){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kokia bus menopauzė?
Kiekvienas žmogus per savo gyvenimą išgyvena keletą nuoseklių vystymosi etapų, kurių kiekvienas yra svarbus ir daro įtaką tam, kokios būklės moteriai ateis menopauzė. Itin reikšmingi pirmieji dešimt gyvenimo metų, kada vaikas saugioje, mylinčios šeimos aplinkoje mokosi pažinti pasaulį ir savo reikšmingumą jame. Tik šeima ir auklėjimas gali suformuoti pamatinį pasitikėjimą ne tik žmonėmis, bet ir pačiu savimi. Nesėkmės atveju auga pasyvus, baimingas, „nevertas“, nesaugus, „visada kaltas“ vaikas, kuris jau iš anksto nėra pasiruošęs optimaliai spręsti visus kitus būsimus gyvenimo periodus. Visiems žinoma „paauglystės krizė“ turėtų pasibaigti nuosavo savarankiškumo išsikovojimu. Tėvai tuo metu turėtų gerbti savo vaiko autonomiją ir su pasitikėjimu leisti kurti savo gyvenimą. Antraip „krizė“ užsitęs ar net iškreips normalią vystymosi eigą. Natūralu, kad, laikui bėgant, tėvų įtaka mažėja, tačiau pasilieka itin nesavarankiška, į bendraamžius, vėliau – į sutuoktinį orientuota, savimi nepasitikinti, nemotyvuota, neretai pavydi, pikta, bendravimo problemų turinti asmenybė. Bet kokie asmeniniai pokyčiai, gyvenimo permainos tokiai moteriai tikra tragedija. Ji apsipranta su esama situacija, nors ją subjektyviai jaučia kaip sunkią, žlugdančią, neleidžiančią realizuotis. Neretai „ginasi“ somatizacijomis, nusivylimais, kitų žeminimais, suserga depresijomis, nerimu, įvairiomis baimėmis ir pan. Menopauzė tokioms moterims itin reikšminga vėlyvosios brandos krizė: išgyvena dėl „nueinančių“ vaikų, dėl savo blėstančio reikšmingumo šeimoje ir darbe, dėl galimų santykių su vyru pokyčių... Pasijaučia neišnaudojusi galimybių, dėl to dažnai kaltina ne tiek save, kiek aplinką ir aplinkinius.
Taigi menopauzinio amžiaus moterys skirtingos, nes kiekviena jų iki menopauzės išgyveno savitą, pilną įvairių sėkmių ir nesėkmių gyvenimą, kuris, jeigu pasisekė, paruošė ją psichologiškai adekvačiai ir užtikrintai pereiti į kitą, naują savo gyvenimo etapą.
Moteris, kuriai iki 18-20 metų pasisekė išsiugdyti savo individualumą, suvokti savo atsakomybę už tai, ką ji daro ir tai ką ruošiasi daryti, visas tolimesnes permainas sutiks ramiai ir užtikrintai. Maždaug iki 35–37 metų ji susiformuos kaip protinga, lanksti, supratinga moteris, kuri, būdama savarankiška ir pasitikinti, nebijo permainų. Ji atranda jėgų pripažinti klaidas, koreguoti savo gyvenimą taip, kaip pataria išmintis ir branda. Kitu atveju, jeigu moteris nesusitvarko su gyvenimo iššūkiais, nesugeba racionaliai naudoti savo jėgas ir laiką, ji pradeda eikvoti labai daug energijos susitramdymams, nuoskaudų nurijimams ir pan. Visa tai kelia nuolatinę įtampą, nepasitenkinimą, savęs nuvertinimą. Ir tokios būklės ji pasiekia klimakterinį amžių.
Iš tiesų menopauzinio amžiaus moteris panaši į paauglį, kuris su visais kovoja: su vaikais, kurie gyvena „ne taip“, su jaunais kolegomis, kurie „nevertina“, „lipa ant kulnų”, su nuosava „senstančia“ išvaizda. Rezultatas gali būti dvejopas: arba džiaugiamasi tuo, kas padaryta, ir atsivėrusiomis naujomis galimybėmis, arba puolama į depresijas, nusivylimus, atsiribojimus ir galiausiai ligas.
Menopauzė – naujos galimybės
„Noriu pabrėžti, kad menopauzė galės tapti naujo gyvenimo pradžia, tik jeigu moteris tam bus psichologiškai pasiruošusi iš anksto. Daug žinomų psichologų (K.Jungas, B.Livechud‘as) akcentuoja 35-40 metus, kai moteris tampa pakankamai brandi pradėti savąją „psichinę evoliuciją“ ir palaipsniui atsigręžti į save, į savo vidinį gyvenimą, į savo gyvenimo esminę prasmę. Jeigu žmogus visą gyvenimą itin pasikliovė tik savo fiziniais duomenimis, savo vaikais ir savo „pasiaukojančios mamos, žmonos“ vaidmeniu, antrąją savo gyvenimo pusę sutiks kaip „tuštumą“, „nesusipratimą“, „išstūmimą“. Tokias moteris užvaldo ne tik depresija, bet ir didelė neviltis, kurią lydi didelis pyktis ir neapykanta gyvenimui, kitiems žmonėms“, – pažymi doc. R.Satkevičiūtė.
Tik psichologiškai subrendusi 55 m. moteris sugeba suvokti, kad jai atsivėrė dvasinių pokyčių galimybė, kad galų gale ji gali daryti tikrai tą, ką nori, o ne tai, kas privalu ar būtina. Tam tik reikia sugebėti laiku atsisveikinti su ilgai brandintomis idėjomis, įprastais darbo metodais ir įprastu požiūriu į pasaulį. Tačiau, psichologo M.Pek‘o nuomone, daugumai žmonių labai sunku atsisakyti to, ką jie jau praaugo, todėl ir laikosi įsitvėrę senų mąstymo ir elgesio stereotipų ir nesprendžia iškilusios krizės. Norint sėkmingai pereiti į kitą gyvenimo etapą, reikalingas pasitikėjimas savo galimybėmis ir emocinis, dvasinis lankstumas, kuris suteiks didesnę realybės pajautą ir koreguos tolimesnius tikslus ir uždavinius.
Kaip bendrauti?
„Pirmiausia – nevadinti menopauzinio amžiaus moters ligone, nes vien toks jos vertinimas skatina jaustis nesveika. Atsiradus mažiausiai galimybei, skatinti moterį išsikalbėti. Savo kalboje nuolat pabrėžti jos patirtį, savarankiškumą, atsakomybę, vertę. Tiek gydytojas, tiek aplinkiniai turėtų perduoti moteriai pozityvų užtaisą, mobilizuoti ją naujiems siekiams ir mokyti natūraliai priimti neišvengiamus pokyčius, o, pastebėjus akivaizdžios depresijos ar nerimo požymius, aptarti tai, taktiškai pasiūlyti atitinkamą gydymą, o, esant reikalui, nusiųsti pas atitinkamus specialistus (psichoterapeutą, psichiatrą)“, – sako gydytoja R.Satkevičiūtė.
Mitai apie menopauzę
Menopauzė - senatvė.
Iš tiesų visuomenėje (ypač Europoje) tradiciškai susiklostė savotiški, neretai įvairiais klaidingais mitais apaugę, menopauzės suvokimo stereotipai, kurie formuoja negatyvų požiūrį į šį natūralų moters gyvenimo etapą. Vienas iš tokių mitų skelbia, kad menopauzė – senatvės pradžia. Todėl nenuostabu, kad daugelis moterų į pirmuosius klimakso požymius reaguoja pasimetimu, bijo, kad taps nebepatrauklios savo sutuoktiniams, taps „bjauriomis pomenopauzinio amžiaus isterikėmis“ ir pan. Neretai tokių permainų laukimas priveda moteris prie depresijų, nerimų, stiprėja nemalonių pojūčių pajauta. Tačiau kas yra senatvė? Deja, ir iki šiol nėra vieningos žmonių amžiaus klasifikacijos. Pagal PSO, „vidutinio amžiaus“ žmogus yra 45–59 metų. Moters involiucinis, arba klimakterinis, periodas gali prasidėti pakankamai anksti ir paprastai pasireiškia 40–45 metų amžiuje. Pagal PSO klasifikaciją, „senas“ – tai 75–90 metų žmogus. Dažnai senatvės metai pradedami skaičiuoti nuo 65-ųjų ir labai retai – nuo 40-ties metų. Seniai pastebėta, kad kalendoriniai metai nėra esminiai senatvės konstatavimo kriterijai. „Kaip teigia žymus lenkų psichiatras A.Kepinski „dėl gyvenimo dinamikos svyravimų senatvė visą gyvenimą pinasi su jaunyste“. Todėl sutinkame senų jaunuolių ir jaunatviškos energijos kupinų senių. Kaip teigia A.Kepinski: „progų pasijusti senam pasitaiko dažniau negu tapti juo iš tiesų“. Gal objektyviau būtų moters menopauzę sieti ne su senatve, bet su natūraliu pasikeitimu jos vaisingo gyvenimo į nevaisingą?“, – sako psichiatrė.
Menopauzė - liga.
Kitas mitas, kad esą menopauzė – tai liga, kurią ne tik galima, bet ir reikia gydyti. Taip – menopauzes dažnai lydi gan audringi, erzinantys ir varginantys fiziniai ir fiziologiniai pojūčiai. Bet ar buvo lengviau paauglystėje, kai mergaitės fiziologija perėjo ne ką lengvesnes kūno transformacijas, kurias paženklino mėnesinių atsiradimas, psichikos ir kūno formų pokyčiai? Sunkiais atvejais paauglėms atsiranda depresija, įvairūs elgesio, valgymo sutrikimai. Tačiau niekas mėnesinių atsiradimo, vėliau – nėštumo, žindymo laikotarpių niekada nevadina ligomis. Daug kas priklauso nuo išankstinio nusiteikimo ir požiūrio...
Menopauzės laikotarpiu dingsta seksualinis potraukis.
Mitas apie klimakterinio periodo moters seksualumo ir patrauklumo sumažėjimą ne tik tolimi nuo realybės, bet prieštarauja darbams, įrodantiems, kad būtent šiuo laikotarpiu moterų seksualinis potraukis turi tendenciją padidėti. Didele dalimi moters seksualumas ir patrauklumas priklauso nuo jos viso gyvenimo praktikos ir nuostatų.
***
Menopauzė – nei liga, nei senatvės pradžia. Visų pirma reikia imtis efektyvesnių menopauzės simptomus švelninančių priemonių, t. y. sveiko gyvenimo būdo, ir laiku susikurti sau naujus gyvenimo stiliaus stereotipus.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę