){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar visi organai mums reikalingi?
XIX a. pabaigoje – XX pradžioje, kai Nyčė paskelbė savo garsiąją frazę, kad Dievas mirė, žmogus nusprendė perimti jo vietą ir iš kūrinio tapti kūrėju. Ėmė plisti idėja sukurti naują tobulą žmogų, ir tai buvo ne tik literatūriniai H. Dž. Velso eksperimentai „Daktaro Moro saloje“. 1920-aisiais Sovietų Sąjungoje kilo idėja sukurti komunistinį ateities žmogų, kurio net ir vidiniai kūno organai būtų maksimaliai tobuli, o nereikalingi pašalinti. Kadangi naujo žmogaus sukurti nepavyko, buvo nuspręsta tiesiog patobulinti žmogų, pašalinant nereikalingus ar pavojingus organus, tokius kaip apendiksas, tonzilės ir pan. Vienu metu pavojinga buvo laikoma netgi storoji žarna, laimei, jos šalinti nedrįso.
Beje, antroje praėjusio amžiaus pusėje nereikalingų organų pašalinimo idėja buvo labai paplitusi ir Amerikoje, tiesa, po truputį atlėgo, o šiuo metu jau imta pripažinti, kad nereikalingų organų nėra – visi jie dirba savo darbą. Pasirodo, blužnis yra svarbus kraujodaros organas, yra duomenų, kad apendiksas yra naudinga žarnyno imuninės sistemos dalis, uodegikaulis yra raiščių ir raumenų prisitvirtinimo vieta. Kitos kūno dalys, kurios, manoma, suaugusiam žmogui nėra reikalingos, yra svarbios vystantis embrionui. O dar kai kurių funkcija laikui bėgant kito. Kita vertus, organas, kuris atrodo nereikalingas, iš tiesų gali atlikti funkciją – tiesiog jos dar nežinome. Taigi apie viską iš eilės.
Reabilituoti organai
Viena vertus, kai kurios, kaip manyta, „nereikalingos“ žmogaus kūno dalys buvo būtinos gyvenant tam tikromis sąlygomis. Štai protinių dantų reikėjo kietam maistui kramtyti, kūno plaukai šildė kūną, kai žmonės nedėvėjo drabužių ir nešildė savo būstų. Taigi galbūt šiais laikais, kai maistą lengva sukramtyti, o kūną susišildyti tinkamais drabužiais (juk ne veltui sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga), aukščiau minėtos kūno dalys nebeatlieka jokių funkcijų? Beje, kodėl žmogui reikalingi raumenys, kurie odai pašiurpus pakelia plaukus, taip pat nėra aišku. Kaip tie raumenys dirba, galima pajusti, kai sušalus pašiurpsta oda (vadinamoji žąsies oda). Kai kurie žmonės turi ir tryliktą porą šonkaulių. Tai gali būti palikimas iš tų laikų, kai žmogus vaikščiojo keturiomis.
Tačiau daugelis nereikalingais laikytų organų savo funkcijas jau susigrąžino.
Apie aklosios žarnos kirmėlinę ataugą prisimename tik tada, kai susergame jos uždegimu – apendicitu. Žolėdžiams gyvūnams ši atauga padeda virškinti augalinės kilmės maistą, o žmogaus virškinamojoje sistemoje ji jokios funkcijos praktiškai neatlieka. Kaip rodo moksliniai tyrimai, ši atauga galbūt iš dalies dalyvauja žmogaus organizmo imuninės sistemos veikloje, tačiau iki galo tai nėra patvirtinta.
Iki galo nėra aiški ir sinusų funkcija (prienosinių ančių). Manoma, kad jie padeda sušildyti įkvepiamą orą.
Speneliai nereikalingi vyrams. Jie susiformuoja abiem lytims ankstyvoje embriono stadijoje, todėl ir vyrai turi spenelius.
Apie protinius dantis ir kam jų reikėjo protėviams jau rašėme. O štai uodegikaulis, arba stuburgalis, yra mūsų protėvių turėtos uodegos liekana. Atrodytų, kad dabar jis nebeatlieka jokios funkcijos, tačiau taip nėra. Jo reikia ir šių laikų žmogui, kadangi, kaip jau minėta, prie jo tvirtinasi dubens dugną formuojantys raiščiai ir raumenys.
O kaip donorystė?
Apie organų paėmimą žmogui mirus žino visi, tačiau yra organų, kuriuos gali paaukoti ir gyvieji ir gyventi be jų visai normaliai. Pagrindiniai tokie organai yra inkstai, kaulų čiulpai. Dėl didelės pooperacinės rizikos gyvam donorui kepenų transplantacijos atliekamos retai. Kai organai poriniai, pvz., inkstai, yra paprasčiau, nes funkciją perima kitas organas, jei reikia persodinti kepenis, paprastai imama dešinioji dalis iki 60 proc., tokiu atveju organas regeneruoja. Mažiausiai yra pavojinga kaulų čiulpų donorystė.
Kartais pašalinti tenka
Kartais sergantiesiems kai kuriomis ligomis tam tikri organai pašalinami, ir be jų žmogus toliau gali gyveni mažiau ar daugiau visavertiškai.
Tulžies pūslės pašalinimas atliekamas dažniausiai. Paprastai tokia operacija atliekama susidarius tulžies akmenims.
Splenektomija (blužnies pašalinimas) dažniausiai atliekama sergantiesiems kraujo ligomis. Šis organas svarbus imuninei funkcijai ir kraujodarai. Nors jo pašalinimą pacientai ištveria normaliai, tačiau pirmaisiais metais po operacijos padidėja bakterinių infekcijų rizika.
Ilgą laiką skrandžio dalies pašalinimas buvo atliekamas gydant skrandžio opą – buvo vadovaujamasi taisykle: nėra organo – nėra problemos, kol atsirado veiksmingų sekrecijos blokatorių ir prasidėjo kova su Helycobacter Pylori. Po tokių operacijų dažnai susergama anemija. Taigi šiuo metu tokias operacijas stengiamasi atlikti kiek galima rečiau ir vis daugiau ligas gydyti vaistais.
Kai reikia pašalinti kasą, problemų būna daugiau, žmogui tenka visą gyvenimą vartoti fermentus, be to, kadangi kasa gamina insuliną, po tokios operacijos tenka kompensuoti ir jo trūkumą.
Kartais, pvz., sergant tireotoksikoze, tenka pašalinti ir skydliaukę, tačiau kadangi tai labai svarbus organas, ji šalinama tik būtiniausiais atvejais, o po tokios operacijos skiriama pakeičiamoji terapija hormonais.
Žarnyno dalis gali būti šalinama, kai yra žarnų nepraeinamumas, augliai. Normaliai galima gyventi kai pašalinama ne daugiau kaip 40 proc. žarnyno.
Kartais reikia atlikti hemikolektomiją, kai pašalinama dalis storosios žarnos, virškinamojo takto veiklos sutrikimai.
Taigi, nors gamta žmogų sukūrė tobulą, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių koks nors šio tobulo mechanizmo sraigtelis sutrinka, nori nenori įsikišti vis dėlto tenka.
Žmogus gali gyventi be:
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę