){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Turbūt neprašautume pro šalį teigdami, kad ir didžiausi skeptikai praėjusiais metais pranašautos pasaulio pabaigos laukė ne visai ramiai, o ne vienas jų greičiausiai apsirūpino ir keliais papildomais miltų ar kruopų kilogramais. Taip jau yra, kad esame linkę tikėti pranašavimais, horoskopais ir panašiais burtais, nors jau ne kartą kalbėta, kad jais pasikliauti beprasmiška. Mokslininkai tiria šias, sakytume, keistas mūsų savybes ir nepaliauja stebėtis. O stebėtis tikrai yra ko.
Pirmieji eksperimentatoriai
Praėjusio amžiaus viduryje amerikietis psichologas Bertramas R. Foreris buvo įsitraukęs į žmogaus asmenybės bruožų tyrinėjimą. Kartą vakare jis nuėjo į naktinį klubą, ten prie jo priėjo grafologas ir pasisiūlė apibūdinti jo asmenį iš rašysenos. Nors profesorius atsisakė, bet tai įkvėpė norą pasiaiškinti, kodėl asmeninės charakteristikos, kurias sudaro grafologai ar astrologai, sukelia tokį didelį įspūdį žmonėms. Ir jis nusprendė atlikti eksperimentą. Vėliau šio eksperimento rezultatai leido suformuluoti Forerio, dar vadinamą Barnumo, efektą, kurį galima apibūdinti taip: žmogus linkęs sau priskirti bendrus teiginius, jeigu jam sakoma, kad šie teiginiai yra gauti ištyrus kažkokius nežinomus faktorius.
Šalia Forerio Barnumo pavardė atsiradusi dėl to, kad, 1948-aisiais atlikdamas šį įdomų eksperimentą, Foreris vadovavosi XIX a. Amerikoje garsaus cirko savininko ir filantropo Ph. T. Barnumo tvirtinimu, kad jo programoje kiekvienas gali rasti „kažką sau“.
Taigi minėto eksperimento metu profesorius paprašė savo studentų užpildyti asmenybės testą su konkrečiais klausimais, pagal kurį jis galėsiąs kiekvieną jų charakterizuoti. Po savaitės jis savo studentams išdalijo lapus su charakteristikomis ir paprašė atsakyti, kiek jos yra atitinka tikrovę. Ir nors profesorius ėmėsi gudrybės ir visiems studentams išdalijo tokį patį asmenybės apibūdinimą, net 87 proc. to nežinančių studentų pažymėjo, kad apibūdinimas labai tikslus.
Ne vien Foreris
Nors Forerį galima drąsiai vadinti pradininku, vėliau tokių bandymų buvo ne vienas, o štai 60-ojo dešimtmečio pabaigoje vienas prancūzų psichologas atspausdino laikraštyje skelbimą, siūlydamas savo, kaip astrologo, paslaugas. Jis gavo begalę užsakymų, bet išsiuntė savo užsakovams tą patį horoskopą, sudarytą iš bendrų frazių. Ir... gavo aibę atsakymų su padėkomis už nuostabiai tikslų horoskopą.
Australijos psichologas prof. Robertas Trevetenas prašė savo pirmakursius studentus užrašinėti savo sapnus arba aprašyti, ką jie mato spalvotose rašalo dėmėse. Vėliau, apdorojęs gautą informaciją, jis pateikdavo asmenybės analizę, kuri, kaip jau galite nuspėti, visiems būdavo vienoda, ir abejojančių jos tikslumu neatsirasdavo.
Beje, buvo aiškinamasi, kokie žmonės yra linkę tikėti ar netikėti, kokie teiginiai sukelia pasitikėjimą. Ir nors galima manyti, kad šį efektą labiau galima pritaikyti naivuoliams, tačiau tuo suabejoti leidžia psichologo R. Stagner tyrimas. Eksperimento metu jis 68 skirtingų kompanijų personalo skyrių darbuotojams išdalino anketą, pagal kurią žadėjo pateikti kiekvieno psichologinį portretą. Vėliau psichologas visiems pateikė tą pačią charakteristiką, sudaręs ją iš įvairių horoskopų. Apklaustųjų dauguma savo charakteristikas vertino kaip teigiamas, ir beveik nebuvo teigiančių, kad ji visiškai klaidinga. O tai juk buvo kadrų skyriaus darbuotojai, kurie, atrodo, turėtų mokėti vertinti žmogaus asmenines savybes.
Kodėl?
Psichologai tvirtina, kad Forerio efektas veikia net 80–90 procentų žmonių, vienodai tiek vyrus, tiek moteris. Jis labai plačiai naudojamas sudarant horoskopus. Teiginiai yra suformuluojami taip, kad tiktų kiek įmanoma didesnei daliai žmonių. Tiesa, visada verta pabrėžti, kad astrologas naudojasi ypatinga metodika, taip pat svarbu, kokius klausimus jis užduoda. Štai kito minėtojo R. Stagnerio tyrimo metu pasirodė, kad horoskopu labiau buvo patenkinti tie, kurių profesorius klausė ne tik gimimo metų ir mėnesio, bet ir dienos ar net valandos. Ir dar – asmuo turi tikėti, kad pateiktas psichologinis portretas yra skirtas tik jam (tam ypač pagelbėja konkreti data).
Ar tikrai prognozės pildosi?
Beje, kartais galima pastebėti, kad prognozės pildosi. Tai būtų galima vertinti kaip sutapimą, bet kartais gali suveikti ir vadinamasis Pigmaliono efektas, dar vadinamas savaime išsipildžiusiomis pranašystėmis, arba tiksliau tai, jog kažkas, ko buvo tikimasi, įvyksta.
Pavadintas šis efektas pagal pasakojimą apie Kipre gyvenusį jauną skulptorių Pigmalioną, kuris pamilo savo sukurtą nuostabiai gražią statulą. Per Afroditės šventę Pigmalionas nunešė jai auką ir sukalbėjo maldą, kurią Afroditė išklausė ir Pigmaliono skulptūrą pavertė jūrų nimfa Galatėja. (Beje, iš čia ir yra kilęs žinomas posakis „atsargiai norėk, nes gali išsipildyti“.)
Pigmaliono efektas vis dar mažai suprastas, tačiau ne kartą įsitikinta, kad jis „veikia“. Štai amerikiečių psichologų R. Rosenthal (šis efektas yra dar vadinamas Rozentalio efektu) ir L. Jacobson atliktas tyrimas parodė, kad mokinių pažangumas pagerėjo, kai mokytojai to tikėjosi iš mokinių. Kito tyrimo metu trečios klasės mokiniai buvo suskirstyti pagal akių spalvą – į rudakius ir mėlynakius ir vienos grupės mokiniai buvo laikomi gabesniais. Grupėms buvo pateikiami uždaviniai. Kitą dieną grupių vertinimas buvo pakeistas, t.y. gabesniais buvo laikoma kita, negabiųjų, grupė. Pasirodė, kad mažiau gabios grupės mokiniai gaudavo ypač prastus rezultatus, o grupės, kurios mokiniai buvo laikomi gabiais, – ypač gerus rezultatus.
Pigmaliono efektas apibrėžia asmens nuostatos įtaką socialinių reiškinių suvokimui. Jis daro įtaką ne tik asmens veiksmams, bet ir gaunamos informacijos interpretavimui. Taigi įvyksta tai, ko tikimasi, nes žmogus pats nesąmoningai siekia pranašystės išpildymo.
Komentuoja psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė.
Kiekvienas išsilavinęs žmogus suvokia, kad šviesa, kurią matome iš prieš šimtus ar tūkstančius metų švietusių (o dabar gal jau užgesusių) žvaigždžių, negali nulemti mūsų gyvenimo. Protu niekaip negalima suprasti (kaip ir įrodyti moksliškai), kaip tolimų šviesulių šviesa gali paveikti žmogaus ar net visos žmonijos gyvenimą. Bet astrologija gyvuoja jau nuo mūsų civilizacijos pradžios, ir nepanašu, kad išgyventume jos nuopuolį. Vadinasi, kažkas yra mūsų psichikoje, kas verčia sklaidyti astrologines prognozes, kreiptis į būrėjus ar kitaip bandyti sužinoti, kas gi mūsų laukia. Gal ir ne iki galo tikėdami, pamiršę savo išsilavinimą ir blaivų protą, prognozes daugelis peržiūrime (kitaip jų spaudoje nebūtų tiek daug).
Mes niekas nesame iki galo saugūs, gyvendami savo gyvenimus. Viduje tai žinome, nors ir planuojame daugelį metų į priekį, svajojame apie įmanomus ir neįmanomus dalykus. Tačiau gali būti, kad atsitiks kokia nelaimė, ir mūsų planams ir svajonėms nebus lemta išsipildyti. Ir taip – iš dalies iš baimės, iš dalies iš smalsumo, ieškome atsakymo įvairiuose nepatikimuose šaltiniuose.
Man įdomesnis klausimas – kaip gali būti, kad tuo patiki protingi žmonės, nors ne visi prisipažįsta? Pasirodo, yra keli dėsniai, kurie lemia neįtikėtiną žmogaus patiklumą. Vienas jų ir yra Forerio efektas. Be to, svarbu yra ir tai, kad mes labiau linkę tikėti gerais numatomais įvykiais nei blogais ir geromis blogų įvykių baigtimis. Daug horoskopų formuluočių paprastai yra aptakios, jas galima išsiaiškinti vienaip ar kitaip. Daug daugiau yra teigiamų apibūdinimų ir prognozių negu neigiamų. Taip pat, skaitydami horoskopus, pritaikome sau tai, kas mums patinka, bet nejučia nepastebime to, kas neatitinka mūsų lūkesčių.
Jei labai patikime kuria nors prognoze (arba ko nors labai bijome) ir jei tai bent kiek susiję su mūsų elgesiu, gali atsitikti, kad nesąmoningai elgsimės taip, kad tai, kuo tikime, įvyktų. Tačiau būtų geriau, jei dalykus, kurių siekiame, rinktis galėtume patys, o ne pagal prognozę.
Vis dėlto racionalus grūdas astrologijoje yra. Mus aplinkos veiksniai (nebūtinai žvaigždės) neabejotinai veikia. Jei gimstame ir augame platumoje, kur yra metų laikai, naujagimiai patenka į skirtingą aplinką, skiriasi oro temperatūra, saulėtumas, ligos (taip pat ir motinos persirgtos nėštumo metu), mityba. Ir tai dalinai nulemia vėlesnį žmogaus polinkį sirgti tam tikromis ligomis ir net jo charakterio bruožus.
Nemanau, kad saikingas domėjimasis astrologinėmis prognozėmis yra blogas dalykas. Tai gerai, kol teikia žmogui momentinį nusiraminimą ir pasitenkinimą, jei tik neperauga į fanatišką tikėjimą nulemto likimo neišvengiamumu (tai sukels pačiam bejėgiškumo jausmą) ar kitų nuomonių nuvertinimą ir neigimą.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę