Ne tik draugai, bet ir daktarai

Teigiamas gyvūnų poveikis sergančio žmogaus sveikatos būklei yra patvirtintas eksperimentais. Pripažintas mokslinis faktas, kad žmonės, kurie namuose laiko gyvūnus, gyvena ilgiau ir serga mažiau. Ir jų nervų sistemos būklė yra kur kas geresnė negu žmonių, kurie neturi naminių gyvūnų.

Terapijos istorija

Gydymas gyvūnais vis dar laikomas netradiciniu gydymo metodu, tačiau iš tikrųjų jo istorija yra labai ilga. V a.pr.m.e. Hipokratas kalbėjo apie teigiamą jojimo poveikį sveikatai, o neurozes, be šalto dušo, vaikščiojimo basomis, ir jojimu. Senovės graikai prieš 3000 metų pastebėjo, kad šunys teigiamai veikia sveikatą, o senovės egiptiečiai tam naudojo kates. Senovės Indijoje vietoj vaistų rekomenduodavo ligoniams klausytis paukščių giedojimo.
Dar 1792 m. Jorko (Anglija) psichiatrijos ligoninėje gydymo tikslais buvo naudojami gyvūnai, nors tokia terapija kaip atskiras gydymo metodas išpopuliarėjo tik nuo XX a. antros pusės. Šio gydymo metodo pradininku laikomas JAV vaikų psichiatras Borisas Levinsonas, kuris psichoterapijos sesijų metu naudodavo savo šunį.
 

Mokslas apie gyvūnų įtaką žmogui

Šiuo metu terapija gyvūnais pripažįstama daugelyje šalių, rengiamos tarptautinės konferencijos, seminarai. Kaip gydymo priemonė dažniausiai naudojami gyvūnai yra šunys, katės, triušiai ir paukščiai. Šios terapijos programose dalyvauja medikai, socialiniai darbuotojai, psichologai. Gyvūnų terapijos mokslo darbai prasideda nuo žmonių santykių su savo augintiniais tyrimų. Žinoma, atkreipiamas dėmesys ir į neigiamus poveikius: alergiją, galimybę užsikrėsti parazitais, gyvūnų agresiją.
 

Gyvūnų terapijos funkcijos

o Žmogaus fiziologinių funkcijų normalizavimas. Bendravimas su gyvūnais sumažina stresą, padeda reguliuoti vidaus organų funkcijas (pavyzdžiui, suretina širdies ritmą, gali sumažinti padidėjusį kraujospūdį).
o Kompetencijos jausmo stiprinimas. Šis žmogaus poreikis, kurį trumpai galima išreikšti fraze „aš galiu“, yra vienas iš svarbiausių, ir, rūpindamasis savimi negalinčiu pasirūpinti gyvūnu, žmogus pasijaučia stiprus ir geras.
o Savirealizacijos funkcija. Kitas svarbus žmogaus poreikis – realizuoti savo vidinį potencialą, būti svarbus kitiems.

o Bendravimo funkcija. Viena iš svarbiausių naminių ir gydančių gyvūnų „pareigų“ yra būti žmogaus bendravimo partneriu. Tai labai svarbu tiek vienišiems, tiek autistiškiems ir turintiems bendravimo problemų pacientams, kurie su gyvūnu gali lengviau užmegzti kontaktą nei su artimaisiais ar specialistu.
o Psichoterapinė funkcija. Psichoterapija yra asmens keitimosi procesas terapijos metu. Paprastas pavyzdys – bendravimas su gyvūnais gali palengvinti ir žmogaus tarpasmeninius santykius (juk pripažintas faktas, kad įsigiję šunį žmonės tampa labiau bendraujantys). Aišku, gyvūnų terapijos metu vyksta kur kas sudėtingesnės tarpusavio sąveikos.
 

Gyvūnai padeda diagnozuoti ligas

Šunys pasižymi ypač gera uosle. Ši savybė padeda jiems rasti net nedideles cheminių medžiagų koncentracijas įkvepiamame ore ir jau yra pritaikoma ne tik policijoje, bet ir medicinoje diagnozuojant vėžines ligas. Šunys yra specialiai dresuojami ir turi atitinkamai sureaguoti, jei oro mėginyje yra atitinkamas kvapas, kurio žmogaus uoslė neužuostų.
Kalifornijos mokslininkai atliko bandymą su 5 dresuotais šunimis, kurie per specialius įrenginius turėdavo uostyti iškvepiamo oro mėginius, paimtus iš sveikų arba vėžiu sergančių žmonių. Tyrime dalyvavo 170 žmonių, iš jų 84 buvo sveiki, o 86 sirgo plaučių arba krūties vėžiu. Pagal ligos pobūdį, šunys atsitūpdavo arba atsiguldavo prie sergančio žmogaus oro mėginio. Šunys plaučių vėžį nustatė 97, o krūties – 87 proc. atvejų. Kaip žinoma, onkocitologinių ir vėžio žymenų tyrimų jautrumas dažnai yra mažesnis, todėl dresuoti šunys galėtų būti puikūs pagalbininkai atrenkant pacientus, kuriems reikalingas išsamesnis ištyrimas, ieškant galimai besivystančio vėžio.
 

Gyvūnų terapijos rūšys

Gyvūnų yra skirstoma į nekryptingąją – tai žmogaus sąveika su gyvūnais namų aplinkoje, neakcentuojant šios sąveikos gydomosios reikšmės, ir kryptingąją – tai tikslingas gyvūnų panaudojimas gydymo tikslais psichoterapijos procese.
 

Šuo – žmogaus draugas ir gydytojas

Pagrindinė šuns savybė – jo ištikimybė. Dažnai šuo užpildo vakuumą, kuris atsiranda žmogaus gyvenime dėl bendravimo trūkumo. Gyvūnai gali atlikti psichologinę pakeitimo funkciją, kai nėra artimo žmogaus. Be to, šuniukas visada laimingas, kai bendrauja su žmogumi. Jam nesvarbu, kiek turime pinigų ir kaip mes atrodome, jį džiugina pats buvimo kartu su šeimininku faktas. Nustatyta, kad poros, kurių namuose gyvena šuo, rečiau konfliktuoja ir lengviau išgyvena šeimyninių krizių laikotarpius.
Kanisterapiją (lot. canis – šuo; taip pat dar vadinama dogoterapija, nuo angl. žodžio dog – šuo) propaguojantys specialistai mano, kad šunys gali padėti protiškai neįgaliems žmonėms, sergantiems neurozėmis, vienišiems, nepasitikintiems savimi, taip pat autizmu sergantiems vaikams. JAV iš visų gyvūnų terapijos 95 proc. atvejų į pagalbą pasitelkiami šunys. Toks populiarumas paaiškinamas iš dalies šių gyvūnų emocionalumu, taip pat puikiais socialinio bendravimo įgūdžiais, kadangi jų protėviai vilkai gyveno bandomis.
Šunys gali daug padėti ne tik vaikams, bet ir senelių namuose. Šuo sumažina baimę, blogą nuotaiką, įtampą, išsiblaškymą ir padidina senelių fizinį aktyvumą. Nekalbūs pradeda kalbėti, o emociškai nejautrūs – pradeda rodyti emocijas, pirmiausia gyvūnui.
Šuo, visa savo esybe išreiškiantys atsidavimą šeimininkui, suteikia jam didžiulę psichologinę pagalbą. Šis palaikymas yra netgi svarbesnis negu artimo žmogaus palaikymas. Atlikti psichologiniai tyrimai rodo, kad artimo žmogaus buvimas šalia atliekant sudėtingas užduotis pablogina rezultatus, nes žmogus galvoja, kaip bus įvertintas savo artimojo. O jei šalia šuo, rezultatai geresni negu atliekant užduotis vienam! Iš vienos pusės, žmogus jaučiasi palaikomas ir mylimas toks, koks yra, iš kitos pusės, nebijo būti neigiamai įvertintas.
 

Kačių poveikis sveikatai

Felinoterapija – tai kačių panaudojimas gydymo tikslais (lot. feles – katė). Šie švelnūs ir meilūs gyvūnai žmogui suteikia šilumos ir saugumo jausmą. Jų vibracijos murkiant (4–16 Hz) įveda žmogų į savotišką transą, taip pat gerai padeda sergant daugeliu vidaus organų ligų: osteochondroze, galvos ir sąnarių skausmais, slopina vidaus organų uždegimo procesus, greitina lūžių ir kitų sužeidimų gijimą, stiprina imunitetą. Daugelis kačių šeimininkų pastebi, kad katė gulasi ant skaudamos vietos. Seniai žinoma, kad katės glostymas normalizuoja kraujo spaudimą: pažemina aukštą ir padidina per žemą, taigi katės laikymas namuose mažina net infarkto riziką. Žmogui katės glostymas ir jos murkimas sukelia galvos smegenyse bangas, kurios rodo atsipalaidavimą ir malonumą, taip katės sukelia teigiamas emocijas ir pagerina nuotaiką. JAV katės netgi buvo pripažintos viena iš priemonių, padedančių sumažinti stresą.
Manoma, kad geriausiai gali padėti Europos trumpaplaukės, Siamo, Britų trumpaplaukės ir Sibiro katės. Katę namuose laikyti rekomenduojama žmonėms, kurie linkę į depresiją.
Padeda ne tik katės laikymas namuose. Taip pat malonus ir naudingas užsiėmimas yra kačių stebėjimas, jų piešimas, fotografavimas, figūrėlių lipdymas – tai rekomenduojama dažnai patiriantiems stresą, besiskundžiantiems bloga atmintimi, rankų drebuliu, depresija ir emocijų nevaldymu žmonėms.
Hipoterapija – ne tik jodinėjimas ant žirgo
Žodis kilęs iš graikų kalbos (graik. hippos reiškia žirgą). Arkliai labiausiai padeda koreguoti judėjimo sistemos sutrikimus. Jie reaguoja į žmogaus emocines reakcijas, balsą, judesius, kas svarbu gydant vaikus, kuriems pasireiškia autizmas, bloga socialinė adaptacija, uždarumas. Žirgai gali padėti vaikams, kuriems pasireiškia baimės, depresija, po stipraus išsigandimo, sustiprina komunikabilumą ir pasitikėjimą savimi. Jodinėjant gerėja dėmesio koncentracija, savikontrolė, judesių koordinacija. Hipoterapija padeda sumažinti nerimą, padidina prisitaikyti „čia ir dabar“.
Hipoterapijoje dalyvauja trise: pacientas, arklys ir hipoterapeutas. Hipoterapeutas žmogaus emocijas ir energiją nukreipia geriausia jam socialinės adaptacijos prasme vaga. Hipoterapeutas veikia raitelį, raitelis veikia žirgą, o žirgas – ir raitelį, ir terapeutą. Toks požiūris padidina paciento aktyvumą, iš kitos pusės – pacientas yra ir kitų veikiamas subjektas, to suvokimas svarbu psichologinei reabilitacijai.
Dar yra taikoma delfinų terapija (ji taikoma ir Lietuvoje), paukščių stebėjimo terapija, gydymas pasitelkiant akvariumines žuvytes, triušius, jūrų kiaulytes bei kitus gyvūnus. Psichoterapiniam darbui su vaikais labai padeda gyvūnų paveiksliukai, pasakojimai apie gyvūnus. Prie gyvūnų terapijos kartais priskiriama ir apiterapija – gydymas bičių produktais bei gydymas dėlėmis – hirudoterapija.
Gyvūnai daro poveikį kiekvienam, kas su jais susiduriame, tiek jų stebėjimas, tiek buvimas su jais, laikymas namuose. Gyvūnų gydomasis poveikis panaudojamas atskiros psichoterapijos šakos – animaloterapijos metu. Tačiau gydomąjį gyvūnų poveikį galime pajusti kiekvienas, kuris namie turime augintinių.