){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaltūnas - labai paplitęs Lenkijoje ir Lietuvoje XVI - XIX a., buvo laikomas sunkia infekcine liga. Tik XIX a. antroje pusėje ši teorija buvo paneigta. Ilgus šimtmečius kankinusi mūsų regiono gyventojus tariamoji “liga” Vakarų Europoje buvo vadinama lues sarmatica, Lietuvoje ir Lenkijoje - plica polonica. Daug rečiau, bet vis tik buvo sutinkama ji ir Vokietijoje, kurioje vadinama weichselzopf. Žmogaus plaukai, ypač sergančių ligonių, kurie daug laiko praleisdavo lovoje ir retai prausdavosi bei plaudavo galvą, susiveldavo kaip veltinis. To priežastis - utėlėtumas. Utėlių kiaušinėliai - glindos sulipindavo plaukus, be to, bėgiojantys maži gyvūnėliai sukeldavo niežulį. Žmonės, kasydami galvą, pažeisdavo odą ir kraujas dar labiau sulipindavo plaukus. Itin daug kaltūnuotų žmonių buvo tarp varguomenės, tačiau ši “liga” neaplenkė ir turtingųjų. Kilmingos ponios negražius plaukus slėpdavo po peruku. Vienas iš garsiausių XIX a. pradžios gydytojų, Vilniaus klinikų profesorius Josefas Frankas rašė, kad žydų butai yra minėtos ligos šaltinis. Profesorius rašė, kad jie versdamiesi prekyba pardavinėja jau dėvėtus rūbus, kurių savininkai sirgo šia liga ar net mirė nuo jos, ir sveikieji, nusipirkę šiuos rūbus, užsikrečia kaltūnu. Įžymus profesorius J.Frankas klydo ir tik praėjus keliems dešimtmečiams pasisekė įrodyti tikrąją kaltūno kilmės priežastį.
XIX a. viduryje per du procentus Kauno apskrities gyventojų buvo kaltūnuoti. Tuo metu gydytojai vieningai teigė, kad liga yra paveldima, užkrečiama ir ja dažniau serga žemumų gyventojai.
Kovoti su kaltūnu buvo labai sunku, nes sklido prietaras, kad plica polonica - tai Dievo bausmė už nuodėmes ir todėl gali padėti tik nuoširdi malda, o nukirpti susivėlusių plaukų nevalia. Buvo manoma, kad tai padariusieji apaks arba apkurs. Paprašius Lenkijos gydytojams, kaltūnas kaip liga pirmą kartą buvo aprašytas 1600 m. Padujos universiteto profesoriaus. Čia minimi tokie kaltūno ligos simptomai: sąnarių nusilpimas, kaulų lūžiai, stuburo skausmas, kupros formavimasis ir kt. Suprantama, kad daugiausiai kaltūnuoti buvo išsekę, skurdūs žmonės ir, be kaltūno, jiems buvo gausybė kitų negalavimų. XIX a. utėlių židinys - nekerpamas kaltūnas - taip išplito, kad buvo vadinamas grėsminga epidemija. 1829 m. Vilniaus medicinos draugija, pažangi XIX a. gydytojų organizacija, ragino savo narius ypatingą dėmesį skirti kovai su epidemijomis, ypač kaltūnu. 1821m. ir 1830 m. Vilniaus universitete buvo apgintos dvi disertacijos, kuriose aprašytas kaltūnas ir išdėstyti jo tyrimo rezultatai. Tačiau jie buvo klaidingi. 1855 m. minėta draugija paskelbė konkursą kaltūnui ištirti, o grafas R.Tyzenhausas už geriausią darbą pažadėjo paskirti 500 sidabro rublių premiją. Iš šešių draugijai pateiktų tyrimų geriausiu buvo pripažintas gydytojo F.Studzienieckio, kuris aiškino, kad tai viso organizmo pažeidimas, ir tikrosios priežasties neatskleidė. Autorius nebuvo apdovanotas grafo premija, ir konkursas tęsėsi. 500 rublių atiteko Varšuvos gubernijos kaimo gydytojui H.Dobžickiui, kuris 1875 m. savo referate rašė, kad kaltūnas - tai žmonių tamsumo, apsileidimo ir nešvaros pasekmė. Tačiau pirmasis gydytojas atskleidęs šią paslaptį - Krokuvos klinikos vadovas prof. Josefas Dietl, paskelbęs kelias drąsias, racionalias ir tuo metu nepopuliarias teorijas. Bet naujovės ne visuomet būna tuoj pat pripažįstamos.
Dar šimtmetį po to, kai gydytojai nustatė, jog kaltūnas - ne liga, bet higienos bei žmonių tamsumo problema ir vienintelis būdas juo atsikratyti - nukirpti susivėlusius, utėlėtus plaukus, išliko prietaras: “nukirpsi kaltūną - apaksi”. 1960 m. Kauno venerinių ligų ir odos dispanseryje buvo nukirptas paskutinis kaltūnas, kurio savininkė taip pat baiminosi apakti. Tačiau patikėjusi autoritetingais gydytojais, sutiko pašalinti nešvarius plaukus. Tiesa, keletą dienų po šios procedūros dispanserio pacientė guodėsi susilpnėjusia rega. Šis nešvaros simbolis dabar eksponuojamas Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje ir primena mums apie prietarų galią, sunkumus kovojant su jais ir... tyrinėtojų klystkelius.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę