Neplanuotas nėštumas

Kaip nugalėti baimę, įveikti stresą?

Nepageidaujamas nėštumas visada yra stresas, kuris paliečia tiek moterį, tiek vyrą. Tik ji sužino tai būdama viena, turi laiko apmąstyti, pabūti su savimi, o pranešusi apie nėštumą partneriui, laukia jo greito atsakymo ir teigiamos reakcijos. O juk vyras taip pat turėtų apie tai sužinoti anksčiau (telefonu ar žinute), kad iki susitikimo su savo moterimi turėti laiko apie tai pagalvoti. Gydytojas turi paruošti moterį psichologiškai, patarti, kaip tai pasakyti savo vyrui. Pacientei nereikėtų pirmosios vyro reakcijos priimti kaip galutinės. Praktika rodo, kad pasirinkusios abortą poros po 2 metų tokio sprendimo gailisi.
Kai gydytojas nustato nėštumą, reikia atidžiai stebėti, kokia yra pacientės reakcija. Per kelias savaites reikia nuspręsti, nutraukti nėštumą ar ne. Jokiu būdu nepriimkime greito neigiamo moters sprendimo. Jei pasimetimas didelis ir emocionalus, derėtų pacientę nusiųsti pas šeimos psichoterapeutą. Deja, kol kas moterų konsultacinėse poliklinikose psichoterapeuto nėra, o reiktų...
Natūraliai kyla klausimas: „Kodėl, jei tu nenori nėštumo, nepasirūpinai kontracepcija?“ Neretai vienas iš partnerių nesąmoningai jį planuoja, o gal kontracepcija neveiksminga, gal moteris pamiršo laiku išgerti tabletę.
Kai moteris nėščia ir lankosi pas gydytoją, arba ji pamažu adaptuojasi ir pradeda norėti kūdikio, arba blaškosi, nepriima sprendimo, ir tai ją stumia į depresinę būseną. Todėl labai svarbu sekti ne tik pacientės fizinę, bet ir psichikos būklę. Ginekologas ar bendrosios praktikos gydytojas ypač turėtų atkreipti dėmesį, kai nėštumo eiga nėra labai sklandi, t.y. ryškūs nuotaikų svyravimai, baimė dėl kūdikio vystymosi, netikrumas dėl ateities. Tuomet rekomenduotina kuo daugiau bendrauti, kalbėti su paciente. Klauskime: “Kaip jaučiatės psichologiškai būdama nėščia?“, “Ar nekyla problemų su vyru?“, “Ar gerai miegate?“.
Gresiantį persileidimą dažnai lemia psichologinės priežastys. Moteriai suteikiama fizinė globa – ji guldoma į ligoninę, atskiriama nuo namų aplinkos, vyro, šeimos. O jai šiuo metu labai reikalinga psichologinė globa, kuri naudinga moters emocinei ir psichikos būklei. Pravartu moterų konsultacijose organizuoti nėščiosioms savitarpio pagalbos užsiėmimus.
Jei pastojo nepilnametė...
Labiausiai pažeidžiama – pastojusi jauna netekėjusi mergina. Ji dažnai yra išlaikoma tėvų, kurių sprendimas dėl kūdikio likimo dažnai yra lemiamas. Gydytojas turėtų labai subtiliai įvertinti šeimos situaciją. Gal nepilnametė dukra pastojo ir savo nėštumą nuo tėvų slepia? Gydytojas turėtų neskubėti daryti aborto, pakalbėti, padrąsinti jauną pacientę. “Per savaitę pabandyk pasikalbėti su vyru, tėvais. Jie sureagavo priešingai? O gal po savaitės bus kitaip? Paskatinkime pacientę bendrauti su artimaisiais, su tais, kuriais ji pasitiki.

Neretai būsima mama taip kalba apie savo nėštumą: “Nesugebėsiu, neištversiu, nemokėsiu auginti, išlaikyti...“. Pažvelkime baimei tiesiai į akis. Užduokime jai realistinius klausimus: “O kodėl neįmanoma?“, “Ar neturi namų?“, “Ar nėra pinigų?“, “Gal bus sunkiau, bet juk padės tėvai?“ ieškant atsakymų baimė palaipsniui sumažėja. Baimės pabaisa nėra tokia didelė ir nenugalima, kaip ją įsivaizdavome...
Kaip nugalėti nėštumo baimę keturiasdešimtmetei?
Kai netikėtai pastoja vyresniojo amžiaus gimdžiusi ar negimdžiusi moteris, reakcija į šią situaciją yra panaši. Galvoja, ar sugebės išnešioti, ar ne per sena gimdyti. Planai, kurių nedrįsta garsiai išsakyti, lyg ir nepadoru kalbėti... Tokiai pacientei labai reikia padrąsinimo, palaikymo, suvokti, ko ji bijo. Aišku, apsigimimų grėsmė senstant šiek tiek didėja, bet mitas yra perdėtas: rizika nėra tokia didelė kaip pateikiama. Jei yra didelė gimdymo baimė, verta konsultuotis su genetikais, jie patars, gimdyti ar ne.
Neretai 37-45 metų moteris ryžtasi gimdyti, kad išlaikytų vyrą, nors šis būdas retai padeda. Gydytojas turėtų paklausti, kokios materialinės sąlygos, iš ko gyvens, kokia fizinė sveikata. “Jei kuo nors sergate, geriau negimdykite“, – dažnai sako gydytojai, bet vaikas ne visada pablogina sveikatą. Kita vertus, ar pacientė turi ką nors, kas galės prižiūrėti jos vaiką, jei ji susirgs?
Aš manau, kad šizofrenija ar depresija serganti moteris gali gimdyti. Aišku, yra tikimybė, kad vaikas gali susirgti šia liga, kitas klausimas, ar mama nori ir yra pasiruošusi vaiką auginti. Nepaisant amžiaus, socialinės ar materialinės padėties, netikėtai pastojusi moteris išgyvena stresą ir po 2-3 mėnesių ji, gydytojui padedant, turi pakeisti situaciją ar požiūrį (nutaria išnešioti kūdikį ar daryti abortą). Jei krizė neišsisprendžia, pacientei gresia pogimdyminė depresija. Kad jos išvengtume, subtiliai ir dėmesingai bendraukime su pacientėmis, drauge nugalėkime neplanuoto nėštumo baimę, įkvėpkime meilę, atsakomybę ir pasitikėjimą savimi.
 

Kaip išvengti neplanuoto nėštumo?

[em]KMUK Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Vanagienė[em]
Šiuolaikinė veiksminga ekstrinė ir įprasta kontracepcija – tai prezervatyvai, gimdos spiralės ir hormoninės tabletės. Pastarosios yra populiariausia kontracepcijos rūšis Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, kur jas vartoja 30-60 proc. nėštumo besisaugančių moterų. Lietuvoje šių tablečių vartoja tik 15 proc. vaisingo amžiaus moterų. Pakalbėkime apie įprastinę kontracepciją.
Kaip hormoniniai preparatai veikia moters sveikatą?
Hormoninės tabletės teigiamai veikia bendrą moters sveikatos būklę: menstruacijų ciklas tampa reguliarus, mėnesinės – neskausmingos, trumpesnės ir negausios; dėl geležies trūkumo rečiau susergama mažakraujyste, nes menstruacijų metu mažiau netenkama kraujo. GK mažina osteoporozės riziką, rečiau susiformuoja kiaušidžių cistos, kurias reikia operuoti, moteris rečiau serga gerybinėmis krūties ligomis. Taip pat GK nemažina vaisingumo (per pirmuosius 3 mėnesius pastoja 50 proc. moterų), nedidina savaiminio persileidimo tikimybės.
Hormoniniai preparatai 99,9 proc. apsaugo moterį nuo nepageidaujamo nėštumo. Tačiau rezultatas priklauso nuo to, ar preparatas yra tinkamai vartojamas. Jeigu moteris pastojo, nors vartojo hormoninių preparatų, tikėtina, jog ji netinkamai vartojo šias tabletes ar pamiršo jų laiku išgerti. Atsižvelgiant į estrogeno dozę ir gestageną, hormoninės tabletės skirstomos į I, II ir III kartos geriamuosius kontraceptikus. Pirmosios kartos didelių hormonų dozių kontraceptinės tabletės jau net nebegaminamos. Antrosios kartos preparatai pasaulyje dar labai plačiai vartojami. Tačiau pačios moderniausios – trečiosios kartos kontraceptinės tabletės. Pastaruoju metu Lietuvoje jos yra populiariausios. Moterims iki 18 metų hormoninių tablečių skiriama ne tik kontracepcijai, bet ir mėnesinių ciklui reguliuoti, priešmenstruaciniam sindromui gydyti. Pagrindinės nevaisingumo priežastys, tokios kaip endometriozė, sunkūs mažojo dubens uždegimai, jaunoms moterims, vartojančioms kontracepcinių tablečių, pasitaiko rečiau. Įrodyta, jog kontracepcinės tabletės nėra pavojingos sveikatai, todėl mėnesinių ciklui sureguliuoti yra drąsiai skiriamos net lytinio gyvenimo dar nepradėjusioms paauglėms.
Ar įprasta kontracepcija didina vėžio tikimybę?
Moterų baimė susirgti vėžinėmis ligomis GK yra nepagrįsta. Kodėl? Geriamieji kontraceptikai ne tik nedidina šių ligų rizikos, bet priešingai – 40-50 proc. sumažina galimybę susirgti gimdos gleivinės vėžiu ir 50-80 proc. – kiaušidžių vėžiu. Vartojant kontraceptikų dvejus metus rizika susirgti gimdos ar kiaušidžių vėžiu sumažės du kartus. Apsauginis poveikis didėja ilgėjant vartojimo trukmei (ne mažiau kaip 6 mėn.) ir išlieka ilgiau kaip 10 metų, nutraukus GK vartojimą.
Tiriant nebuvo įrodyta, kad vartojusios kontarcepcinių tabletčių krūties vėžiu dažniau sirgtų už moteris, negėrusias šių vaistų. Tačiau yra ir duomenų, kad jaunesnėms nei 35 metų moterims ilgą laiką, t.y. 8-12 metų ir ilgiau, vartojančioms GK, rizika susirgti krūties vėžiu gali būti šiek tiek didesnė.
Kai moteris nebijo pastoti, gyvena aktyvų lytinį gyvenimą, dažniau keičia seksualinius partnerius, yra didesnė tikimybė, kad į lytinius organus pateks virusinė infekcija. Todėl moterims, vartojančioms GK, rekomenduojama reguliariai lankytis pas ginekologą.
Kada KGK vartoti nerekomenduojama?
Nereikėtų rekomenduoti vartoti GK, jei moteris serga (ar sirgo) kraujagyslių ligomis, ypač tromboflebitu, ūmine kepenų, tulžies pūslės liga, sunkia migrena, komplikuotu cukriniu diabetu, epilepsija. Mažai sveriančios moterys, vartodamos GK, dažniau jaučia pykinimą, vėmimą, krūtų pabrinkimą, raumenų “tempimą”, padidėjusį jautrumą. Joms reikėtų skirti kontracepcinių tablečių, turinčių mažą estrogeno dozę. Vyresnėms kaip 35 metų moterims geriant kontraceptines tabletes patartina nerūkyti. Tačiau, jeigu moteris niekaip nesugeba atsisakyti šio sveikatai žalingo įpročio, dažniausiai rekomenduojamos kitos kontracepcijos priemonės.
Ką turi žinoti kiekviena moteris, gerianti GK?
• Kontracepcinės tabletės geriamos kasdien tuo pačiu metu.
• Kartais geriant kontracepcines tabletes jaučiamas nuovargis, nuotaikų kaita, nes sumažėja organizmo atsparumas infekcijai. Dažniausiai taip būna dėl vitaminų C, B1, B2, B6, B12, folio rūgšties trūkumo. Todėl rekomenduojama gerti multivitaminų.
• Gerėja apetitas, todėl nenorėdama priaugti svorio, moteris turi racionaliai maitintis, mažinti angliavandenių, riebalų kiekį, daugiau judėti, sportuoti.
• Jei moteris viduriuoja ar išvemia kelias tabletes iš eilės, rekomenduojama GK gerti toliau, tačiau laikinai (7-10 dienų) reikia naudoti papildomą kontracepcijos priemonę (pvz. prezervatyvą).
• Jeigu moteris geria antibiotikų, vaistų nuo diabeto, migrenos, depresijos, gali laikinai sumažėti kontracepcinių tablečių efektyvumas, padidėti šalutinis jų poveikis arba pakisti kitų drauge vartojamų vaistų poveikis. Tokiais atvejais papildomos priemonės taip pat yra rekomenduotinos.
Gydytojas, atsižvelgdamas į kiekvienos moters būklę, gali nutraukti kitų vaistų vartojimą, pakeisti vaistų dozę, pasiūlyti kitą kontracepcijos būdą. Netikėtas kraujavimas ar negausios kraujingos išskyros informuoja apie kontraceptikų efektyvumo sumažėjimą. Šiuo metu Lietuvos vaistinėse galima nusipirkti įvairių kontracepcinių tablečių. Tik prieš perkant ir pradedant gerti vieno ar kito GK, būtina konsultuotis su gydytoju ginekologu. Tik specialistas, įvertinęs kontracepcijos metodo naudą ir riziką, patars ir nuspręs, kokias kontracepcines tabletes moteriai vartoti.