Moters širdis ir sveikata

Lietuvoje tikėtina vidutinė moterų gyvenimo trukmė – 78 metai, vyrų – 66 metai. Moterys, žinodamos, kad gyvens vidutiniškai 11-12 metų ilgiau nei vyrai, kartais labiau savimi pasitiki, mano, kad jų sveikatą saugo moteriškieji hormonai estrogenai. Iš dalies tai tiesa. Moterų sergamumo kai kuriomis sisteminėmis ligomis “pikas” yra vėliau nei vyrų. Neretai moterys pirmųjų ligos simptomų nelaiko svarbiais ir laiku nepasirūpina savikontrole. Tačiau susirgusios jos greičiau puola į paniką bei depresinę nuotaiką, ir taip dar labiau komplikuoja savo būklę. Tyrimai rodo, kad moterys dažniau miršta po ūminių koronarinių sindromų*: 38 proc. moterų, susirgusių miokardo infarktu (MI), miršta per vienerius metus (vyrų – 25 proc.). Per šešerius metus MI kartotinai išsivystė 35 proc. moterų ir 18 proc. vyrų. Kodėl rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis požiūriu moterys iš tiesų yra silpnoji lytis, aiškina Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadovė profesorė habil. dr. Rūta Babarskienė.
 

Niekas nenori sirgti


Moterys, neretai net sunkiai sirgdamos, nekreipia dėmesio į savo sveikatą. Namų ir šeimos rūpesčiai, įtemptas darbas laikomi nuovargio ir prastos savijautos priežastimi. Gydytojai žino, kad tik apie 50 proc. į gydymo įstaigas dėl širdies ir kraujagyslių ligų patekusių moterų gali tinkamai apibūdinti būdingus ligos simptomus: krūtinės skausmus, kairiojo peties skausmą, “dūrimą” fizinio krūvio metu ir kt. Moterų ir vyrų organizmo skirtumai nulemti genetiškai, chromosomų lygiu.
Iki menopauzės moters organizmą daugeliu požiūrių saugo pakankama lytinių hormonų sintezė. Menopauzės periodu, sumažėjus lytinių hormonų kiekiui, tarsi atsidaro vartai vystytis aterosklerozei ar naujiems ateroskleroziniams kraujagyslių sienelių pažeidimams, taip pat – CD, hipertenzijai, osteoporozei, neurodegeneracinėms ligoms, artritams. Klinikinių širdies ir kraujagyslių ligų požymių atsiranda tuomet, kai dėl aterosklerozės kraujagyslės spindis ir pratekamumas sumažėja 50 proc. Vienas pirmųjų širdies kraujagyslių aterosklerozės simptomų – nemalonūs jutimai krūtinėje: skausmas, tempimas, veržimas. Iš pradžių tai patiriama fizinio ar emocinio krūvio metu, o, kai liga progresuoja, priepuolio tipo skausmų būna ir ramybės metu.
 

Skirtinga rizikos veiksnių įtaka


Daug lemia moterų fiziologijos skirtumai. Moters lytinių hormonų sintezės kaita, medžiagų apykaitos ypatumai lemia ir kitokį nei vyrams rizikos veiksnių poveikį. Aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas (CD), antsvoris, rūkymas moterims yra pavojingesni rizikos veiksniai nei vyrams. Įrodyta klinikiniais tyrimais, kad CD ir sistolinė hipertenzija ir rūkymas – ypač nepalankiai kraujagysles veikianti rizikos veiksnių puokštė. Moteris, surūkiusi 10 cigarečių, patiria tiek žalos, kiek vyras, surūkęs 15 cigarečių. Sergant CD, moterims sparčiau nei vyrams progresuoja aterosklerozė ir IŠL**.


Kraujagyslių būklei tirti taikomi angiografijos metodai. Jais įvertinamas kraujagyslių spindis, bet nematyti pokyčių jų sienelėse. Tyrimas WISE (Women’s ishemia syndrome evalution) rodo, kad būtina kurti naujus diagnostikos ir tyrimo būdus moterims. Ištyrus 936 moteris, kurioms buvo tipiniai “angininiai” krūtinės skausmai, 57 procentams moterų nerasta hemodinamiškai reikšmingų stenozių (susiaurėjimų) vainikinėse arterijose. Diagnostika IŠL nustatyti nėra pakankamai jautri, ir kai kurie naudojami tyrimo metodai net šeštadaliui moterų neinformatyvūs. Diagnozuojant IŠL moterims, tyrėjai rekomenduoja plačiau taikyti magnetinio rezonanso ar radioizotopinius tyrimus.
Jeigu moteris mini būdingus simptomus, o pokyčių kraujagyslės spindyje neaptinkama, tai nereiškia, kad viskas gerai. Tokias moteris reikia stebėti, užkirsti kelią ligos progresavimui. Vidinis kraujagyslės sluoksnis endotelis yra “atsakingas” už tinkamą kraujagyslių vazodilataciją ir vazokonstrikciją, t.y. susitraukimą ir atsipalaidavimą. Jeigu vidinis kraujagyslės sluoksnis pažeidžiamas, pradeda vystytis aterosklerozė.
 

Sistolinė hipertenzija – vienas svarbiausių rizikos veiksnių


Hipertenzija, arba padidėjusio kraujospūdžio liga, – kai arterinis kraujo spaudimas yra didesnis kaip 140/90 mm Hg. Vyresniame amžiuje dažniausiai didėja sistolinis (dar vadinamas viršutinis) kraujospūdis, o diastolinis paprastai nekinta. Skirtumas, arba pulsinis spaudimas, didėja. Tai – svarbus veiksnys vystytis IŠL ir kitoms su hipertenzija susijusioms ligoms. Sistolinio kraujospūdžio didėjimas nėra, kaip iki šiol manyta, tik aterosklerozės pasekmė. Žmogaus kraujagyslės, me-tams bėgant, tampa standesnės ir negali gerai reaguoti į kraujospūdžio pokyčius. Sveikatos būklei koreguoti būtina racio-nali mityba, mažai riebalų turinti dieta, pakankamas fizinis aktyvumas. Reikia žinoti, kad hipertenzija skatina ir CD, ir kitas ligas. Įrodyta, kad dislipidemijos (lipidų koncentracijos kraujyje pokyčių) korekcija mažina kardiovaskulinių įvykių ir MI dažnį bei mirtingumą. Gydant dažniausiai skiriama AKF inhibitorių ir kalcio kanalų blokatorių, diuretikų grupių, o po persirgto miokardo infarkto - beta blokatorių grupės vaistų.
Pakeičiamosios hormonų terapijos (PHT) skyrimo klausimais plačiai diskutuojama. Susirgus MI rekomenduojama PHT neskirti, jeigu ji nenaudota iki tol, o tęsti tik gydytojams rekomendavus.
Racionali mityba labai reikšminga, siekiant išvengti daugelio ligų. Riebus ir “saldus” maistas skatina kraujagyslių aterosklerozę. Sveikai maitinantis, galima sumažinti kraujo lipidų kiekį, taip pat ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Jeigu dieta nepavyksta pasiekti cholesterolio normos, veiksmingiausių vaistų parinks gydytojas
 

Kraujo lipidų koncentracijos normos


Bendras cholesterolio kiekis
< 5,0 mmol/l
MTL-cholesterolis (“blogasis”)
< 2,5 mmol/l
Trigliceridai
< 1,7 mmol/l
DTL-cholesterolis (“gerasis”):
vyrams >1,0 mmol/l;
moterims >1,2 mmol/l
Gydymo esmė – hipertenzijos bei dislipidemijos koregavimas. Labai svarbūs gyvensenos pokyčiai: sunkių išgyvenimų, šeimos ir darbo rūpesčių mažinimas, visokeriopa šeimos narių pagalba vieni kitiems.
* terminu ūminis koronarinis sindromas apibūdinamos kelios būsenos. Tai nestabili krūtinės angina (populiariai dar vadinama priešinfarktine būkle) ir ūminis miokardo infarktas.
** terminas išeminė širdies liga (IŠL) taikomas šioms klinikinėms būklėms apibūdinti: ūminiai išeminiai sindromai, stabili krūtinės angina (kai liga vystosi lėtai ir pasireiškia skausmu krūtinėje), staigi mirtis dėl širdies patologijos. Taip pat gali būti išeminės kilmės širdies nepakankamumo požymiai ir širdies ritmo sutrikimai.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai