Gaila, kad pas mus beglobių gyvūnų problemos sprendžiamos taip necivilizuotai. Išsivysčiusiose šalyse veikia specialios veterinarijos gydytojų brigados, kurios rūpinasi benamių gyvūnų skaičiaus reguliavimu ir užkrečiamų ligų prevencija - gaudo juos, kastruoja ir skiepija. Pas mus, deja, iki to dar labai toli - benamiai paprasčiausiai naikinami, t.y. žudomi, ir dažnai tai daroma pačiais barbariškiausiais būdais. Užsienio spaudoje pasirodo vis daugiau straipsnių, atliekami išsamūs tyrimai apie naminių gyvūnų vietą žmonių gyvenime, tiriamas bendravimo su gyvūnais poveikis įvairiausiomis ligomis sergantiems žmonėms ir visų šių tyrimų rezultatai - tik teigiami. Juk daugelyje šalių netgi nuteistiesiems kalėjimuose leidžiama laikyti kameroje kokį nors gyvulėlį, nes toks bendravimas slopina agresiją, pagerina net užkietėjusių banditų tarpusavio santykius. Todėl, žinoma, ketinimas priglausti savo namuose benamį gyvūną yra sveikintinas. Žmogus taip padės ne tik šuneliui ar kačiukui, bet ir pačiam sau.
Reikia nepamiršti, kad šunys ir katės serga daugeliu užkrečiamų ligų, kurios pavojingos ir žmogui. Benamio gyvuliuko organizmas išsekęs nuo bado ir šalčio, imuninė sistema labai nusilpusi ir bet koks užkratas prie jo lipte limpa. Didžiausią pavojų kelia kirminai ir grybelinė liga - mikrosporija. Mikrosporija šunys užsikrečia palyginti retai, pagrindinis platintojas yra benamės katės. Šiaip jau mikrosporijos sukėlėjų pilna visur, tačiau suserga, kaip minėjau, tik išsekę gyvūnai, kurių imuninė sistema nusilpusi. Atpažinti mikrosporija užsikrėtusį gyvūną nesunku - kailiukas aplink ausis, ant snukučio ir letenėlių būna išplikęs, matosi šašai ir tamsios dėmės. Tačiau ir tokį nelaimėlį veterinarijos gydytojas gali išgelbėti.
Apskritai bet kokio gyvūno kailis - patikimiausias “diagnostinis prietaisas”. Jeigu kailiukas tankus, žvilgantis, sveikas - tikimybė, kad gyvulys kuo nors serga, lygi nuliui. Bet vis tik nepatarčiau gyvūnėlio iš gatvės tučtuojau neštis namo, o tuo labiau glausti prie veido ar net bučiuoti, kaip kartais daro vaikai. Benamį, kurį nusprendėte priglausti, geriausia būtų nešti tiesiai į artimiausią smulkių gyvūnėlių gydyklą. Ten gydytojas visapusiškai jį ištirs - patikrins širdies ir kitų organų darbą, o radęs kokią ligą, paskirs gydymą: jeigu jūsų būsimasis augintinis turi ektoparazitų (blusų ir kitų vilnos gyvių), paskirs priemonių jiems naikinti, skirs antihelmintikų (vaistų nuo kirminų), jų galima, aišku, ir patiems nusipirkti veterinarijos vaistinėse, bet svarbu tiksliai žinoti gyvūnėlio svorį, antraip vaistai gali ir pakenkti, ypač jeigu jis labai išsekęs.
Po vizito pas gydytoją labai svarbu kuo geriau buvusį benamį prižiūrėti. Šerti reikia tik pačiais kokybiškiausiais produktais - šviežia mėsa, žuvimi, varške, kiaušiniais. Tik svarbu neperšerti. Ilgai badavęs, nusilpęs organizmas nepajėgia iškart sudoroti daug maisto. Net ir prie gero gyvenimo reikia pratinti pamažu. Pas mus dažnai atveda žmonės tokių pacientų - surijo išbadėjęs šuo kilogramą mėsos arba kačiukas išlakė litrą pieno, ir prašom - mirtimi vaduojasi. Todėl šerti reikia kokybišku maistu, dažnai ir po truputį.
Ypač gera buvusio benamio priežiūra reikalinga tam, kad jį po 2-3 savaičių būtų galima paskiepyti. Sutvirtėjęs organizmas geriau reaguoja į vakciną, mažesnė komplikacijų tikimybė ir įgyjamas imunitetas patikimesnis.
Tolimesnė priglausto gyvūno priežiūra niekuo nesiskiria nuo įprastinės. Svarbiausia, žinoma, tinkamai šerti. Dažnai šeimininkai, patys to nesuprasdami, tiesiog lėtai nuodija savo numylėtinius, o paskui moka už gydymą ir sielvartauja, matydami gyvūnėlio kančias. Juk gamtą mes todėl ir pavergėme, kad žmogus - ištvermingiausias gyvulys pasaulyje. Žmonės dėl pigumo perka kepenines ir kitokias dešras, o juk tai ir šuniui, ir katei tikras nuodas. Jų skrandis, kepenys, kasa ir kiti organai tiesiog nepajėgia susidoroti su tokiais druskos ir aštrių prieskonių kiekiais. Stambaus, visiškai sveiko šuns dienos racione gali būti ne daugiau 1.5-2 g druskos. O katinui druskos negalima duoti visiškai. Absoliučiai negalima dėti šunims ir katėms į maistą jokių gyvulinių riebalų (taukų, sviesto, margarino). Kepenims ir kasai tai lėta mirtis. Naudingas yra tik aliejus ir žuvų taukai - nedideliais kiekiais (nuo 4-5 lašų iki 1 arb. šaukštelio). Neklausykite, ką suokia reklamos - sausas ir konservuotas maistas tinka tik iš bėdos. Jis nepakenks kelionėje arba tais retais atvejais, kai visiškai nėra laiko. Šerdami gyvūną vien tokiu maistu, tikrai labai sutrumpinsite jo gyvenimą.
Šerti reikia natūraliu maistu - avižinėmis ir miežinėmis košėmis, dėti daržovių ir, žinoma, duoti pakankamai mėsos. Mėsą geriau truputėlį apvirti arba apiplikyti karštu vandeniu. Galima sudėti tiesiai į baigiančią virti košę. Pigu ir sveika šerti subproduktais - tinka jautienos plaučiai, kepenys, širdis. Tik jokiu būdu negalima duoti kiaulienos - net ir liesa kiauliena pernelyg riebi gyvūnui. Iš visų subproduktų jokiu būdu negalima šerti šunų ir kačių tik inkstais - nuo juose susikaupusių nuodingų medžiagų šunims prasideda viso organizmo intoksikacija, o katės suserga akmenlige ir šlapimo takų uždegimais. Taip pat negalima kačių lakinti pienu - jų skrandžiuose nėra fermentų, virškinančių šį produktą. Katėms galima duoti tik varškę, kefyrą, rūgpienį ir kitus neriebius pieno produktus. Taip pat svarbu žiūrėti, kad suaugusios (vyresnės nei 1 metų) katės maiste visiškai nebūtų magnio - nuo jo taip pat gresia akmenligė ir kitos ligos. Natūraliuose produktuose magnio kiekis yra minimalus, tačiau perkant sausą ir konservuotą maistą svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį.
Dar vienas tikrai mirtinas “skanėstas” - tai visų rūšių saldumynai - cukrus, sausainiai, saldainiai, šokoladas ir kt. Nuo jų ne tik genda dantys, bet ir nepataisomai žalojamos kepenys, kasa ir kiti organai.
“Štai, - baigdamas pokalbį sako gydytojas, - vienos viešnagės metu kolegos Anglijoje padovanojo man visą krūvą spalvotų lipdukų su užrašu: “Šuo ne Kalėdoms, šuo - gyvenimui”. Labai svarbu visiems įsidėmėti, kad gyvūnėlis - ne vienkartinis žaisliukas ir kad jis vienodai kenčia tiek nuo žmogaus žiaurumo, tiek nuo neprotingos meilės”.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę