Į mokyklą paprastai pradedama eiti sulaukus šešerių arba septynerių metų. Tai nėra atsitiktinumas, būtent septynmečių funkcinis ir psichinis išsivystymas (paprasčiau tariant – kūnas ir protas) atitinka visus mokyklinukui keliamus reikalavimus. Tarp šešiamečių nepasiruošusių mokyklai vis dar trečdalis, o tarp penkiamečių tokių vaikų (t.y. tų, kurių išsivystymas dar truputėlį nepakankamas) yra net aštuoniasdešimt procentų. Tai reiškia, kad iš dešimties penkerių metų amžiaus vaikų net aštuoni dar negalėtų sėkmingai mokytis mokykloje. Labai svarbu, kad būsimasis pirmokas pats norėtų pradėti lankyti mokyklą. Šešiamečių vaikų brandą tikrina psichologas. Vien žinoti raides nepakanka, kad eitum į mokyklą. Būsimas pirmokas turi būti emociškai atsparus, nesivaržyti bendrauti, nesibaiminti atsidurti tarp nematytų žmonių ir t. t.
Be jokios abejonės. Pakanka vien pasižiūrėti į mažytį kūdikėlį, kad galima būtų suprasti, kad jų kūnelyje negali būti tokio pat dydžio organai kaip ir suaugusio žmogaus organizme. Kūdikių ir vaikų organai ir netgi jų funkcija turi tam tikrų ypatybių. Yra tik vienas organas, kuris kūdikystėje yra normalaus dydžio, o po to sunyksta – tai čiobrialiaukė (dar vadinama užkrūčio liauka). Ji yra už krūtinkaulio, kuri svarbi tam tikroms imuninėms ląstelėms vystytis. O štai, pavyzdžiui, širdis nuo pat gimimo auga ir keičiasi. Naujagimio širdutė santykinai didelė, tačiau jos augimas atsilieka nuo kūno augimo. Pradžioje ji būna apvalaina, nes naujagimio skilveliai dar nepakankamai išsivystę, o šešerių metų vaiko širdies forma jau panaši į suaugusiojo. Kaip minėjau, širdutė auga kiek lėčiau negu visas kūnas, todėl tam tikrais amžiaus tarpsniais gali būti jaučiami skausmai širdies srityje. Jiems pasireiškus, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad įvertintų, ar nėra kokios rimtesnės ligos, o tokią tikimybę atmetus tiesiog „prisitaikyti“ tuo laikotarpiu, kai jaučiamas skausmas, paprasčiausia tai padaryti tuo metu kiek apribojus fizinę veiklą. Kalbant apie kitus organus: palaipsniui užauga (kai kuriais atvejais neužauga) skirtingas širdies kameras jungiančios angos, pavyzdžiui, ovalioji anga, esanti tarp prieširdžių. Daug įdomių faktų galima būtų papasakoti ir apie palaipsniui augančius bei bręstančius inkstus, kitus šlapimo sistemos organus, virškinamosios sistemos organus ir t.t.
Mėlynės moksliškai vadinamos hematomomis. Dažniausiai jos susidaro vis tik susimušus: sutrūksta kraujagyslės ir šiek tiek kraujo išsilieja po oda, sukeldamos būdingą odos atspalvį, patinimą ir skausmingumą liečiant. Jeigu būtų pažeistas ir odos vientisumas, paprasčiausiai pakraujuotume. Vyresnio amžiaus žmonių ir kai kuriomis ligomis sergančių jaunų žmonių kraujagyslių sienelės labai nepatvarios ir gali sutrūkti lyg ir be akivaizdžios priežasties. Mėlynė išnyksta per kelias dienas ar net per kelias savaites – tai priklauso nuo mėlynės dydžio ir vietos, kurioje mėlynė susiformavo, palaipsniui besikeičiant spalvai nuo raudonai mėlynos iki gelsvai žalios. Ilgiausiai mėlynės išlieka kojų srityje, greičiausiai išnyksta veido srityje. Beje, jeigu nori, kad mėlynė nespėtų susidaryti, iškart po sumušimo pridėk prie sužeistos vietos ledo (žinoma, prieš tai jį reikia įsukti į rankšluostį ar kokį kitą audinį, kad nenušaltų oda).
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę