Peršalimo ligos ir imunitetą veikiančios medžiagos

Kas sukelia peršalimo ligas?

Pagrindiniai jų sukėlėjai yra virusai. Kaip apsisaugoti nuo daugelio iš jų, o jų dabar priskaičiuojama per 130 ir vis atrandami nauji, žmonija kol kas nesukūrė priemonių. Nuo vienos jų grupės - pagrindinių gripo viruso rūšių yra sukurti skiepai, kuriami skiepai nuo kitų, dažniausiai peršalimo ligas sukeliančių virusų.
Kita peršalimo ligų sukėlėjų grupė yra bakterijos. Su daugeliu sėkmingai kovoti padeda antibiotikai ir skiepai. Nors ir yra priemonių kovai su bakterine infekcija, geriau stengtis nesusirgti, nes niekada nėra absoliučios garantijos, kad turimos priemonės išgelbės.
Peršalimo ligomis, nepaisant sukėlėjo, rečiau serga užsigrūdinę, asmens ir buities higieną išmanantys, racionaliai besimaitinantys, sugebantys bet kuriuo metų laiku pasportuoti ar nors pabūti gryname ore, išvengti nuolatinių stresų ir pan., t.y. sugebantys išlaikyti nenualintą imunitetą asmenys.
 

Koks yra ryšys tarp imuniteto ir susirgimo peršalimo ligomis?

Kuo organizmo imunitetas silpnesnis, tuo dažniau ir ilgiau žmogus serga peršalimo ligomis, dažniau atsiranda peršalimo ligų komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas, paūmėja lėtinės plaučių ligos, astma.
Organizmą alina - silpnina jo imunitetą lėtinės inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių ligos, cukraligė (cukrinis diabetas). Sergantieji lėtinėmis ligomis dažniau suserga peršalimo ligomis. Todėl peršalimo ligų sezono metu jie privalo kiek gali kruopščiau save prižiūrėti, naudoti organizmo atsparumą gerinančias priemones, o susirgę rimtai gydytis.
 

Kas apsisaugo nuo peršalimo ligų?

Jeigu būtų visagalių priemonių, peršalimo ligos seniai būtų išnykusios. Bet visi puikiai žinome, kad taip nėra. Vienintelė visiems prieinama priemonė yra organizmo tausojimas, nuolatinis rūpinimasis savo sveikata, t.y. ne tik tuomet, kai organizmas pradeda negaluoti - sirgti. Visų pirmiausia tai organizmo grūdinimas, racionali mityba (kasdien įvairus maistas, taip pat ir švieži vaisiai, daržovės, t.y. nuolatinis organizmo aprūpinimas įvairiomis reikalingomis medžiagomis), nuolatinio streso profilaktika, nuovargio, pervargimo išvengimas, darbo ir poilsio derinimas, žalingų įpročių, pvz., rūkymo, išgėrinėjimo, narkomanijos, toksikomanijos atsisakymas, lėtinių ligų išsivystymo profilaktika. Labai svarbu ūmiai susirgus pasigydyti iki visiško pasveikimo, negalvoti, kad “nėra laiko sirgti, praeis”, nuolat gydyti lėtines ligas, pvz., cukrinį diabetą ir kt. Jokios medikamentinės priemonės negelbsti, kai organizmas yra nuolat arba ”protrūkiais” alinamas, galvojama, kad vaistai yra visagaliai. Apsisaugojimą nuo peršalimo ligų sunkina ir tai, kad kartą persirgus vieno ar kito sukėlėjo nulemta liga, organizme nesusiformuoja arba susiformuoja tik laikinas imunitetas, t.y. organizmas neįgyja nuolatinio atsparumo atitinkamam sukėlėjui - vadinasi, po kurio laiko jis vėl gali sukelti ūminį kvėpavimo takų uždegimą (peršalimo ligą). Tai viena iš priežasčių, kodėl dažnai serga darželį lankantys vaikai. Nuo dalies peršalimo ligų sukėlėjų, pvz., gripo virusų, apsisaugosime laiku pasiskiepiję. Taigi apsisaugoti galima tik dalinai.
 

Kokie vaistai stiprina imunitetą?

Literatūroje jie vadinami adaptogenais, imunostimuliatoriais, imunomoduliatoriais, turinčiais specifinį ir nespecifinį poveikį.
Imunitetui pagerinti - sustiprinti nespecifiškai veikiantys Lietuvoje yra registruoti įvairūs vitaminų ir mikroelementų rinkiniai, maisto papildai, turintys vienokių ar kitokių biologiškai veiklių, organizmui būtinų medžiagų, preparatų su cinku, selenu, bakterijų lizatai, pvz., Broncho-Munal, Luivac; Ribomunyl; įvairūs homeopatiniai preparatai, baltažiedės ir rausvažiedės ežiuolės preparatai, pvz., Lymphozil, Immunal, Prostovit, Antiseptin, Immunital, Immunosan, Echinofit, Influcid ir kt. Suprantama, visi minėti vaistai vartojami tik gydytojui leidus ir taip, kaip jis pataria.
Vienos iš seniausių priemonių kovai su peršalimo ligų sukėlėjais yra fitoncidai, kurių gausu česnakuose, svogūnuose, krienuose, ridikuose. Šios senolių atrastos medžiagos tebėra veiksmingos ir šiandien, nes kol kas nepastebėta sukėlėjų, kurie prie jų būtų prisitaikę. Jų užmiršti nevalia.

Ar imuninę sistemą veikiančios medžiagos padeda išvengti peršalimo ligų?

Ir taip, ir ne. Pvz., skiepai nuo gripo padeda jo išvengti, o kitos minėtos medžiagos, išskyrus turinčias fitoncidų, tik vienokiu ar kitokiu būdu paskatina organizmo jėgas kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Kitaip tariant, jos neužmuša peršalimo ligų sukėlėjų, jos padeda tik stiprindamos organizmą. Taigi organizmas lieka pagrindinis kovotojas su peršalimo ligomis, o jo imunitetą (atsparumą) veikiančios medžiagos yra tik pagalbinės priemonės, tarsi botagas, paskatinantis jį greičiau ir geriau kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Stipresnis organizmas geriau kovoja su sukėlėjais - ligos požymių būna mažiau, liga užtrunka trumpiau, rečiau atsiranda komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas. 

Koks yra ryšys tarp imuniteto ir susirgimo peršalimo ligomis?

Kuo organizmo imunitetas silpnesnis, tuo dažniau ir ilgiau žmogus serga peršalimo ligomis, dažniau atsiranda peršalimo ligų komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas, paūmėja lėtinės plaučių ligos, astma.
Organizmą alina - silpnina jo imunitetą lėtinės inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių ligos, cukraligė (cukrinis diabetas). Sergantieji lėtinėmis ligomis dažniau suserga peršalimo ligomis. Todėl peršalimo ligų sezono metu jie privalo kiek gali kruopščiau save prižiūrėti, naudoti organizmo atsparumą gerinančias priemones, o susirgę rimtai gydytis.
 

Kas apsisaugo nuo peršalimo ligų?

Jeigu būtų visagalių priemonių, peršalimo ligos seniai būtų išnykusios. Bet visi puikiai žinome, kad taip nėra. Vienintelė visiems prieinama priemonė yra organizmo tausojimas, nuolatinis rūpinimasis savo sveikata, t.y. ne tik tuomet, kai organizmas pradeda negaluoti - sirgti. Visų pirmiausia tai organizmo grūdinimas, racionali mityba (kasdien įvairus maistas, taip pat ir švieži vaisiai, daržovės, t.y. nuolatinis organizmo aprūpinimas įvairiomis reikalingomis medžiagomis), nuolatinio streso profilaktika, nuovargio, pervargimo išvengimas, darbo ir poilsio derinimas, žalingų įpročių, pvz., rūkymo, išgėrinėjimo, narkomanijos, toksikomanijos atsisakymas, lėtinių ligų išsivystymo profilaktika. Labai svarbu ūmiai susirgus pasigydyti iki visiško pasveikimo, negalvoti, kad “nėra laiko sirgti, praeis”, nuolat gydyti lėtines ligas, pvz., cukrinį diabetą ir kt. Jokios medikamentinės priemonės negelbsti, kai organizmas yra nuolat arba ”protrūkiais” alinamas, galvojama, kad vaistai yra visagaliai. Apsisaugojimą nuo peršalimo ligų sunkina ir tai, kad kartą persirgus vieno ar kito sukėlėjo nulemta liga, organizme nesusiformuoja arba susiformuoja tik laikinas imunitetas, t.y. organizmas neįgyja nuolatinio atsparumo atitinkamam sukėlėjui - vadinasi, po kurio laiko jis vėl gali sukelti ūminį kvėpavimo takų uždegimą (peršalimo ligą). Tai viena iš priežasčių, kodėl dažnai serga darželį lankantys vaikai. Nuo dalies peršalimo ligų sukėlėjų, pvz., gripo virusų, apsisaugosime laiku pasiskiepiję. Taigi apsisaugoti galima tik dalinai.
 

Kokie vaistai stiprina imunitetą?

Literatūroje jie vadinami adaptogenais, imunostimuliatoriais, imunomoduliatoriais, turinčiais specifinį ir nespecifinį poveikį.
Imunitetui pagerinti - sustiprinti nespecifiškai veikiantys Lietuvoje yra registruoti įvairūs vitaminų ir mikroelementų rinkiniai, maisto papildai, turintys vienokių ar kitokių biologiškai veiklių, organizmui būtinų medžiagų, preparatų su cinku, selenu, bakterijų lizatai, pvz., Broncho-Munal, Luivac; Ribomunyl; įvairūs homeopatiniai preparatai, baltažiedės ir rausvažiedės ežiuolės preparatai, pvz., Lymphozil, Immunal, Prostovit, Antiseptin, Immunital, Immunosan, Echinofit, Influcid ir kt. Suprantama, visi minėti vaistai vartojami tik gydytojui leidus ir taip, kaip jis pataria.
Vienos iš seniausių priemonių kovai su peršalimo ligų sukėlėjais yra fitoncidai, kurių gausu česnakuose, svogūnuose, krienuose, ridikuose. Šios senolių atrastos medžiagos tebėra veiksmingos ir šiandien, nes kol kas nepastebėta sukėlėjų, kurie prie jų būtų prisitaikę. Jų užmiršti nevalia.
 

Ar imuninę sistemą veikiančios medžiagos padeda išvengti peršalimo ligų?

Ir taip, ir ne. Pvz., skiepai nuo gripo padeda jo išvengti, o kitos minėtos medžiagos, išskyrus turinčias fitoncidų, tik vienokiu ar kitokiu būdu paskatina organizmo jėgas kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Kitaip tariant, jos neužmuša peršalimo ligų sukėlėjų, jos padeda tik stiprindamos organizmą. Taigi organizmas lieka pagrindinis kovotojas su peršalimo ligomis, o jo imunitetą (atsparumą) veikiančios medžiagos yra tik pagalbinės priemonės, tarsi botagas, paskatinantis jį greičiau ir geriau kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Stipresnis organizmas geriau kovoja su sukėlėjais - ligos požymių būna mažiau, liga užtrunka trumpiau, rečiau atsiranda komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas.