Pagal šiuolaikinius grožio etalonus, laikytis dietos tampa netgi madinga. Tačiau pirmiausia reikia apsispręsti, ar dieta jums tikrai reikalinga. Pradžioje patariama apsiskaičiuoti savo kūno masės indeksą (KMI)=kūno masė (kg)/ūgis (m)2.
Mažiau nei 18,5: Svoris yra per mažas, todėl yra didesnė rizika susirgti tam tikromis ligomis dėl mažo svorio ir mitybos nepakankamumo. Rekomenduojama didesnio kaloringumo dieta, kad pasiektumėte normalų svorį.
18,5–24,9: Svoris yra normalus. Rekomenduojama sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviam, išlaikyti esamą kūno masę.
25–29,9: Yra antsvorio, dėl to yra rizika susirgti su antsvoriu susijusiomis ligomis. Labai svarbu stebėti savo svorį, koreguoti mitybą, padidinti fizinį aktyvumą, kad svoris toliau nedidėtų. Jei jau sergate su anstvoriu susijusiomis ligomis (ateroskleroze, 2 tipo cukriniu diabetu, yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, išsivystė arterinė hipertenzija ir pan.), – rekomenduojama mažinti kūno masę.
30–34,9: I laipsnio nutukimas, yra vidutinė rizika susirgti su nutukimu susijusiomis ligomis. Rekomenduojama mažinti svorį: siūloma laikytis dietos, padidinti fizinį aktyvumą, gydytojas gali skirti vaistų nutukimui gydyti.
35–39,9: II laipsnio nutukimas, yra didelė rizika susirgti su nutukimu susijusiomis ligomis. Rekomenduojama mažinti svorį: siūloma laikytis dietos, padidinti fizinį aktyvumą, gydytojas gali skirti vaistų nutukimui gydyti.
Daugiau nei 40: III laipsnio nutukimas, yra labai didelė rizika su nutukimu susijusiomis ligomis. Rekomenduojama mažinti svorį: siūloma laikytis dietos, padidinti fizinį aktyvumą, gydytojas gali skirti vaistų nutukimui gydyti arba rekomenduoti operaciją.
Žmogus, norintis numesti svorio, turėtų sau užsibrėžti tikslus, kurių turėtų siekti. Nepatartina mesti svorio staigiai, geriausia – 2–4 kg per mėnesį. Idealiausia, kai gydytojas dietologas sudaro visavertę dietą, atitinkamai ją koreguoja. Bet jei neturite galimybių kreiptis į dietologą? Tuomet, sudarydami savo dienos davinį, būtinai atkreipkite dėmesį į sveikos mitybos principus.
Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Baltymai turėtų sudaryti 10–15 proc., riebalai – 30proc. ir angliavandeniai – apie 55 proc. paros davinio energinės vertės.
Baltymai. Organizmas vartoja baltymus ląstelėms ir audiniams auginti bei atnaujinti. Baltymų gaunama su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Per didelis baltymų kiekis kenkia organizmui, nes padidėja alergijų pavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos (baltymų apykaitos produktai). Jei baltymų organizmas gauna nepakankamai, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms, mažėja raumenų masė.
Riebalai. Tai maisto medžiaga, kurių yra visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtyje. Riebalai yra svarbus energijos šaltinis, dalyvauja šilumos reguliacijos procesuose, maistui suteikia skonį, kvapą, spalvą, lėtina virškinimą ir taip atitolina alkio jausmą. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K, pagerėja šių vitaminų pasisavinimas.
Angliavandeniai. Tai lengviausiai įsisavinamas energijos šaltinis. Angliavandenių kiekis paros maisto davinyje turi būti keturis kartus didesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų. Jų gausu duonoje, grūdų produktuose, bulvėse.
Iš vieno gramo riebalų žmogaus organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų – 4 kcal ir iš vieno gramo angliavandenių – taip pat 4 kcal.
Kad išlaikytume normalų kūno svorį, turi būti balansas tarp gaunamos ir sunaudojamos energijos. Jei su maistu gausime kalorijų daugiau, jų perteklius virs riebalais. Ne visi produktai suteikia tą patį sotumo jausmą ir mažina alkį. Pavyzdžiui, bananai yra sotesni nei obuoliai ar apelsinai. Žuvis sotesnė nei sūris, pupelės ar kiaušiniai. Nustatyta, kad didesnis sotumo indeksas (SI) yra vaisių, mažesnis – duonos gaminių. Vaisiais pasisotinama greičiau, nes juose yra daug skaidulinių medžiagų ir vandens, o kalorijų juose nedaug. Reiktų rinktis liesesnį pieną, varškę, grietinę ar mėsos gaminius. Patartina rečiau gaminti maistą riebaluose. Salotas gardinti ne riebiais padažais, užpilais, o aliejumi, citrinų sultimis, prieskoniniais žalumynais, krapais, petražolėmis.
· Išmokite skirti alkį nuo įpročio valgyti. Alkis – tai fiziologinis organizmo poreikis, skatinantis žmogų gauti energijos ir palaikyti gyvybę. Įprotis valgyti – tai noras „ką nors“ pakramtyti. Ketindami užvalgyti, paprasčiausiai pagalvokite: ar aš tikrai alkanas?
· Valgykite mažomis porcijomis dažnai, po truputį, tuo pačiu laiku ir tik tai, ką mėgstate.
· Valgykite lėtai, gerai sukramtykite maistą, mėgaukitės juo ir nepamirškite, kad didžiausias maisto kiekis suvalgomas per pirmąsias penkias minutes, kol numalšinamas alkio jausmas. Tad neskubėkite. Galvokite, ką valgote, ir mokykitės matyti, kiek suvalgėte.
· Valgykite mažiau riebalų. Maisto nekepkite, geriau virkite, troškinkite, ruoškite garuose be riebalų.
· Tuojau pat atsisakykite beverčių kalorijų. Maistas, kuriame jų yra, mūsų organizmui mažai vertingas, tačiau smarkiai padidina suvartojamų kalorijų skaičių. Tai ledinukai (dažniausiai pagaminti iš paprasčiausio cukraus) ir bulvių traškučiai (paprastai kepami sočiuosiuose riebaluose).
· Gerkite kuo daugiau vandens: po stiklinę ryte atsikėlę ir prieš kiekvieną valgį.
· Mineralinį vandenį rinkitės be angliarūgštės.
· Venkite saldumynų, jų valgykite tik per šventes. Taip pat neužkandžiaukite prie televizoriaus ar skaitydami.
· Nevartokite alkoholio, aštrių pikantiškų patiekalų, nes jie didina apetitą.
· Vakarieniauti reikėtų ne vėliau nei 20 val., valgyti lengvus užkandžius ar kruopų košę, pasitenkinti kefyro ar arbatos puodeliu.
· Valgydami neužsiimkite jokia kita veikla.
· Išmokite gyventi aktyviai – daugiau judėkite gamtoje, sporto klube ar ant bėgimo takelio. Fizinis aktyvumas pagerina medžiagų apykaitą ir leidžia išeikvoti nereikalingas kalorijas.
· Nėra „gerų” ar „blogų” maisto produktų. Yra sveika arba nesveika mityba.
· Neikite į parduotuvę alkanas, nes kils noras prisipirkti per daug. O parėję į namus juk negalėsite išmesti pertekliaus, tiesa?
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę