){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Odoje yra daugybė jautrių elementų, kurie reaguoja į bet kokį odos sudirginimą bei perduoda informaciją apie tai smegenims, o jos sprendžia, kaip tu reaguosi. Kai tave kutena, jautrūs elementai gauna labai daug įvairių dirgiklių, jie tam tikra prasme perkraunami, o smegenys nusprendžia, kad organizmas turi būti pasiruošimo būsenos, t.y. tavo raumenys įsitempia, kad, esant poreikiui, galėtum pabėgti. Ne visos vietos vienodai jautrios kutenimui, tačiau atsakymas į tai, kodėl taip yra, – dar nėra sugalvotas. Viską sunkina tai, kad, pavyzdžiui, nervinių galūnėlių delnų odoje daugiau, bet labiau bijome padų kutenimo, taigi veiksnių, nulemiančių mūsų reakciją, yra daugiau nei vien tik jautrių odos elementų skaičius. Be to, kai kuteni save pats, tikriausiai nebūna juokinga... Ar galima užkutenti iki mirties? Teoriškai – taip. Kai juokiesi, negali nei valgyti, nei miegoti, o bandant atsigerti skystis jokiu būdu nepateks skrandį – geriausiu atveju išbėgs pro nosį. Beje, žinoma, kad senovės Romoje vienas iš kankinimo metodų buvo toks: žmogų pririšdavo ir apnuogindavo jo pėdas, tuomet jas apliedavo druskos tirpalu ir atvesdavo ožį, kuris šiurkščiu liežuviu laižydavo tirpalą nuo pėdų. Jeigu kankinamas asmuo nepasiduodavo ir neprisipažindavo esąs kaltas, tirpalą liedavo tol, kol nuo padų nusilupdavo oda, ir galiausiai žmogus mirdavo.
Iš tikrųjų nosį reikia šnirpšti paeiliui užspaudus vieną ir kitą šnervę. Priežastys, kodėl taip reikia daryti, kelios. Tikriausiai žinai, kad kuo didesnis vėjas, tuo lengviau jis neša viską, kas pasitaiko jo kelyje. Lygiai tas pats pasakytina ir apie nosies šnypštimą. Kai pūti abi šnerves iš karto, oro srovė pasiskirsto tolygiai po abi šnerves ir yra lygiai perpus silpnesnė. Taigi tavo pastangos nėra tokios efektyvios, nosyje lieka daugiau neišpūstų išskyrų, o kvėpavimas palengvėja nepakankamai. Dar viena priežastis, dėl ko taip daryti geriau, – mažesnė slogos komplikacijų tikimybė. Besistengiant labai smarkiai pūsti, infekcija gali patekti į prienosinius ančius arba į ausį (visi šie dalykai tarpusavyje susiję). Jei taip atsitiks, tu sirgsi ne tik sloga, bet ir ausų uždegimu arba sinusitu. Beje, moksliškai nustatyta, kad, šnypščiant nosį, spaudimas joje būna net 10 kartų didesnis nei įprasta. Taigi, kad sau nepakenktum, verčiau daryk šį paprastą veiksmą tinkamai.
Daugelis žmonių yra patyrę, kai, suvalgę ką nors šalto, pajunta stiprų staigų galvos skausmą. Visa laimė, kad toks skausmas paprastai trunka ne ilgiau nei 30 sekundžių. Visiškai neseniai į šį klausimą atsakė fiziologai su prof. R.Hulihan priešaky. Jis sako, kad šaltis, tai gali būti ledai, šaltas gėrimas ir t.t., veikia gomuryje esančius receptorius ir pranešimą apie tokį šaltį gavusios smegenys staiga susirūpina savo pačių gerove. Pagrindinė jų užduotis – padaryti taip, kad smegenys galėtų normaliai veikti ir nesušaltų, todėl staigiai išplečia smegenų kraujagysles. Dėl tos priežasties ir pajuntame staigų ir aštrų skausmą. Toks pojūtis išties nereiškia nieko pavojingo, organizmas tiesiog normaliai reaguoja į tai, kas vyksta su tavo kūnu ir nedelsdamas „priima sprendimus“. Kaip galima to išvengti? Stengtis labai šaltu maistu nepaliesti gomurio.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę