Pagrindiniai jų sukėlėjai yra virusai. Kaip apsisaugoti nuo daugelio iš jų, o jų dabar priskaičiuojama per 130 ir vis atrandami nauji, žmonija kol kas nesukūrė priemonių. Nuo vienos jų grupės - pagrindinių gripo viruso rūšių yra sukurti skiepai, kuriami skiepai nuo kitų, dažniausiai peršalimo ligas sukeliančių virusų.
Kita peršalimo ligų sukėlėjų grupė yra bakterijos. Su daugeliu sėkmingai kovoti padeda antibiotikai ir skiepai. Nors ir yra priemonių kovai su bakterine infekcija, geriau stengtis nesusirgti, nes niekada nėra absoliučios garantijos, kad turimos priemonės išgelbės.
Peršalimo ligomis, nepaisant sukėlėjo, rečiau serga užsigrūdinę, asmens ir buities higieną išmanantys, racionaliai besimaitinantys, sugebantys bet kuriuo metų laiku pasportuoti ar nors pabūti gryname ore, išvengti nuolatinių stresų ir pan., t.y. sugebantys išlaikyti nenualintą imunitetą asmenys.
Kuo organizmo imunitetas silpnesnis, tuo dažniau ir ilgiau žmogus serga peršalimo ligomis, dažniau atsiranda peršalimo ligų komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas, paūmėja lėtinės plaučių ligos, astma.
Organizmą alina - silpnina jo imunitetą lėtinės inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių ligos, cukraligė (cukrinis diabetas). Sergantieji lėtinėmis ligomis dažniau suserga peršalimo ligomis. Todėl peršalimo ligų sezono metu jie privalo kiek gali kruopščiau save prižiūrėti, naudoti organizmo atsparumą gerinančias priemones, o susirgę rimtai gydytis.
Jeigu būtų visagalių priemonių, peršalimo ligos seniai būtų išnykusios. Bet visi puikiai žinome, kad taip nėra. Vienintelė visiems prieinama priemonė yra organizmo tausojimas, nuolatinis rūpinimasis savo sveikata, t.y. ne tik tuomet, kai organizmas pradeda negaluoti - sirgti. Visų pirmiausia tai organizmo grūdinimas, racionali mityba (kasdien įvairus maistas, taip pat ir švieži vaisiai, daržovės, t.y. nuolatinis organizmo aprūpinimas įvairiomis reikalingomis medžiagomis), nuolatinio streso profilaktika, nuovargio, pervargimo išvengimas, darbo ir poilsio derinimas, žalingų įpročių, pvz., rūkymo, išgėrinėjimo, narkomanijos, toksikomanijos atsisakymas, lėtinių ligų išsivystymo profilaktika. Labai svarbu ūmiai susirgus pasigydyti iki visiško pasveikimo, negalvoti, kad “nėra laiko sirgti, praeis”, nuolat gydyti lėtines ligas, pvz., cukrinį diabetą ir kt. Jokios medikamentinės priemonės negelbsti, kai organizmas yra nuolat arba ”protrūkiais” alinamas, galvojama, kad vaistai yra visagaliai. Apsisaugojimą nuo peršalimo ligų sunkina ir tai, kad kartą persirgus vieno ar kito sukėlėjo nulemta liga, organizme nesusiformuoja arba susiformuoja tik laikinas imunitetas, t.y. organizmas neįgyja nuolatinio atsparumo atitinkamam sukėlėjui - vadinasi, po kurio laiko jis vėl gali sukelti ūminį kvėpavimo takų uždegimą (peršalimo ligą). Tai viena iš priežasčių, kodėl dažnai serga darželį lankantys vaikai. Nuo dalies peršalimo ligų sukėlėjų, pvz., gripo virusų, apsisaugosime laiku pasiskiepiję. Taigi apsisaugoti galima tik dalinai.
Literatūroje jie vadinami adaptogenais, imunostimuliatoriais, imunomoduliatoriais, turinčiais specifinį ir nespecifinį poveikį.
Imunitetui pagerinti - sustiprinti nespecifiškai veikiantys Lietuvoje yra registruoti įvairūs vitaminų ir mikroelementų rinkiniai, maisto papildai, turintys vienokių ar kitokių biologiškai veiklių, organizmui būtinų medžiagų, preparatų su cinku, selenu, bakterijų lizatai, pvz., Broncho-Munal, Luivac; Ribomunyl; įvairūs homeopatiniai preparatai, baltažiedės ir rausvažiedės ežiuolės preparatai, pvz., Lymphozil, Immunal, Prostovit, Antiseptin, Immunital, Immunosan, Echinofit, Influcid ir kt. Suprantama, visi minėti vaistai vartojami tik gydytojui leidus ir taip, kaip jis pataria.
Vienos iš seniausių priemonių kovai su peršalimo ligų sukėlėjais yra fitoncidai, kurių gausu česnakuose, svogūnuose, krienuose, ridikuose. Šios senolių atrastos medžiagos tebėra veiksmingos ir šiandien, nes kol kas nepastebėta sukėlėjų, kurie prie jų būtų prisitaikę. Jų užmiršti nevalia.
Ir taip, ir ne. Pvz., skiepai nuo gripo padeda jo išvengti, o kitos minėtos medžiagos, išskyrus turinčias fitoncidų, tik vienokiu ar kitokiu būdu paskatina organizmo jėgas kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Kitaip tariant, jos neužmuša peršalimo ligų sukėlėjų, jos padeda tik stiprindamos organizmą. Taigi organizmas lieka pagrindinis kovotojas su peršalimo ligomis, o jo imunitetą (atsparumą) veikiančios medžiagos yra tik pagalbinės priemonės, tarsi botagas, paskatinantis jį greičiau ir geriau kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Stipresnis organizmas geriau kovoja su sukėlėjais - ligos požymių būna mažiau, liga užtrunka trumpiau, rečiau atsiranda komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas.
Kuo organizmo imunitetas silpnesnis, tuo dažniau ir ilgiau žmogus serga peršalimo ligomis, dažniau atsiranda peršalimo ligų komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas, paūmėja lėtinės plaučių ligos, astma.
Organizmą alina - silpnina jo imunitetą lėtinės inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių ligos, cukraligė (cukrinis diabetas). Sergantieji lėtinėmis ligomis dažniau suserga peršalimo ligomis. Todėl peršalimo ligų sezono metu jie privalo kiek gali kruopščiau save prižiūrėti, naudoti organizmo atsparumą gerinančias priemones, o susirgę rimtai gydytis.
Jeigu būtų visagalių priemonių, peršalimo ligos seniai būtų išnykusios. Bet visi puikiai žinome, kad taip nėra. Vienintelė visiems prieinama priemonė yra organizmo tausojimas, nuolatinis rūpinimasis savo sveikata, t.y. ne tik tuomet, kai organizmas pradeda negaluoti - sirgti. Visų pirmiausia tai organizmo grūdinimas, racionali mityba (kasdien įvairus maistas, taip pat ir švieži vaisiai, daržovės, t.y. nuolatinis organizmo aprūpinimas įvairiomis reikalingomis medžiagomis), nuolatinio streso profilaktika, nuovargio, pervargimo išvengimas, darbo ir poilsio derinimas, žalingų įpročių, pvz., rūkymo, išgėrinėjimo, narkomanijos, toksikomanijos atsisakymas, lėtinių ligų išsivystymo profilaktika. Labai svarbu ūmiai susirgus pasigydyti iki visiško pasveikimo, negalvoti, kad “nėra laiko sirgti, praeis”, nuolat gydyti lėtines ligas, pvz., cukrinį diabetą ir kt. Jokios medikamentinės priemonės negelbsti, kai organizmas yra nuolat arba ”protrūkiais” alinamas, galvojama, kad vaistai yra visagaliai. Apsisaugojimą nuo peršalimo ligų sunkina ir tai, kad kartą persirgus vieno ar kito sukėlėjo nulemta liga, organizme nesusiformuoja arba susiformuoja tik laikinas imunitetas, t.y. organizmas neįgyja nuolatinio atsparumo atitinkamam sukėlėjui - vadinasi, po kurio laiko jis vėl gali sukelti ūminį kvėpavimo takų uždegimą (peršalimo ligą). Tai viena iš priežasčių, kodėl dažnai serga darželį lankantys vaikai. Nuo dalies peršalimo ligų sukėlėjų, pvz., gripo virusų, apsisaugosime laiku pasiskiepiję. Taigi apsisaugoti galima tik dalinai.
Literatūroje jie vadinami adaptogenais, imunostimuliatoriais, imunomoduliatoriais, turinčiais specifinį ir nespecifinį poveikį.
Imunitetui pagerinti - sustiprinti nespecifiškai veikiantys Lietuvoje yra registruoti įvairūs vitaminų ir mikroelementų rinkiniai, maisto papildai, turintys vienokių ar kitokių biologiškai veiklių, organizmui būtinų medžiagų, preparatų su cinku, selenu, bakterijų lizatai, pvz., Broncho-Munal, Luivac; Ribomunyl; įvairūs homeopatiniai preparatai, baltažiedės ir rausvažiedės ežiuolės preparatai, pvz., Lymphozil, Immunal, Prostovit, Antiseptin, Immunital, Immunosan, Echinofit, Influcid ir kt. Suprantama, visi minėti vaistai vartojami tik gydytojui leidus ir taip, kaip jis pataria.
Vienos iš seniausių priemonių kovai su peršalimo ligų sukėlėjais yra fitoncidai, kurių gausu česnakuose, svogūnuose, krienuose, ridikuose. Šios senolių atrastos medžiagos tebėra veiksmingos ir šiandien, nes kol kas nepastebėta sukėlėjų, kurie prie jų būtų prisitaikę. Jų užmiršti nevalia.
Ir taip, ir ne. Pvz., skiepai nuo gripo padeda jo išvengti, o kitos minėtos medžiagos, išskyrus turinčias fitoncidų, tik vienokiu ar kitokiu būdu paskatina organizmo jėgas kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Kitaip tariant, jos neužmuša peršalimo ligų sukėlėjų, jos padeda tik stiprindamos organizmą. Taigi organizmas lieka pagrindinis kovotojas su peršalimo ligomis, o jo imunitetą (atsparumą) veikiančios medžiagos yra tik pagalbinės priemonės, tarsi botagas, paskatinantis jį greičiau ir geriau kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Stipresnis organizmas geriau kovoja su sukėlėjais - ligos požymių būna mažiau, liga užtrunka trumpiau, rečiau atsiranda komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę