Paradoksalu, bet šiai naujai teorijai nėra net 40 metų. Skausmas – pagrindinis daugelio ligų simptomas, bet tik dabar daugiau sužinoma apie jį. Visiems tenka mokytis skausmą pažinti iš naujo – tiek medikams, tiek ligoniams.
Neveiksmingas ūminio skausmo malšinimas – viena dažniausių lėtinio skausmo priežasčių
Daugiau nei pusę visų lėtinių skausmų sukelia raumenų ir skeleto sistemos, t.y. sąnarių, stuburo, degeneracinės ligos. Kitą didelę lėtinių skausmų dalį sukelia vėžinės ligos.
Nesvarbu, kokia lėtinio skausmo priežastis, ilgainiui jis tampa atskira savarankiška liga.
Dažnai gydoma tik pagrindinė liga, ir, jeigu lygiagrečiai negydomas vietinis skausmas, kaip atskira liga, norimų rezultatų negaunama. Galvoti, kad, pagydžius ligą, praeis ir skausmas, neteisinga.
Lėtinis skausmas nervų sistemoje sukelia esminius struktūrinius pakitimus, tad norint jį išgydyti reikia paveikti nervų sistemą. O nervų ligos gydomos sunkiai. Lengviau skausmo išvengti. Tam reikia labai operatyviai ir veiksmingai numalšinti ūminį skausmą.
Pagal šiais metais priimtą Sveikatos apsaugos ministro įsakymą kiekvienu būtinos pagalbos atveju kiekvienam ligoniui skausmas turi būti įvertintas ir būtinai pradėtas gydyti.
Lėtinio skausmo gydymo principą būtina visiškai pakeisti. Svarbiausia gydant – paveikti nervų sistemos patologinius funkcinius sutrikimus.
Lėtinio skausmo neįmanoma numalšinti greitai. Dažniausiai vien vaistų neužtenka. Turi bendradarbiauti gydytojai, psichologai, kineziterapeutai ir nuosekliai padėti ligoniui. Psichologai pas mus į šį procesą tik pradeda įsitraukti.
Svarbi lėtinio skausmo gydymo sudedamoji dalis – intensyvus judesio taikymas (kineziterapija).
Paskirti vaistų gali tik skausmo specialistai. Jie nagrinėja skausmo mechanizmus, nustatydami skausmo kilmę, ir parenka vaistus, kurie šiaip skirti kitoms, dažniausiai nervų sistemos, ligoms gydyti.
Dažnai ligonių, kurie kenčia lėtinį skausmą, skausmo slenkstis žemas, todėl jiems tenka skirti opioidinių analgetikų, ypač jei tai ilgalaikis ir labai stiprus skausmas. Šiuo metu pas mus jų dažniausiai skiriama tik sergantiesiems onkologinėmis ligomis, bet pasaulyje šios medžiagos pripažintos ir neonkologiniam lėtiniam skausmui malšinti.
Negalima apsiriboti vienu vaistu. Juos reikia keisti norint išvengti neigiamo šalutinio poveikio. Morfijaus tipo opioidinių analgetikų irgi gali būti skiriama neonkologiniam skausmui malšinti, kai skausmas tikrai labai stiprus – pavyzdžiui, esant fantominiams skausmams, kai amputuotos galūnės, po stuburo traumų, esant nervų rezginių sužalojimams. Deja, toks gydymas pas mus nekompensuojamas, o vaistai brangūs, ir toli gražu ne kiekvienas ligonis jų gali įsigyti.
Auksinis lėtinio skausmo malšinimo standartas yra senieji tricikliai antidepresantai (amitriptilinas ir kt.). Naujosios kartos antidepresantai yra labai geri nuo depresijos, bet skausmui gydyti netinka.
Skausmui gydyti efektyvūs antikolvunsantai – vaistai, skirti epilepsijai gydyti, ypač kai skausmas susijęs su nervų sistemos sužalojimais. Tada gali būti skiriama finlepsino, gabapentino, neurontino ir panašių. Jie labai veiksmingi, bet vėlgi, deja, skausmui gydyti nekompensuojami.
Labai reikalingi vaistai, ypač po trauminių sužalojimų, geriamieji anestetikai, kurių sudėtyje esančios į lidokainą panašios medžiagos malšina skausmą. Lietuvoje nėra registruota nei vieno tokio preparato.
NMDA receptorių antagonistai (amantadinas ir pan.), paprastai vartojami gydant Parkinsono ligą, svarbūs skausmo prevencijai ir neuropatiniam skausmui gydyti.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę