Skausmas neabejotinai reikalingas. Evoliucijos požiūriu, tai – galingiausias būdas organizmui (ne tik žmogaus!) išlikti pavojingame pasaulyje. Skausmas informuoja apie kūno sistemų funkcionavimą. Vargas tiems, kurie, nors ir labai retai tai atsitinka, dėl kokių nors priežasčių neturi to vidinio „saugiklio“.
Sveikatos sarginis šuo – taip apibūdino senovės graikai skausmą. Jis moko atsargumo, įspėja apie organizmui gresiantį pavojų, verčia ieškoti medicinos pagalbos. Dar daugiau, skausmas – gyvybės ženklas.
Dažniausiai skausmas prasideda stipraus suerzinimo ar sužalojimo vietoje. Pažeidimas stimuliuoja ten esančias nervų galūnėles, sužadina nervų skaidulų chemines reakcijas ir nervais lyg telefono laidais skausmo pojūtis perduodamas galvos smegenims, kur signalas atpažįstamas kaip skausmas.
Nustatyta, kad nugaros smegenyse yra neuroninis mechanizmas, kuris veikia kaip vartai, padidinantys ar sumažinantys nervinių impulsų srautą į centrinę nervų sistemą. Nors „skausmo vartai“ yra sudėtingas dalykas, ši teorija paaiškina padidėjusį jautrumą skausmui ir daugelį kitų skausmo ypatybių.
Skausmo vartus atkelia tokie psichologiniai veiksniai, kaip dėmesio sutelkimas į pojūtį, būgštavimai, nerimas. Tuo tarpu skausmo signalų plitimą slopina endorfinų – natūralių skausmo malšintojų – išsiskyrimas smegenyse. Jie gaminami smegenyse per masažo, šilumos ir šalčio procedūras, atliekant saikingą mankštą, patiriant teigiamas emocijas, keičiant požiūrį į skausmą.
Daugiausia pacientų į gydymo įstaigas ateina trokšdami išsivaduoti nuo skausmų. Jie pagrįstai tikisi, kad gydytojas atras ir pašalins sutrikimą – skausmo priežastį. Bet skausmas – mįslingas reiškinys. Atrodo, kartais taip nepakeliamai skauda dantį, bet skausmo priežastis panaikinama per keletą minučių. O piktybinis krūties auglys skausmu apie save praneša tiktai tuomet, kai liga yra progresavusi iki 3–4 stadijos.
Dar painiau, kai žmogui skauda, bet aiškių nukrypimų atlikus tyrimus nerandama. Tai išbandymas ne tik pacientui, bet ir gydytojui, jų tarpusavio santykiams: „Tyrimai nerodo jokių nukrypimų nuo normos, kurie paaiškintų paciento skausmą. O be priežasties nėra ir pasekmės. Gal tai visai ne skausmas?“ – galėtų pamanyti ar pasakyti gydytojas. Skausmas nematomas, negirdimas ir neapčiuopiamas, net ir gydytojui tiesiogiai neprieinamas. Pagrindinis žinių apie skausmą šaltinis – pats žmogus, jo elgesys – žodinė ir nežodinė išraiška, kuri gali svyruoti nuo spartietiško stoicizmo iki ašarų ir isterinių reakcijų.
Žmonės dažnai vaizduoja skausmą palyginimais – „lyg“, „panašiai kaip“, metaforomis – „žvėriškas skausmas“... Nesugebėjimas tiksliai perduoti savo išgyvenimo trukdo įtikinti kitus, kad skauda. Medicinoje nuo seno ieškoma „objektyvių“ skausmo įvertinimo būdų, bet niekam nepavyko išrasti skausmo indikatoriaus – paprasto matavimo prietaiso, analogiško termometrui ar barometrui.
Laboratorijose skausmas sukeliamas įvairiais dirgikliais ir matuojamas to dirginimo intensyvumu. Stengiamasi išgryninti skausmo pojūtį, darant prielaidą, kad skausmo dydis proporcingas dirginimo intensyvumui, t.y. kuo didesnis poveikis, tuo stipresnis skausmas.
Gyvenime ši logika ne visuomet pasitvirtina. Skausmas nėra paprastas pojūtis, pavaldus psichofiziniams dėsniams, ir skirtinga skausmo dozė žmonėms nevienodai sukelia kančią.
Vis dėlto medicinoje skausmą tenka matuoti, ir tai padaryti padeda gana paprastos netiesioginės vizualinio ar skaitmeninio atitikmens skalės, kuriose pacientas pažymi savo skausmo intensyvumą, taip pat – žodinių skausmo apibūdinimų skalės.
Galimų nesusipratimų tarp gydytojo ir paciento priežastis – biomedicininis modelis, pastaruosius 300 metų vyraujantis Vakarų medicinoje.
Žmogų sudaro dvi atskiros visumos – kūnas ir siela, kurios yra vieningos, bet kokybiškai labai skiriasi.
Sielos neįmanoma moksliškai ištirti. Kūnas, priešingai, gali būti suprastas kaip mechanizmas ir ištirtas moksliškai. Šiuo požiūriu sveikas individas – tarsi gerai veikiantis laikrodis, o negaluojantis gali būti prilygintas sulaužytam.
Ši teorija išlaisvina tyrinėtojus nuo beviltiškų pastangų apimti žmogaus visumą ir leidžia tirti atskiras organizmo sistemas, cheminę sudėtį.
Tačiau skausmas, ypač lėtinis, – silpnoji biomedicininio modelio vieta, nes jis pažeidžia visą asmenį, ne tik ranką ar koją, paverčia gyvenimą kančia, užvaldo sąmonę. Medicininė diagnozė bando pateikti subjektyvų skausmo potyrį anatominėmis-fiziologinėmis kategorijomis, o tai ne visuomet pavyksta.
Jau seniai pastebėta, kiek daug dalykų veikia skausmą.
Pavyzdžiui, karo metais gydant kareivius, patyrusius dideles ir skausmingas žaizdas, tik ketvirtadalis iš jų reikalavo morfijaus. Po karo chirurginėmis operacijomis gydant civilius, nuskausminamųjų vaistų reikalauja 80 proc. ligonių.
Mėginant išaiškinti šį neatitikimą, padaryta išvada, kad nuo prasmės, kuri suteikiama skausmui, priklauso ir jo išgyvenimas. Kareiviui sužeidimas reiškė, kad jis dar gyvas, civiliui sužalojimas – tai neganda, svarbios veiklos nutraukimas.
Daugybė sportininkų susižeidžia sporto aikštelėje, bet, pamiršę skausmą, lieka žaisti. Priešingai, niekuo neužsiėmęs, sergantis žmogus tik ir galvoja apie skaudulius ir aiškiai juos jaučia.
Taigi skausmas patiriamas intensyviau, kai į jį sutelkiamas dėmesys, o atitraukus dėmesį ar pasinėrus į kitą veiklą, jis išvis gali būti nesuvoktas.
Įdomu, kad kai kurių etninių grupių atstovai reaguoja į skausmą greičiau ir intensyviau nei kiti. Ištyrus įvairių Amerikos kultūrinių grupių žmones: italus, žydus, „senuosius amerikiečius“ ir airius, paaiškėjo, kad žydai ir italai pajunta skausmą anksčiau negu airiai ar „senieji amerikiečiai“.
Padaryta išvada, kad skausmo suvokimas ir reakcijos į jį atspindi tam tikras kultūros normas.
Medicinos stebuklų amžiuje Vakarų šalys milijonais dolerių skaičiuoja nuostolius, kuriuos sukelia lėtinių, įsisenėjusių skausmų sukeltas nedarbingumas. Nesiliaujančio skausmo aukos klaidžioja nuo vieno gydytojo prie kito, ieškodamos diagnozės, kuri „įteisintų“ jų negalavimus ir atneštų palengvėjimą.
Išsivysčiusiose šalyse į lėtinį skausmą žvelgiama vis rimčiau – kaip į savarankišką negalavimą, nepelnytai smukdantį žmogaus gyvenimo kokybę. JAV po Antrojo pasaulinio karo, kitose šalyse vėliau buvo pradėtos steigti skausmo klinikos. Dabar tokių pagalbos centrų yra ir Lietuvoje.
Niekas negali atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų yra skausmas. Tarptautinė skausmo tyrimo asociacija yra priėmusi tokį apibrėžimą: „Skausmas – tai nemalonus sensorinis ir emocinis potyris, siejamas su tikru ar potencialiu audinio sužalojimu arba aprašomas kaip toks sužalojimas“. Taigi skausmas yra tiek realus, kiek jį jauti ir kiek tai gali perteikti kam kitam.
Skausmas – realus žmogaus pojūtis, tad kiekvienu atveju reikia ieškoti atsakymo – kodėl skauda, kaip skauda ir ką daryti toliau. Gydant ne tiek skausmą, kiek asmenį, kuriam skauda, neretai pasitelkiami sveikatos, klinikiniai psichologai. Įsigalėjusio skausmo sunku atsikratyti, ir tik bendromis medikų, šeimos narių ir paties paciento pastangomis galima ištrūkti iš užburto rato.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę