–4 kartus per dieną. Košelę laikykite šaldytuve uždarytame stikliniame ar keraminiame inde.
Losjonas probleminei odai
Arbatinį šaukštelį alavijo sulčių sumaišykite su tokiu pat kiekiu mineralinio vandens ir ramunėlių užpilo, 2 lašais citrinos sulčių. Tepkite šiuo losjonu veidą ir kaklą 2–3 kartus per dieną, leiskite nudžiūti. Po to suvilgykite veidą šiltu mineraliniu vandeniu suvilgyta vata ir patepkite maitinamuoju kremu.
Plaukams stiprinti
Alavijas stiprina plaukus ir skatina jų augimą. Įtrinkite jo lapų sultimis plaukus ir galvos odą arba pasidarykite alavijo lapų nuovirą ir juo skalaukite galvą.
P.S.
Pasikalbėję su prisiekusiais natūralios medicinos šalininkais, sužinotumėte ir daugiau vaistų su alaviju receptų. Vienas liaudies kultūros žinovas sakė, kad tremties metais išsigydyti skrandžio opą jam padėjo prieš valgį sukramtytas alavijo lapelio gabalėlis, ne vienas vaistinių augalų gerbėjas geriausiu vaistu nuo stipraus bronchito ar plaučių uždegimo laiko alaviją. Jo efektyvumu ne kartą įsitikino ir šio rašinio autorė.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2026. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2026. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS