Vaikų miego sutrikimai

Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo aso­ciacijos. Jeigu vaikai užmigdant yra supami, nešiojami, maitinami ar net migdomi važinėjant mašina arba veikiant radijui, televizijai, arba pakeičiama jų lova, pradeda lankyti kitą lopšelį, vaikas nejaučia nuolatinių užmigimo aso­ciacijų. Kartais duodamas prieš miegą čiulptukas, vis retkarčiais jis atima­mas, nesudaromos nuolatinės sąsajos su miegu. Pasikeitus padėčiai, mažiau bendraujant su tėvais, perėjus į darželį ar atėmus čiulptuką, užmigimo aso­ciacijos keičiasi ir vaikas greitai prabunda. Naktiniai prabudimai gali karto­tis 2-3 kartus, ir vaiko supimas ar kitos priemonės darosi varginamos. Nor­malesnis miegas yra kelios valandos po užmigimo, ir 1-2 paskutinės valandos prieš rytą. Nakties viduryje miego prabudimai turi būti laikomi normaliais ir nesukelti susirūpinimo, nes jie yra fiziologiniai ir trumpi. Įpratinus pradė­ti vėl iš naujo užmigti nakties metu, vaikas įpranta sieti tokius prabudimus su užmigdymo priemonėmis: vaikas verkia ir nori užmigti kaip įpratęs. Jei­gu vaikui neleidžiama pačiam užmigti tarp 3-6 mėn., tai apie 15-20% vaikų tarp 6 mėn. ir 3 m. bus sutrikęs normalus užmigimas visą naktį. Sunkiau­siai užmiega 6 mėn. vaikai. Jeigu vaikas vakare ar pabudęs naktį reikalauja ypatingų užmigimo sąlygų, vadinasi, jis miego pradžios su niekuo nesieja.

 

Iki 6 mėn. vaikai dažniausiai negydomi, nes jų nakties miegas dar nėra tvirtas. Vėliau gydomi elgesio sutrikimai. Tikslas yra suderinti tėvų kultūri­nius, socialinius ir ekonominius poreikius su vaiko migdymo laiku. Vaikas negali būti migdomas tėvų lovoje, jei po to bus perkeliamas, nes prabudęs naktį jis reikalaus pakartoti ritualą. Patariama sudaryti vaikui palankias ap­linkybes, bet svarbu pamažu pripratinti prie rutininės veiksmų tvarkos, tar­tum atsigulimo ritualo. Vaikas labai trumpai, bet vis ilgiau paliekamas vie­nas lovytėje užmigti. Galima mokyti naujų užmigimo būdų, svarbu, kad jis jaustųsi saugus ir prabudęs naktį greitai vėl užmigtų. Dažniausiai įpročiai sukuriami per kelias naktis. Nerekomenduojama palikti vaiką "išsirėkti", nes tai skaudina ir tėvus, ir vaiką, o užmigti priprantama labai lėtai. Esant kom­plikacijoms, siūlomas pakaitinis budinimas, t.y. vaikas prabudinamas trupu­tį anksčiau nei jis yra įpratęs tam tikru nakties metu ir vėl pats pratinamas užmigti. Labiau tinka šiuos mėginimus atlikti dienos miego metu.

2. Nakties valgymo sutrikimai

Miego sutrikimai, atsiradę nakties metu daug geriant ar valgant, kartais panašūs į miego asociacijos sutrikimus. Iš tikrųjų, jei prabudęs vaikas vėl greitai užmiega po kelių čiulptelėjimų iš buteliuko ar krūties, tai gali būti daugiau įvaizdžio, o ne valgymo sutrikimas. Sutrikus mitybos refleksui, prabudinėjama 4-8 kartus per naktį ir skysčių išgeriama daugiau kaip 200 gramų.

Iš tikrųjų vyresnis kaip 6 mėn. vaikas gali gauti pakankamai maisto dieną, kad nejaustų alkio naktį. Prieš šį laikotarpį, ypač pirmąjį mėnesį, gali būti normalu 1-2 kartų papildomas maitinimas nakties metu.

Sutrikus mitybos refleksui, vaikas reikalauja daug maisto naktį, maty­ti, kad jis yra alkanas, bet jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Išmoktas valgymas naktį pakelia vaiką iš miego. Be to, daug gerdamas ir valgydamas nakties metu vaikas dažniau šlapinasi. Dėl šių veiksnių vaikas dar dažniau prabus. 
Sutrikimai pasireiškia dauginiais prabudimais ir reikalavimais valgyti, ne-pavalgius - neužmiegama. Taip pat prašo įklotus keisti daugiau kaip 2 kartus per naktį. Be to, vaikas nereikalauja jokio dėmesio, tik buteliuko su maistu.

Gydant tinka visos priemonės, kuriomis galima sumažinti maitinimą nak­tį. Labai svarbu retinti ir mažinti maitinimus, didinti dieną valgio maistin­gumą, apskaičiuoti iš motinos krūties iščiulpiamo pieno maisto kiekį. Leng­viau pratęsti laiką tarp maitinimų, o ne mažinti kiekį. Galima vartoti daug priemonių, svarbu apskaičiuoti maisto kaloringumą.

3. Miego sutrikimai dėl "ribų nustatymo" nebuvimo

Turintis šį sutrikimą vaikas sugeba ir gali užmigti, bet pats sau truk­do. Jis užduoda daug klausimų, sugalvoja norų, stengiasi pabėgti iš lovos ar miegamojo. Tokie vaikai prašo sekti pasakėles, gerti. Kartais jie atbėga pas žiūrinčius televizorių tėvus, įkyriai lenda į jų lovą ar bent prašosi likti kambaryje. Labai greitai vaikai išmoksta aiškinti, kad vėl nori į tualetą, vo­nią ar negali būti savo kambaryje, nes "mato pabaisas".

Šie sutrikimai prasideda, jeigu tėvai nesukuria gulimosi taisyklių: vai­kai užmiega kada nori ir kur nori. Kiti tėvai per daug griežtai guldo vaikus, tačiau ne visada. Visais šiais atvejais vaikas užmiega vėliau ir kitu laiku. Galų gale vaikas neužmigs, kol negaus "griežto įsakymo" arba užmigs tik keistoje aplinkoje - triukšmaujant, šalia televizoriaus. Tai dažniausiai vaka­rinio atsigulimo sutrikimas, bet kartais prasideda ir naktinių prabudimų me­tu, kai tėvai miega ir "atleidžia vadžias". Šie rūpesčiai išsivysto vos tik vai­kas sugeba pats išlipti iš lovytės, nes nebelieka kliūties atsikelti. Vadinasi, pakinta kontrolės vieta. Vaikas pats turėtų valdyti savo nemaldomą norą iš­bėgti iš miegamojo. Kai kurie vaikai sugeba nepaklusti paskatoms. Tačiau 2-3 metų vaikui, kuris visą dieną klauso įsakmių liepimų - kada šlapintis, valgyti, sunku naktį valdyti savo veiksmus. Susidaro konfliktinė padėtis. Vai­kai jau žino kaip jų elgesį vertina tėvai, ir laiko svarbiu (būk geras vaikas, gulėk lovoje, tu žinai, kad turi miegoti). Vaikai nenori nuvilti, užpykdinti ir neklausyti tėvų, tačiau jie dar nesugeba valdyti savo veiksnių. Jie nerimau­ja, kad negali paklusti tėvams. Tai gali būti sutrikimo priežastis

Daug tėvų nežino, kaip sukurti tikslias užmigimo elgesio. Kartais - tai šeimos santykių ir kultūros atspindys. Šeimos nesuta­rimai, depresija, alkoholizmas, ilgos darbo valandos, daug vaikų, mažas gy­venamasis plotas gali sustiprinti šį sutrikimą. Tėvai pradeda jaustis kalti dėl vaiko ankstyvosios nemigos kaip ligos ir dėl savo laiko trūkumo. Todėl jie nenori versti vaiką laikytis miego režimo, net jei vaikas reikalauja būti kar­tu ir saugoti jį naktį. Tėvai nemoko vaiko "būti vaiku", o pradeda jį laikyti "draugu". Būklė sunkėja. Nustatant šio sutrikimo diagnozę, būtina labai kruopščiai klausinėti tėvus ir vaikus, atsargiai vertinti jų buitį ir santykius. Tyrimų metu gali padėti psichologas, kuris padėtų nustatyti kitas priežastis.

Kartais vaikui gali būti per ankstyvas miego laikas, bet tokiais atvejais jis visada užmigs greitai vėlesnėmis valandomis. Miego sutrikimus gali sukelti naktinės baimės. Tačiau jos dažniausiai būna daug kartų visą naktį, o vai­kai lengvai užmiega esant tėvams kambaryje. Vaikas, kuris yra per mažai maitinamas dieną arba jei tėvai palieka jį vieną namuose naktimis, gali tu­rėti dauginių sutrikimų, nes jam trūksta normalaus vaiko-tėvų bendravimo. Sutrikdyti vaiko saugumą ir jo miegą gali ir tėvų naktiniai ginčai.

Pirmiausia reikia ugdyti kasdienius ir pastovius lovos (miegojimo) įpro­čius. Kartais tenka vėl apstatyti lovytę kliūtimis arba užtverti išėjimą iš kam­bario. Jei vaikas mato, kad yra taisyklės ir jos vis stiprinamos, nedarant išimčių, jis atsipalaiduoja ir įtampa baigiasi. Vaikai jaučiasi saugiau, jie net patys prašo užtverti išėjimą. Kartais reikia uždaryti kambario duris (vaikas girdi šalia tėvus), norint sustiprinti susivaldymą. Vyresniems kaip trejų metų vaikams padeda sustiprinti savivaldą paliepimus pakartojant žodžiu. Tai pa­dės, jei vaikas moka valdytis, bet tik reikia jj šiek tiek paskatinti, paliepti, priminti. Dažniausiai reikia sukurti visų kasdienių lovos (miegojimo) įpročių nustatymo sistemą.

{banner-25}

4. Aplinkos sukelti miego sutrikimai

Vaikų, ypač mažųjų, miegui įtakos turi daug aplinkos veiksnių, ir jie kitokie negu suaugusiųjų.

Per mažas gyvenamasis plotas, trūkstant lovų, triukšmingumas vargina daugiau suaugusius žmones. Vaikai mažiau reaguoja į šiuos veiksnius. Vai­kui svarbu, jei tėvai grįžta tuo metu, kai jis turėtų eiti miegoti, ar anksti išeina, kai jis dar miega, t.y. mažiau bendraujama. Be to, tėvai žiūri televi­zorių, kalbasi, mylisi tame pačiame kambaryje ar net toje pat lovoje. Dieną vaikų miegą trikdo pokalbiai telefonu, žaidžiantys vaikai kambaryje arba gat­vėje, ypač vakare užmiegant ar dieną migdymo metu.

Nustatyti tokį sutrikimą nėra sunku, bet reikėtų nemaišyti su miego įvaizdžių arba "ribų nustatymo" nebuvimu.

Labai dažnai pakanka sutvarkyti aplinką, pagerinti ramybę, užtamsinti ties vaiko lovyte, suderinti visos šeimos miegą. Svarbiausia išugdyti vaiko įpročius, mažiausiai keičiant savo darbų grafiką.

5. Nemigos dėl maisto alergijos

Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pra­dedamas maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Ben­drasis miego laikas sutrumpėja mažiau kaip 5 valandas, ir vaikas būna ir­zlus nubudęs ryte. Tokiems vaikams turėtų padėti tėvai, juos nuraminti prieš užmiegant. Be to, gali prasidėti alergija: egzema, niežėjimas, žarnyno sutri­kimai, nors pastarieji gali būti neryškūs ar visai nematomi. Kartais verta atlikti imunologinius tyrimus, nustatyti pakitimus dėl kitų alergenų. Kūdi­kiams pasireiškia šie pakitimai kaip pilvo diegliai, gastroezofaginis refliuksas, traukuliai. Dažniausiai vargina pilvo dirgikliai, bet jie mažiausiai trikdo miegą. Diagnozė pagrindžiama nevartojant pie­no proteinų. Miegoti pradedama gana greitai, o kartais tik po mėnesio. Pridėjus į maistą proteinų, vėl blogėja miegas. Vengiama vartoti pieną, jo baltymų miltelius tol, kol ilgainiui dingsta dirglumas. Tokie vaikai gali būti alergiški ir sojos produktams, todėl svarbu vartoti hipoalerginį specialų augalinį maistą.

6. Netinkama miego higiena

Esant netinkamai miego higienai, sunkiau užmiegamą, kankina ilgos ir trumpos naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Mažų vaikų mie­gas sutrinka daugiausia trūkstant priežiūros, bet vėliau yra svarbesni asme­niniai veiksniai. Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Skirtingas gulimo laikas, snūstelėjimai (iki 3 kartų) dieną trikdo miego-budrumo ritmų formavimąsi. Mitybos nereguliarumas, valgymas tarp maitinimų ypač trikdo paros ritmą. Miegas sutrinka, jei laukiama kol atsiras nuovargis arba visai nestebint laiko. Naktiniai prabudimai gali sustiprėti dėl valgymo ar skaitymo nakties metu. Pakeitus užmigimo ir miego laiką savaitgaliais, jautresnių vaikų gali sutrikti miego paros ritmas. Paaugliams netvarkingai, nelaiku einant miegoti, visą savaitę neišsimiegant, o savaitgaliais persimie-gant, geriant kavą ir rūkant gali prasidėti miego sutrikimai. Diagnozę gali­ma nustatyti iš apklausos. Jei neaišku, galima atlikti poligrafiją, norint pa­neigti kitas priežastis.

Svarbiausia yra pamažu sutvarkyti miego režimą, sukurti miego higie­nos taisykles. Tenka ilgai aiškinti apie miego prasmę, pasiūlyti literatūrą, o esant psichologiniams veiksniams - net psichoterapijos ciklą.

7. Lovos laikas, ilgesnis kaip miego poreikis

Vaikas vidutiniškai miega 10 vai. Jeigu jis išbūna lovoje 12 vai., gali prasidėti miego sunkumai. Ilgai gulėję lovoje (iki 2 vai.), vaikai vėl užmie­ga, arba ryte guli porą valandų nemiegodami. Kartais jie pradeda skųstis ilgai trunkančiais būdravimais nakties metu. Tokie vaikai gulasi ir keliasi laiku, bet naktį nemiega porą valandų.

Sutrikimai nustatomi ilgai kalbantis su šeima ir vaikui užpildžius miego-budrumo padienes anketas. Visus šeimos narius reikia supažindinti su mie­go ritmo ypatybėmis, pogulio laiku, kuris priklauso nuo amžiaus. Svarbu, kad tėvai nesukurtų vaiko naktinių prabudimų juos žadindami, duodami gerti ir valgyti.

Pirmiausia patariama maitinti tik tam tikru laiku, ypač nevalgydinti anksti ryte. Vaikas turi miegoti 10 vai., jo miego laikas neturi sutrikdyti šei­mos darbo ritmo. Iš pradžių miego laikas turi sutapti su miego noru, vėliau galima po truputį jį ankstinti, sukurti rutininius miego pasiruošimus. Rytinis maitinimas turi būti vėlinamas, pamažu nukreipiant dėmesį. Rytinis pogulis artinamas normalaus vidudienio fiziologinio miego link. Naktį prabudus vai­kui, nereikia rodyti ypatingo dėmesio.

8. Miego sutrikimai dėl psichikos ligų

Vaikai, ypač mažieji, dažnai supyksta, kai reikia eiti miegoti, nes nutrau­kiami žaidimai, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Prieš guldamas vaikas dar turi nueiti į tualetą, pasiruošti darželiui ar mokyklai. Vaikas prade­da mokytis savikontrolės. Jeigu šeima yra užsiėmusi: visi skuba, išeina tik tam tikru laiku, šie veiksniai neramina vaiką. Nerimą didina ir mokymasis prieš einant į mokyklą arba draudimas masturbuotis. Visus vaikus ypač neramina nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, liga, depresija ir alkoholizmas. Dar dau­giau sukrečia gaisrai, apiplėšimai, šeimos narių mirtis. Mažieji sunerimsta, jei jie priversti eiti gulti vieni. Jie gerai ir greitai užmiega, jei yra kas šalia.

Paauglių miego sutrikimai gali būti šizofrenijos, anoreksijos, depresijos ar manijos požymis. Paaugliai dažnai slepia savo nerimą, kol nebegali jo suvaldyti. Tėvai gali nepastebėti jokių dienos permainų, tik miego sutriki­mus. Esant antriniams miego sutrikimams dėl psichikos ligų, jie yra tokio pat pobūdžio kaip ir suaugusiųjų. Išimtį sudaro dažnesnis polinkis į mie­guistumą nei į nemigą, esant depresiniams pakitimams.

Išsigandusius, sunerimusius vaikus turi paguosti tėvai. Nereikia versti, kad jie liktų vieni savo kambaryje. Dėl to būklė gali tik pablogėti. Be to, nuoširdus pokalbis padeda išsiaiškinti vaiko nerimą ir dienos metu. Atsitik­tiniai nerimo laikotarpiai atsiranda, jei vaikas paguldomas per anksti ir ne­miega, o pradeda fantazuoti. Iš jo pasakojimų galima suprasti apie nerimo
šaltinį. Dėl to geriau su vaiku ir ypač paaugliu kalbėtis atskirai nuo tėvų. Būtina paaiškinti tėvams, kaip svarbu sudaryti saugaus miego aplinką, kad jis jaustų kažką esant netoliese, kad jo pastangos būti ramiu neviršytų jo galimybių. Jei nerimas mažėja stiprinant vaiko pasitikėjimą savimi ir saugu­mo pojūtį, miegas gerėja. Jei nerimas didėja, būtina psichologo konsultacija ir galbūt - vaiko ar visos šeimos gydymas. Jei vaiką gąsdina tik per anks­tyvas guldymas, tai pakeičiama labai lengvai. Svarbu neuždelsti paauglių el-gesinės terapijos, o greitai konsultuotis su psichiatru.

9. Neurologinės ligos

Viena iš dažniausių neurologinių vaikų ligų, sutrikdančių miegą, yra epilepsija. Diagnozuojant šią ligą reikia atlikti specialius tyrimus ir skirti gydymą, netaikant miego terapijos. Daug vaikų turi vystymosi sutrikimų bei smegenų insultus. Tokių vai­kų miegas sutrikęs: sutrumpėjęs ir jie dažnai prabunda. Pavyzdžiui, trejų metų vaikas gali miegoti tik 7 val. ir neužmigti dieną. Jokie tėvų elgesio ir dėme­sio paskatinimai nepadeda prailginti miego.

10. Antriniai miego sutrikimai, sukelti tam tikrų ligų

Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš dažniausių yra bronchinė astma. Jeigu miego sutrikimo nesukelia pats kvė­pavimo pakitimas, tai jį gali sukelti vartojami vaistai, ypač mažiesiems vai­kams vartojant inhaliatorius.

Kita liga, sutrikdanti vaikų miegą, yra gastroezofaginis refliuksas. Juo dažnai serga ir jauno amžiaus žmonės, jis sukelia staigius prabudimus. Pir­maisiais mėnesiais vaikų miegas dažnai sutrinka dėl žarnyno-pilvo skausmų, nes atsiranda dirglumas, ilgai verkiama, ypač po pietų ir vakarais. Gydoma tik pilvo skausmai - miegas gerėja per 3 mėn., kol vaikas pradeda miegoti visą naktį. Jei miego sutrikimai užtrunka ilgiau, vadinasi, yra prasidėjęs už­migimo asociacinis sutrikimas.

Dažnai miegas sutrinka dėl vidinės ausies uždegimų: skausmas, tempe­ratūra sutrikdo miego vientisumą. Miego sutrikimai užsitęsia, jei išlieka lė­tinis sezoninis ausies uždegimas. Ligonio būklė pagerėja tik po operacijos, tačiau po ligos gali atsirasti ir užmigimo asociaciniai pakitimai, kuriuos bū­tina gydyti.