){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Labai reikšminga, kad paskutinį dešimtmetį į konsultavimo procesą sveikatos sistemoje aktyviai pradėta įtraukti ir pacientus – tai stipriai pakeitė žmonių lūkesčius ir gydytojų požiūrį. Be to, daugiau dėmesio skiriama rizikos veiksnių mažinimui bei pastangoms įtikinti žmones imtis profilaktikos priemonių ir vengti sveikatą žalojančių faktorių. Dauguma pacientų iš gydytojų laukia daugiau informacijos nei gauna ir norėtų dalyvauti savo gydymo procese, nors, žinoma, ne visi. Todėl su kiekvienu pacientu būtina dirbti individualiai.
Tyrimai parodė, kaip svarbu išklausyti atvirus pacientų pasisakymus ir jų nenutraukti. Gydytojui vieną kartą įsiterpus, pacientai retai iškelia naujas problemas. Jei pacientas nenutraukiamas, jis nustoja šnekėti per keletą minučių. Tada gydytojas gali klausti, ar pacientui yra kokių kitų problemų, apibendrinti, ką pacientas tik ką pasakė, ar pasiūlyti tolesnį planą: “Aš norėčiau jums užduoti daugiau klausimų apie jūsų galvos skausmą, bet vėliau mums reikės padiskutuoti apie rūpesčius, kuriuos jums kelia sūnus”.
Net jei pacientų problemos yra psichologinės ar socialinės, jie paprastai skundžiasi vidaus ligų simptomais. Taip pat jie tai rodo savo kūnu. Svarbu pastebėti ir sureaguoti į kūno ženklus, žodžius tuo metu, kai pacientai juos rodo. Jei to padaryti nepavyksta, paciento mes artimiau nepažįstame, ir konsultacija apsiriboja vien diskusija apie vidaus ligų simptomus. Žinoma, į fizinius simptomus būtina žiūrėti rimtai ir tinkamai juos įvertinti, tačiau vien to nepakanka.
Žodiniai ženklai
• Išsakykite savo pastebėjimus: “Jūs kalbate, kad pastaruoju metu esate išsisėmęs ir dirglus”
• Pakartokite pacientų žodžius – “Negerai jaučiatės nuo to laiko, kai mirė jūsų mama”
• Siekite aiškumo: “Ką jūs norite pasakyti, teigdamas, kad visada jaučiatės pavargęs?”
Kūno kalba
• Komentuokite savo pastebėjimus: “Aš girdžiu ašaras jūsų balse”
• Paklauskite: “Ar tai liūdina jus labiau nei norite pripažinti?”
Pokalbio pradžia
• Palaikykite gerą akių kontaktą
• Išsiaiškinkite esamus negalavimus
• Užduokite tiesioginius klausimus apie fizinius negalavimus
• Pradėkite atvirais klausimais (reikalaujančiais išsamaus atsakymo), vėliau keiskite juos vadinamaisiais uždarais (kai pakanka atsakyti “taip” arba “ne”)
Pokalbio stilius
• Komentuokite užjaučiamai
• Pastebėkite žodinius ženklus
• Pastebėkite kūno kalbą
• Neskaitykite užrašų, kai klausotės paciento
• Jei pacientas šneka labai daug, įsiterpkite
• Užduokite daugiau klausimų, kaip kilo emocinės problemos
Aktyvaus klausymosi sugebėjimai
• Atviri klausimai – klausimai, į kuriuos negalima atsakyti vienu žodžiu, reikalaujantys išsamumo
• Pasitikrinimas – pakartojama, ką sakė pacientas, norint įsitikinti, ar gerai supratome
• Pagalba – padrąsinti pacientą tiek žodžiais (“tęskite“), tiek neverbaliai (linkčiojant galvą)
• Tyrinėjimas – kai pastebime pasikartojančius signalus ir norime sužinoti daugiau: “Kas nors daugiau?”
• Užjaučiantys komentarai: “Tai aiškiai jus labai skaudina”
• Pasiūlymas padėti: “Aš rūpinuosi jumis ir noriu žinoti, kaip geriausiai galėčiau jums padėti”
• Jei yra kelios problemos, pasiūlykite sudaryti sąrašą ir svarstyti, kurią spręsti pirma
• Reziumė. Pasitikrinkite, kas buvo pasakyta. Tai padeda geriau suprasti paciento problemą ir pasitikrinti, ar ir jis taip pat ją supranta, bei kontroliuoti pokalbio eigą, jei yra per daug informacijos.
Kai žmonės konsultuojasi su gydytoju, jie visada turi ir savo paaiškinimą, kodėl kilo vienokių ar kitokių problemų. Jie taip pat turi viltį ir lūkesčius būti rūpestingai išklausyti. Gydytojui reikia nedaryti prielaidų apie pacientų tikėjimą sveikata, rūpesčius ir lūkesčius, bet išsiaiškinti juos, o vėliau suteikti pacientui informaciją ir kartu su juo apsvarstyti gydymo planą.
Gydytojas, prieš suteikdamas informaciją pacientui, turėtų apsvarstyti tris pagrindinius klausimus:
• Ką pacientas jau žino?
• Ką nori žinoti?
• Ką jam būtina žinoti?
Pirmas klausimas pabrėžia, kad svarbu išsiaiškinti, kaip savo ligą supranta ir aiškina pats pacientas. 2 ir 3 klausimai reikalauja išskirti du planus – kas svarbu paciento požiūriu ir kas – gydytojo. Be to, gydytojas turi rodyti emocinę paramą, daryti užjaučiančias pastabas, įvertinti paciento rūpesčius.
Palaikymas yra efektyvus tik tada, kai gydytojas tiksliai supranta, kodėl pacientas jaučia baimę, ir kai šią baimę tiksliai apibūdina. Dažnai paciento neįmanoma nuraminti dėl diagnozės ar ligos pasekmių, bet visada galima suteikti pagalbą ir parodyti asmeninį rūpestį.
Kai pacientas neigia savo ligos sunkumą, niekada neturėtume versti jo priimti realybę. Sprendimas, ką daryti su neigimo problema, turi priklausyti nuo to, kokią paramą gali gauti pacientas, kaip gerai pacientas pasiruošęs susidoroti su baimėmis, po kuriomis slypi neigimas.
Jei pacientas ar jo giminės yra pikti, pasistenkite nesiginti. Pripažinkite jų jausmus ir paklauskite priežasčių. Rimtai į tai atsižvelkite ir parodykite, kad imsitės atitinkamų veiksmų.
Dauguma pacientų bijo, kad jie gali sirgti kokia nors rimta liga. Svarbu atkreipti dėmesį, dėl ko pacientas yra tikrai susirūpinęs, taip pat pasitikrinti, ar pacientas teisingai suprato, ką jūs jam sakėte svarbaus.
Norint padėti žmonėms, kurie kenčia nuo psichologinio išsekimo sukeltų fizinių simptomų, bet nemato ryšio tarp pastarųjų ir emocinių bei gyvenimo problemų, gali reikėti individualaus sprendimo. Esminis dalykas – ar pacientas jaučiasi suprastas. Svarbu pacientui parodyti, kad jūs priimate jo problemas rimtai. Pradėkite nuo paciento požiūrio ir išsiaiškinkite, kas, paciento manymu, gali sukelti simptomus, tuo pačiu pamatysite verbalinius ir neverbalinius emocinio disbalanso ženklus.
Toliau, surinkus visą informaciją, reikia praplėsti požiūrį nuo to, kad problema yra tik fizinė, iki to, kad egzistuoja tiek fizinės, tiek psichologinės problemos. Esminis dalykas yra jautriai pripažinti paciento skausmą ir kitų simptomų realumą. Padarykite reziumė, primindami pacientui visus simptomus, tiek fizinius, tiek emocinius, bei susiekite juos, jei įmanoma, su jo gyvenimo įvykiais.
Ieškant ryšio tarp simptomų dažniausiai naudojamas paaiškinimas, bet nepakanka vien pasakyti, kad “galvos skausmą sukelia nerimas”. Reikia paaiškinti ir tai, kaip nerimas susijęs su raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą ir t.t. Kai pacientas sutinka, kad psichologinis išsekimas yra svarbus veiksnys, paskatinęs ligos išsivystymą, tada galima pradėti tirti gydymo būdų galimybes.
Sužinokite lūkesčius
• Ką pacientas žino?
• Ko pacientas nori? – Tyrimų? Gydymo? Rezultatų?
Patarkite, ką pasirinkti
• Sužinokite paciento tikslus
• Sudarykite planą
• Įtraukite pacientą
• Pritaikykite planą, atsižvelgdami į paciento poreikius ir situaciją
• Pasitikrinkite, ar pacientas teisingai suprato
• Užsitikrinkite, kad pacientui planas aiškus
• Reziumuokite
Patarkite, kaip elgtis nenumatytu atveju
• Ką pacientas privalėtų daryti, jei kas nors vyksta ne pagal planą?
Susitarkite dėl kitų susitikimų
Atraskite motyvaciją keistis
• Užmegzkite ryšį ir būkite neutralūs
• Padėkite sudaryti problemų ir tikslų sąrašą
• Ar probleminio elgesio keitimas yra paciento sveikimo plane?
• Jei ne, iškelkite šį klausimą
• Ar pacientas mano, kad jo elgesys yra problema?
• Ar kiti taip mano?
Išsiaiškinkite paciento požiūrį į problemą
• Padėkite sudaryti “už” ir “prieš” sąrašą
• Užjauskite, kad sunku keistis
• Sustiprinkite, kai žmogus išreiškia troškimą keistis
• Dažnai reziumuokite
• Diskutuokite apie paciento teiginius, kurie prieštarauja vienas kitam
• Gydytojo klausymosi maniera nulemia tai, ką pacientas jam pasako
• Geras gydytojo ir paciento bendravimas daro teigiamą įtaką daugelio ligų eigai
• Pacientas geriau laikosi nurodymų, jeigu gydymo planą aptariame drauge su juo.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę