){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) nustatė, kad net negamybinės paskirties patalpose oras yra 10-100 kartų labiau užterštas negu lauke. Kita statistika teigia, kad didžioji dauguma gyventojų net 95 proc. paros praleidžia uždarose patalpose: dirba, mokosi, ilsisi ir pan. Dalis žmonių, pvz., ligoniai ir seneliai, net daugelį parų neišeina į lauką.
Kas teršia mūsų orą ir kaip apsisaugoti nuo pražūtingo oro teršalų poveikio mūsų sveikatai?
ORO TERŠALAI gali būti organinės ir neorganinės kilmės medžiagos, kurių dalelių dydis būna nuo submikroskopinio ir mikroskopinio iki akimi matomo (makroskopinio). Oro teršalų dalelių dydis matuojamas mikronais. Akimi matome tik daleles, didesnes nei 10 mikronų. Deja, tokio dydžio oro teršalų dalelės sudaro mažumą, o tai reiškia, kad didžioji dauguma oro teršalų yra žmogui nematomi, bet labai kenksmingi.
ORO TERŠALŲ KENKSMINGUMAS žmogaus sveikatai priklauso nuo teršalo rūšies, kiekio, žmogaus kontakto su juo trukmės ir organizmo jautrumo. Natūralūs žmogaus kvėpavimo takų “filtrai” (nosies ertmės plaukai, viršutinių kvėpavimo takų gleivinė) sulaiko tik didesnius nei 3 µ teršalus. Žinant, kad didžioji dalis kenksmingų oro teršalų yra mažesni, tampa aišku, kad jie be kliūčių patenka į svarbiausias plaučių dalis - bronchioles ir alveoles. Jei teršalų dalelės yra tirpios, alveolėse jos patenka į kraujotakos sistemą. Tokiu būdu oro teršalai išplinta po visą žmogaus organizmą ir pažeidžia įvairias organų sistemas. Netirpios teršalų dalelės kaupiasi plaučiuose. Ilgainiui jų dirginantis poveikis plaučių audiniams sukelia uždegimą, neretai lydimą infekcijos. Taip išsivysto sunkios plaučių ligos. Daugelis oro teršalų (vanadis, nikelis, chromas) yra žinomi kaip vėžį sukeliantys faktoriai. Pavojingos jų koncentracijos aptinkamos šiuolaikinių miestų ore.
Neabejotinai įrodyta, kad vieni iš svarbiausių alergine liga bei astma sukeliančių ir jų eigą sunkinančių faktorių yra tokie oro teršalai, kaip žiedadulkės, sporos, naminiu gyvūnų plaukai, dulkių erkutės, virusai ir bakterijos.
Dulkių erkučių (1 pav.) ypač daug miegamuosiuose kambariuose, nes jos dauginasi ir maitinasi ant žmogaus odos esančiu negyvu epiteliu, kurio gausu patalynėje. Pajudinus patalynę, milijoniniai erkučių “spiečiai” pasklinda ore, kuriuo kvėpuojame. Sergančiam astma žmogui tai sukelia sunkius dusulio priepuolius. Žiedadulkės (2 pav.) taip pat seniai žinomas astmos ir alerginių reakcijų sukėlėjas. Jos sezoniškai aplanko mūsų namus.
JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto mokslininkai teigia, kad rudenį ir žiemą padidėjantis sergamumas persišaldymo ligomis ir gripu nėra tiesiogiai susijęs su šaltu oru. Šiuo metu žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl virusai lengvai plinta tarp žmonių, o ypač vaikų, nes jų organizmų atsparumas infekcijoms dar nėra pakankamai išsivystęs. Įprasto persišaldymo simptomus sukelia daugiau nei 200 skirtingų virusų, todėl neįmanoma sukurti vakcinos, saugančios nuo šios ligos.
Gripu kasmet serga kas trečias žmogus pasaulyje. Gripo virusas, kurį iščiaudėja ir iškosėja sergantis žmogus, ore išsilaiko maždaug tris valandas, o vėliau nusėda ant aplinkos daiktų. Todėl visi kenčia ne tik per orą, bet ir liečiant įvairius daiktus.
Akivaizdu, kad oro valymo filtrais “sugaudant” ligų sukėlėjus efektyviai mažinamas ligų plitimas.
Pigiausias ir populiariausias būdas yra vėdinti patalpas atidarant langus ar duris. Deja, tai labai nepatogus būdas. Be to, mažai efektyvus, nes lauko oras mieste irgi labai užterštas. Pati efektyviausia priemonė yra vėdinimo sistemos, kai patalpų oras nuolat keičiamas lauko oru, išvalytu įvairiais filtrais. Deja, tokių sistemų įsigijimo ir eksploatacijos brangumas riboja jų platesnį pritaikymą, ypač buityje.
Pati pigiausia ir efektyviausia priemonė yra patalpų oro valymas. Tam tikslui naudojami prietaisai yra sudaryti iš ventiliatoriaus ir įvairių oro filtrų derinių. Filtrai būna mechaniniai, cheminiai ir elektrostatiniai. Skiriasi jų konstrukcija, veikimo principas, efektyvumas bei eksploatacija.
Patys efektyviausi šiuolaikiniai filtravimo elementai yra “absoliutūs” arba “HEPA” ir elektrostatiniai filtrai. Šie sulaiko net mažiausius (0.01m) ir pavojingiausius oro teršalus: virusus, bakterijas, sporas ir kt. Jie minėtus teršalus sulaiko net 95-99.999 proc. efektyvumu. Populiariausi ir ekonomiškiausi filtrai yra elektrostatiniai kolektoriniai, nes yra plaunami, o ne keičiami (jie dar vadinami “amžinais” filtrais). Elektrostatinių kolektorių įsigijimo kaina tokia pati kaip ir HEPA, bet HEPA yra vienkartiniai: juos teks pirkti ir keisti kas 3-6 mėnesius.
Elektrostatiniai filtrai, dar vadinami elektroniniais, valo orą elektroforezės principu, t.y. vyksta elektrostatinės precipitacijos procesas. Šiuose filtruose išskiriamos dvi sekcijos: jonizacijos ir dalelių surinkimo (precipitacijos). Jonizacijos sekcijoje oro teršalų molekulės įgyja teigiamą arba neigiamą krūvį, t.y. tampa teigiamais arba neigiamais jonais. Šis procesas trunka vos vieną šimtąją dalį sekundės. Oro srauto nešamos įelektrintos teršalų dalelės patenka į stiprų elektrostatinį lauką, susidarantį tarp skirtingai įelektrintų plokštelių teršalų surinkimo (precipitacijos) sekcijoje.
Veikiamos šio lauko, dalelės prilimpa prie skirtingą krūvį turinčių plokštelių. Prie šių plokštelių teršalai prilimpa gana stipriai dėl molekulinės traukos ir teršaluose esančių lipnių komponentų: tepalų, dervų ir kitų nuosėdų. Todėl teršalai nuplaunami nuo plokštelių tik mirkant jas šiltame vandenyje su plovimo priemone arba ultragarsinėje spintoje.
Pažymėtina, kad elektrostatiniam oro valymui sunaudojama labai mažai elektros energijos, pvz., 2000 m3/val. oro išvalantis filtras sunaudoja tik 60 W. Lyginant su to paties efektyvumo mechaniniais (HEPA) filtrais, labai svarbus elektrostatinių filtrų privalumas - daugkartinis (amžinas!) jų naudojimas. Šių filtrų pasipriešinimas oro srautui yra šimtus kartų mažesnis negu HEPA grupės filtrų, o tai reiškia, kad ventiliatorius, pučiantis orą pro elektrostatinį filtrą, atitinkamai mažiau sunaudos elektros energijos.
Būtent dėl unikalaus efektyvumo ir labai mažų eksploatacijos kaštų elektrostatiniai filtrai yra nepralenkiami medicinoje, pramonėje, komercijoje ir buityje!
Tyrimais nustatyta, kad šiuolaikiniame mieste oro jonų koncentracija nepakankama, t.y. 500-700 teigiamų ir 100/200 neigiamų jonų viename m3 oro. Tuo tarpu žmogui optimalus oro jonų kiekis yra atitinkamai 1000-2000 ir 800/1000. Tokią jonų sudėtį idealiai atstato modernūs oro filtrai ir filtravimo prietaisai.
Šiuo metu dažnai siūlomi pigūs “tarpiniai” produktai - tai oro valymo prietaisai su įvairiais gerai žinomų HEPA filtrų analogais, pvz., PRO-HEPA, NEO-HEPA ir pan. Dažniausia tokių prietaisų techninėse charakteristikose rašoma, kad jie irgi surenka submikroskopines ir mikroskopines (0.01-0.5 m dydžio) daleles, bet nenurodo, kokiu efektyvumu jas sulaiko - gal būt toks filtras sulaiko tik 5-10 proc. tokių dalelių? Taigi net negalima lyginti su 99.999 proc. originalaus HEPA efektyvumu.
Didelės koncentracijos kvapams ir dujoms neutralizuoti būtina naudoti cheminius (adsorbcinius) filtrus. Tai aktyvios anglies ir įvairių cheminių sorbentų filtravimo elementai, kuriuos būtina keisti kas 4-6 mėnesiai.
Oro valymo prietaisuose taikomi įvairių filtrų deriniai. Oro valymo prietaisų gamintojai taiko įvairias filtrų kombinacijas, tinkančias specifiniams tikslams. Vieni deriniai idealiai tinka tabako dūmų nautralizavimui ir visai kiti deriniai taikomi medicininiams tikslams. Filtrų derinių parinkimas yra labai atsakingas ir reikalauja specialių žinių, todėl patartina naudotis žinovo nuomone.
Teisingai pritaikyti oro valymo prietaisai palengvina kvėpavimą, apsaugo nuo daugelio ligų, pagerina savijautą ir darbingumą.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę