Pirmiausia – ar yra kokių nors skirtumų tarp vyrų ir moterų antsvorio, gal vyrams jis mažiau pavojingas, o gal atvirkščiai?
Nutukimas skirstomas į centrinio tipo (androidinį, „obuolio", „pilvinio" tipo), kai riebalai kaupiasi liemens srityje, ir periferinį („kriaušės" tipo), kai riebalai pasiskirstę klubų ir šlaunų srityse. Tiek moterims, tiek vyrams pavojingiausias pilvinio tipo nutukimas.
O kuo pilvinio tipo pavojingesnis? Spaudžia organus ar panašiai?
Na, jei pilvo srityje kaupiasi riebalai, tai rodo, kad kaupiasi ir kraujagyslėse, taigi vystosi aterosklerozė. Matuojama liemens apimtis ir pagal tai sprendžiama apie įvairių ligų, susijusių su antsvoriu, riziką. Moterims liemens apimtis negali būti didesnė nei 80 cm, vyrams – ne daugiau kaip 94 cm.
Ar nutukimas yra pavojingesnis vyrams, ar moterims?
Manyčiau, kad vienodai pavojingas. Pagalvokime, štai, pavyzdžiui, poveikis širdžiai: kur jai varinėti kraują, kai sveri 70 kg ir kai 120 kg? Juk širdis tai ta pati. Taigi širdies raumuo, kad išspaustų didesnį kraujo kiekį į kraujagysles ir arterioles, jau turi dirbti didesniu pajėgumu, todėl jis sustorėja, o vėliau, jei būklė nesikeičia, išsiplečia ir širdies kameros. Taip plečiasi kairysis skilvelis, raumuo silpsta, nepajėgia varyti kraujo, ir atsiranda vadinamasis širdies nepakankamumas. Neigiamai veikiami ir kiti svarbūs organai.
Kas lemia vyrų nutukimą?
Vieni svarbiausių veiksnių, kaip ir moterims, – nejudrumas, per didelis kalorijų kiekis ir įgimtas polinkis, t.y. jeigu šeimoje visi storuliai. Labai svarbūs yra ir valgymo įpročiai nuo vaikystės – didelę klaidą daro mamos, kurios permaitina vaikus, skatina valgyti per prievartą.
Kita vertus, retas vyras nors žingsnį žengia be automobilio, dar jei prisideda sėdimas darbas, vakare – „poilsis“ prie televizoriaus. Taigi svarbiausia ir yra tai, kad daugiau suvalgo, nei organizmas sunaudoja kalorijų. Be to, vyrai labiau nei moterys mėgsta alų, o jis dar prideda papildomų kalorijų.
O kaip dėl „didelių vyrų“? Turiu galvoje tuos, kurie visokiais būdais stengiasi būti raumeningi. Juk jų lieknais taip pat nepavadinsi?
Kartais vyrai sveria lyg ir daugiau, bet masę sudaro raumenys. Sportuojant riebalai dega i, o raumenys auga. Taigi nors atrodo, kad vyras sveria daugiau, bet riebalų pertekliaus neturi.
Bet kiek sveika tuos raumenis „auginti“?
Kadangi tai ne nutukimas, ne riebalai, tai sveikatai nekenkia. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu nevartojama anabolinių steroidų, t.y. hormonų, spartinančių anabolinius procesus (ląstelių augimą, dalijimąsi, baltymų sintezę). Didžiausia bėda ta, kad jaunimui treneriai perša įvairius papildus ar kokteilius. Aišku, jei tai baltyminiai kokteiliai, be steroidų, tai nieko, bet jei su anaboliniais steroidas, tai suvaryti sveikatą galima tuoj pat – ir nevaisingumas, ir išsibalansuoja visa hormonų sistema.
Dažnai vyrams būdingas atsikišęs pilvas, nors pats žmogus lyg ir nestoras. Sakoma, kad nuo alaus. Kiek tai pavojinga? Juk antsvorio lyg ir nebūna?
Greičiausiai taip yra dėl to, kad silpni vadinami pilvo preso raumenys, kurie neatlaiko vidinio žarnyno spaudimo ir išpučia. Pilvo išsipūtimą gali didinti ir taukinėje besikaupiantys riebalai. Jei jų nedaug, tokiu atveju pavojaus organams nėra, tiesiog susilpnėjęs pilvo sienelės raumuo. Taigi tai daugiau estetinis, ne sveikatos reikalas.
Kadangi vis dėlto dailios linijos daugiau rūpi moterims, grįžkime prie jų. Kodėl kuo moteris vyresnio amžiaus, tuo sunkiau numesti nereikalingus kilogramus?
Vyresniame amžiuje, ypač prasidėjus menopauzei, lėtėja medžiagų apykaita. Tad visiškai netikėtai pasirodo, kad, nors lyg ir tas pats kiekis maisto, ir toks pats fizinis krūvis, o prisideda kokie 5 kilogramai. Jei žmogus kiek nors prisižiūri, tai svoris neauga nesuvaldomai, bet hormonų pokyčiai ir lėtėjanti medžiagų apykaita daro savo.
Teko girdėti, kad vyresnio amžiaus lieknesnėms moterims didesnė osteoporozės rizika.
Visiškai liesam irgi negerai. Jei nėra papildomo riebalinio sluoksnio, tai susirgus svoris dar sumažėja, ir jau gresia išsekimas. O dėl osteoporozės, tai labai svarbu pakankamai vartoti kalcio. Ypač į tai reikia atkreipti dėmesį laikantis dietų. Jei su maistu gaunama nepakankamai, reikia pavartoti kalcio papildų.
Kaip dėl tų papildų? Ar tas papildų bumas yra protingas?
Kalcio turintys papildai naudingi tiek osteoporozės profilaktikai, tiek susirgus osteoporoze. Tik reikia žinoti, kad kalcis gali kauptis inkstuose, formuotis akmenys – viskas turi du galus. Taigi, išgėrus kalcio tabletę, reikia papildomai išgerti stiklinę vandens, kad dalį išplautų inkstai.
O gal subalansuotos mitybos pakanka organizmui reikalingomis medžiagomis papildyti?
Jei nėra ligos, vadinasi, organizmas tvarkosi pats, bet jeigu jau nustatoma liga, tai papildomų priemonių neišvengsi. Aišku, jei dar tik nustatoma rizika, bet liga neišsivysčiusi, reikia daugiau valgyti pieno ir kitų kalcio turinčių produktų.
Kas kelerius metus sekti tyrimų rezultatus, nes osteoporozė labai bjauri savaiminiais kaulų lūžiais, ypač jei smulkūs kaulai ir nedidelė raumenų masė; jei raumenys stipresni, jie prilaiko. Susirgus osteoporoze, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, be jokių traumų gali įvykti net stuburo slankstelių lūžiai.
Po 35-erių negalavimus moterys dažnai priskiria amžiui, gal pakaktų tiesiog numesti kelis nereikalingus kilogramus?
Reikia žinoti, kad, būnant 35-erių, amžiaus nulemtų sveikatos sutrikimų dar negali būti. Jeigu yra antsvoris, mažėja judrumas, didėja prakaitavimas, greitėja nuovargis, atsiranda sąnarių skausmai, be to, didėja cukraligės rizika, nes ši liga labai susijusi su bendra medžiagų apykaita. O ir širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis dažnai būna susiję su antsvoriu. Apie amžiaus nulemtus pakitimus galima imti galvoti sulaukus 50–55-erių, kai jau savo daro hormonų pokyčiai, menopauzė.
Artėja žiema, ir ne viena baiminamės, kad vėl pradės kauptis kilogramai.
Kodėl žiemą priaugame svorio? Ar daugiau kaupia organizmas?
Daugiau susideda kiti veiksniai, pirmiausia –judėjimas. Jeigu vasarą sodai, kelionės, daržai, žiema – daugiau poilsio periodas. Daugiau laiko leidžiame prie televizoriaus, kompiuterio, automatiškai daugiau užkandžiaujame – taip ir didėja kalorijų skaičius. Natūraliai tvarkytis po namus nepakanka kalorijoms sudeginti.
O kaip dėl maisto? Kiek turi skirtis žmonių racionas?
Tai paprasta. Vasarą, kai karšta, daugelis mieliau renkasi lengvesnį maistą. Tiesa, šiaip mūsų žiemos nėra koks Šiaurės ašigalis, kad trūktų kalorijų šilumai palaikyti, o valgoma taip, lyg reikėtų.
Kokia svorio priaugimo riba, kad pavasarį be ypatingų pastangų pats organizmas susitvarkytų? Gal drąsiai 10 žiemą priaugtų kilogramų pavasarį pradėjus judėti savaime nukris?
10 kilogramų daugoka, bet apie 2–3 – nieko baisaus. Pavasarį padirbėjus darže, viskas susireguliuos, kita vertus, dirbdamas ir valgai mažiau.
Ar norint žiemą nepriaugti daugiau nei tuos 2–3, pakanka neužkandžiauti prie televizoriaus?
Reikėtų ir fizinio krūvio. Galima rinktis sporto salę, galima tiesiog vaikščioti – dabar populiarėja vadinamasis šiaurietiškas ėjimas. Bet retas prisiverčia. Būna, kad pasiryžta mankštintis, nusiperka treniruoklį ar dviratį, ir tuo pastangos baigiasi. Vėliau sukabina ant jų rankinukus, ir visi tie prietaisai tampa baldais. Kita vertus, ir į sporto salę važiuoti reikia skirti laiko. Žodžiu, be pasiryžimo sunku.
Ar visi gali sulieknėti? Gal valgysi nevalgysi, bet dėl kokių nors priežasčių vis tiek nesublogsi, tad ir kankintis neverta?
Labai priklauso nuo hormonų. Jei nutukimas dėl per didelio kalorijų kiekio, tai jį galima reguliuoti, bet jei pažeista hipofizė, išsivystė hormoninės ligos, tai jau reikia endokrinologų pagalbos.
Teko matyti ne vieną pacientą, kuris sulieknėjo vos ne pusiau. Pasirodo, po skrandžio žiedo operacijos. Tačiau aš tokiems sakau: kam tos operacijos? Ir taip suvalgyk 1 cepeliną, o ne 5, ir nereikės jokių operacijų. Bet juk tas nevaldomas alkis...
Žodžiu, arba lieknas ir alkanas, arba apkūnus ir sotus?
Na, jei imies drastiškų priemonių ir badausi, tai organizmas pajus pavojų: kodėl žmogus badauja, gal reikia gelbėti? Taigi priešindamasis ims kaupti, ir svoris, ne tik grįš, bet kaupsis dar daugiau. Taigi reikia rasti visur optimalų variantą, galima pasitarti su gydytojais ar dietologais.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę