Pienas. Pas mus dažniausiai vartojamas karvių, daug rečiau – ožkų pienas. Taip pat pienu vadinami įvairūs augaliniai produktai – kokosų, sojų, ryžių ar migdolų sultys.
Sūris – maisto produktas, gaminamas iš karvių, rečiau iš ožkų bei avių pieno. Iš visų pieno produktų laikomas patvariausiu.
Sūris buvo žinomas ir vartojamas net 2000 metų prieš mūsų erą. Senovės graikams ir romėnams jis buvo vienas svarbiausių maisto produktų. Sūrio gamyba klestėjo ir daugelyje Romos imperijos vietovių.
Grietinėlė – riebus pieno produktas, gaunama nugraibius viršutinę dalį nuo nusistojusio pieno.
Grietinėlė daroma 10, 20 ir 35 proc. riebumo. Šviežia grietinėlė būna salsva, vienodos konsistencijos, balta su gelsvu atspalviu.
Grietinė – rūgštus riebaus pieno produktas. Gaunamas iš normalizuotos grietinėlės, suraugintos grynais pieno rūgšties mikroorganizmais. Lietuvoje gaminama 10 proc. (dietinė), 20, 25, 30, 36, ir 40 proc. grietinė. Turi gryną pieno rūgšties skonį ir kvapą su stipriu pasterizacijos prieskoniu ir kvapu. Jos masė gana tiršta, balta su gelsvu atspalviu.
Sviestas – pieno riebalai, gaunami išsukant grietinę ir atskiriant vandenį. Tepamas ant duonos, vartojamas kepimui, pyragams, troškinimui bei padažams gaminti.
Jogurtas – pienas, fermentuotas tam tikromis bakterijomis.
Pieno milteliai gaunami iš pieno pašalinus vandenį.
Varškė – rūgštaus pieno produktas.
Varškės sūris – presuota varškė.
Ledai – sušaldytas saldus gaminys iš pieno produktų (pieno, grietinės, grietinėlės).
Apie pieno produktų svarbą kalbamės su gydytoja dietologe Edita GAVELIENE.
Visi pieno produktai naudingi ir reikalingi žmogui, nes organizmas lengvai pasisavina baltymus iš šių produktų, su pieno produktais geriausiai pasisavinamas kalcis, juose yra šiek tiek B grupės vitaminų, šiek tiek riebaluose tirpių vitaminų.
Atliktų tyrimų duomenimis, 30 proc. Lietuvoje gyvenančių žmonių yra mažesnio ar didesnio laipsnio fermento, kuris skaldo pieno cukrų, trūkumas. Tai yra hipolaktazija, kuri pasireiškia įvairiais nemaloniais pojūčiais – suvalgius daugiau pieno gali pradėti pūsti pilvą, paleisti vidurius ir pan.
Kuo šiauriau žmonės gyvena, tuo didesnį gyventojų procentą vargina ši problema. Jei žmogus jaučia diskomfortą valgydamas saldų pieną, tikrai nereiškia, kad jam visiškai negalima valgyti pieno gaminių – tokiems atvejams puikiai tinka rūgusio pieno produktai, kuriuose nėra pieno cukraus, galima rinktis sūrį, varškę.
Kita pieno negalinti vartoti žmonių grupė – alergiški pieno baltymui žmonės, kurie turi atsisakyti šios produktų grupės visam gyvenimui. Tai dažniausiai pasireiškia vaikams, kurie „išauga iš šios ligos“, tačiau pavieniams žmonėms ji išlieka visam gyvenimui.
Kuo riebesnis pieno produktas, tuo daugiau jame yra nereikalingų sočiųjų riebalų rūgščių, kurios skatina nutukimą, turi įtakos kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto vystimuisi.
Geriau rinktis liesesnius maisto produktus, nes juose yra tiek pat naudingųjų medžiagų. Su pienu gaunamas baltymų, kalcio kiekis visai nepriklauso nuo to, gersime 1 ar 3,5 proc. riebumo pieną, tik pastarasis bus riebesnis ir kaloringesnis, o suaugusiam žmogui nelabai reikia tų papildomų kalorijų.
Tas pat taikytina ir kitiems pieno produktams. Problemų kyla tik renkantis sūrį, nes, be varškės sūrio, visi fermentiniai sūriai yra ganėtinai riebūs, todėl reikia atkreipti dėmesį į jų suvartojamą kiekį.
Pieno produktų dienos norma yra, pavyzdžiui, 2 stiklinės pieno ar kefyro arba iki 100 g varškės.
Kūdikius pienu reikėtų pradėti maitinti ne anksčiau kaip nuo metų amžiaus. Iki tol turėtų būti gaminamos košelės ir kitas maistas su mamos pienu arba adaptuotais pieno mišiniais. O šiaip nėra tokio amžiaus periodo, kurio metu sveikas žmogus negalėtų valgyti pieno produktų.
Ledų atsiradimo istorija
Yra kelios legendos apie ledų atsiradimą Europoje. Pagal vieną iš jų, keliautojas Markas Polas matė ledus kelionėje į Kiniją ir receptą parsivežė į Italiją. Tačiau nėra jokių legendą patvirtinančių įrodymų. Manoma, kad legenda galėjo būti sukurta XIX amžiuje ledų gamintojų. Labiausiai tikėtina, kad ledai tikrai atrasti Kinijoje, bet neaišku, kada jie atsirado Vakarų pasaulyje.
Įvairūs šaldyti gaminiai vartoti labai seniai, pavyzdžiui, žinoma, kad Romos imperatorius Neronas (37–68 m.) įsakė iš kalnų atvežti ledo ir sumaišyti jį su vaisiais. Tikėtina, kad žmonės, gyvenę prie sniego, labai senai maišė sniegą su medumi ar kitais natūraliais saldikliais.
Šiuolaikiniai vakarietiški ledai tikriausiai pradėti gaminti XVII amžiaus pradžioje JAV, kur idėją iš Prancūzijos atvežė Bendžaminas Franklinas, pirmą ledo gaminimo įmonę nusipirko Džordžas Vašingtonas, o išpopuliarino Tomas Džefersonas, įtraukęs receptą į savo receptų knygą.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Būčiau dėkinga, kad man atsakytumėte, nes nerandu informacijos tuo klausimu Internete.
Sveikas Zmogus - Pirk daugiau, nusinuodyk greiciau .