Daugiau kaip prieš šešis dešimtmečius prasidėjo didžiosios medicinos revoliucijos užuomazgos. Buvo atlikta sėkmingų transplantacijos su gyvūnais bandymų. Daugybė tyrimų parodė, kad žmogaus organų transplantacija taip pat įmanoma ir būtų labai naudinga tūkstančiams pacientų. Tačiau bandymai norimų rezultatų nedavė. Sėkmė atėjo 1950-ųjų pradžioje, kai inkstų transplantacijos suteikė naują gyvenimą sunkiai sergantiems pacientams. Per tą laiką pasiekta nemažai, ir šiandien dauguma organų transplantacijos yra saugios procedūros, o organų persodinimas yra laikomas geriausiu gydymo būdu tūkstančiams pacientų per metus.
Lietuvoje transplantologijos pradininku laikomas Vladas Kuzma, jis inkstų bei kitų organų persodinimo eksperimentus atliko 1927 metais.
Šių metų vasarį sukako 40 metų nuo pirmosios 1970 m. Lietuvoje atliktos inksto persodinimo operacijos. Sėkminga operacija atvėrė kelią ir kitų organų transplantacijoms. Širdies transplantacijos Lietuvoje atliekamos daugiau kaip 20 metų, kepenų – jau visą dešimtmetį. Prieš keletą metų buvo pradėtos plaučių, širdies-plaučių bei inksto-kasos kompleksų persodinimo operacijos.
Deja, ir gydytojai, ir pacientai susiduria su nauja kliūtimi: nėra pakankamai organų donorų, todėl pacientams tenka laukti ilgus mėnesius, net metus. O kartais, kad ir kaip gaila, donoras neatsiranda per ilgai.
Nauja Eurobarometro apklausa parodė, kad organų persodinimo laukiantiems žmonėms padovanoti savo mirusių artimųjų organus sutiktų apie pusė (53 proc.) Lietuvos gyventojų. Paklausti, ar paaukotų po mirties savo organą, pusė apklaustųjų taip pat atsakė teigiamai. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) nurodė, kad to daryti nenorėtų, panašus skaičius apklausos dalyvių (26 proc.) atsakė nežinantys. Kaip svarbiausią priežastį, kodėl nesutiktų prisidėti prie organų donorystės, 27 proc. asmenų nurodė, jog baiminasi manipuliacijų su žmogaus kūnu, 17 proc. sakė nepasitikintys transplantacijos sistema, 9 proc. trukdė religinės priežastys, „kitas“ priežastis nurodė 24 proc. apklaustųjų, 23 proc. teigė nežinantys.
Pagal norinčiųjų aukoti savo organus transplantacijai rodiklį Lietuva nedaug atsiliko nuo Europos Sąjungos (ES).
Organų donorų gali būti gyvi ar mirę. Žmogaus mirtimi laikoma smegenų mirtis, kurią galima nustatyti pagal elektroencefalogramą. Toks mirties apibrėžimas svarbus organų transplantacijai, kadangi po smegenų mirties dar galima transplantacijai panaudoti gyvas organizmo dalis ir audinius.
Inkstai ir kepenys gali būti persodinami iš gyvo donoro, net plaučiai gali būti persodinami iš gyvo donoro. Tačiau gyvo asmens donorystė įmanoma tik tada, kai organas yra porinis, pvz., inkstai. Gyvi donorai paprastai aukoja savo organus labai artimiems giminaičiams: tėvai – vaikams, broliai – seserims ir pan., nes genetinis audinių ar organų artimumas mažina atmetimo reakcijos tikimybę.
Rizika ir nauda pacientui priklauso nuo to, koks organas persodinamas, nuo operacijos sėkmės bei alternatyvios terapijos galimybės. Pvz., gyvo donoro kepenys sutrumpina recipiento organo laukimo laiką ir taip padidina išgyvenamumo tikimybę; kaulų čiulpų transplantacija gydant piktybinius navikus daug naudingesnė, jei atliekama, kai liga ankstyvos stadijos.
Organų transplantacija atliekama tik tokiais atvejais, kai kitu būdu gyvybės išgelbėti neįmanoma.
Dažnai tvirtinama, kad sugrąžinta sveikata, kuriuos lėmė donoro dovanotas organas, pateisina žalą. Tačiau tai priklauso nuo organo, kuris aukojamas. Pvz., ilgą laiką stebėjus gyvus inksto donorus, hipertenzijos ar likusio inksto nepakankamumo požymių nebuvo pastebėta. O, pvz., kepenų donorams, sutikusiems duoti kepenų dalį mirštančiam vaikui išgelbėti, rizika gerokai didesnė, be to, ir recipiento pasveikimo tikimybė nedidelė. Medicininių tyrimų rizika bei žala negali būti neproporcingai didelė recipiento naudos atžvilgiu. Tad organų ir audinių paėmimas iš gyvų donorų leistinas tik kruopščiai įvertinus naudą ligoniui ir žalos galimybę donorui.
Transplantacija kelia ir daug etikos klausimų, įskaitant mirties apibrėžimą, transplantacijos turizmą. Ypatinga problema yra prekyba organais.
Religinės nuostatos dažnai susipina su socialiniais bei kultūriniais įsitikinimais bei prietarais, dėl ko susiformuoja daugybė prieštaringų nuomonių apie transplantaciją. Visuomenės apklausos duomenys rodo, kad 39 proc. žmonių nežino, ar organų donorystė suderinama su religija.
Organų persodinimo srityje atsiranda vis daugiau naujovių. Pavyzdžiui, Australijos mokslininkų pasiekimas teikia vilčių, kad per artimiausius 5 metus žmonėms su nesveikais plaučiais bus galimybė persodinti kiaulių organus.
Melburno šv. Vincento klinikos mokslininkams, pasitelkusiems plaučių ventiliavimo ir dirbtinės kraujotakos įrangą, pavyko priversti kvėpuoti iš kiaulės išimtus plaučius, kurie deguonimi prisotindavo jų kraujagyslėmis tekantį žmogaus kraują. Iki šiol kiaulių organai buvo nesuderinami su žmonių krauju – į juos patekęs kraujas beveik iškart sukrešėdavo.
Tačiau Australijos mokslininkams, iš kiaulės DNR pašalinus Gal geną ir įterpus žmogaus genetinę medžiagą, pavyko išspręsti kraujo krešėjimo bei kiaulės plaučių atmetimo žmogaus organizme problemą.
Ankstesni bandymai suderinti genetiškai nepakeistus kiaulės plaučius su žmonių krauju buvo nutraukti prieš dvejus metus, nes kraujas imdavo krešėti beveik iškart po to, kai patekdavo į plaučius.
Kasmet vien tik Jungtinėse Valstijose atliekama apie 900 plaučių persodinimo operacijų. Laukiančių tokių operacijų pacientų yra beveik trigubai daugiau.
Ispanijoje, Barselonos universitetinėje ligoninėje, neseniai sėkmingai atlikta pirmoji pasaulyje viso veido transplantacija. Vyrą, kurio veidas buvo smarkiai sužalotas per avariją, medikai prieš tai operavo net devynis kartus, tačiau norimų rezultatų pasiekta nebuvo.
Iki šiol atlikta 10 dalinių veido persodinimo operacijų, tačiau šis atvejis išskirtinis tuo, kad buvo persodinamas visas veidas. Pirmoji dalinė veido persodinimo operacija atlikta prancūzei moteriai 2005 metais. Kitos panašios operacijos atliktos JAV, Kinijoje ir kitose Ispanijos ligoninėse Valensijoje ir Sevilijoje.
Ligoninės plastinės chirurgijos tarnybos vadovas Joanas Pere Barretas pranešė, kad pacientui dėl traumos buvo smarkiai deformuotas veidas. Jis negalėjo normaliai kalbėti, ryti ir kvėpuoti. Po operacijos sveikimo procesas vyko gerai.
Didžiosios Britanijos mokslininkai kolegų iš Ispanijos atliktą operaciją vertina kaip pačią sudėtingiausią iki šiol pasaulyje atliktą veido persodinimo operaciją.
Pasirodo, kad taip. Kai pacientas, kuriam persodinamos naujos kepenys arba inkstai, neišgyvena, o mirties priežastis – ne naujasis organas, galima įvertinti galimybę dar kartą panaudoti tą patį transplantatą.
Tiesa, kaip pastebi Johns Hopkins universiteto Comprehensive Transplant Center direktorius Robertas Montgomery, mirties metu organą gali pažeisti trauma. Tačiau pagrindinė priežastis, ribojanti tokio proceso pakartojimo galimybę, yra tai, kad ant organo per kelias savaites po pirmosios operacijos susiformuoja rando audinys. Prieš antrąją transplantaciją šį audinį tenka pašalinti. Tai yra sudėtingas procesas, ir jo metu organas neretai pažeidžiamas pernelyg daug.
Tiesa, paprastai pakartotiniam persodinimui tinkami organai pirmojo paciento kūne nebūna labai ilgai, todėl per tiek laiko randas nespėja susiformuoti.
Šiuolaikinės organų transplantacijos samprata yra apibrėžiama Lietuvos Respublikos Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme (2004.03.25 Nr. IX-2078 (1996, Nr. 116-2696; 2000,Nr. 1-2)), kuriuo patvirtinta audinių ir ar organų paėmimo iš gyvo bei mirusiojo donoro organizavimo tvarka. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos yra: Transplantacija – tai audinių ir (ar) organų paėmimas ir persodinimas į kito žmogaus kūną gydymo tikslu.
Donoras – žmogus, kurio audinių ir (ar) organų paimama transplantacijai jam esant gyvam arba po jo mirties.
Recipientas – žmogus, kuriam gydymo tikslu persodinami audiniai ir (ar) organai.
Audiniai ir organai – gyvo ar mirusio žmogaus kūno dalys.
Šis įstatymas nenustato spermos, kiaušialąstės, embriono, vaisiaus, kraujo ar jo sudedamųjų dalių transplantacijos tvarkos, ji reglamentuojama kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.
raumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNesunkų vaikų peršalimą galima gydyti ir namuose. Jei vaikas jaučiasi gana gerai, karščiavimas nėra didelis, jis aktyvus ir nori žaisti, tuomet gali pakakti ir vaistininko patarimo. Jokiais būdais negalima savavališkai duoti kokių nors antibiotikų – peršalimą dažniausiai sukelia virusai, o antibiotikai virusų tiesiog neveikia. Neracionalus antibiotikų vartojimas ne tik pavojingas sveikatai – dėl to didėja ir bakterijų atsparumas jiems. Vadinasi, vieną dieną galime nebeturėti efektyvių vaistinių preparatų, skirtų bakterinėms infekcijoms gydyti. ...
Skaityti daugiau