){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Baltmė, arba kitaip vadinama vitiligo liga, – tai progresuojanti melanocitopenija, pasireiškianti baltų odos dėmių atsiradimu dėl pigmentacijos sutrikimų, o tiksliau – dėl melanino stokos atskirose kūno vietose. Ligai progresuojant, baltų dėmių didėja.
Baltmė – dažniausiai prasideda nuo nedidelės baltos dėmelės bet kurioje kūno vietoje. Tokia dėmelė reiškia, kad sutriko melanino, suteikiančio odai atspalvį, gamyba. Ligai progresuojant, pažeisti melanocitai nyksta, depigmentacija didėja – baltų dėmių plotų daugėja, jie plinta po visą kūną. Pažeistų vietų skaičius, forma, dydis yra įvairūs, dėmių atsiranda bet kurioje kūno vietoje.
Baltme serga 1–2 proc. visos populiacijos. Ligos priežastys neaiškios. Baltmės kilmės teorijų yra daug: paveldimumas, neurogeninės hipotezės, teigiančios, kad įtampa gali nulemti melanocitų žūtį, sąsaja su kitomis ligomis, tokiomis kaip skydliaukės sutrikimai, piktybinė anemija, cukrinis diabetas, Adisono liga. Taip pat yra teigiančių, kad tai autotoksinė arba atoimuninė liga, kai oragnizmas pats naikina odą dažančias daleles.
Tačiau pastarųjų 15 metų tyrimai parodė, kad baltme sergančių pacientų epidermyje sumažėja katalazės – fermento, dehidruojančio vandenilio peroksidą, kiekis ir padidėja laisvojo vandenilio peroksido koncentracija. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad, norint sėkmingai gydyti baltmę, būtina pašalinti iš epidermio vandenilio peroksidą, taip pat būtinas saulės ultravioletinių spindulių poveikis.
Atliktų tyrimų rezultatų duomenys taip pat rodo, kad baltme sergančio asmens organizme labai trūksta vitaminų B12 (kobalamino), C ir E. Taip pat nepakanka mikroelementų – vario, seleno ir cinko. Moksliškai įrodyta, kad adekvatus šių vitaminų bei mikroelementų vartojimas stabdo ligos progresavimą, todėl pavasarį reiktų didesnį dėmesį skirti mitybai bei vitaminams. Kobalamino augaliniuose produktuose beveik nėra, o gyvuliniuose produktuose šio vitamino nedaug. Vitaminas aptinkamas galvijų mėsoje, kepenyse, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse. Dėl to yra rekomenduojama, kad sergantieji baltme, rinktųsi maisto produktus, kuriuose yra vitamino B12. Šio vitamino apykaitai svarbus vitaminas C. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, Briuselio kopūstuose, brokoliuose, špinatuos, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, braškėse, kiviuose, ypač jo daug svogūnų galvose. Vitamino E randama daugelyje maisto produktų, daugiausia aliejuose, grūdinėse kultūrose.
Seleno gaunama su grūdiniais produktais, sėlenomis, žuvimi. Vario turi ankštinių šeimos augalai, burokėliai, lapinės daržovės, jūros gėrybės, riešutai. Daugiausia cinko yra jautienoje, paukštienoje, kepenyse, kumpyje, vištos kiaušinio trynyje, kopūstuose, bulvėse, burokėliuose, morkose, ridikuose, rūgštynėse, ankštiniuose. Nemažai cinko turi kai kurie grybai (voveraitės, kazlėkai).
Remiantis šiomis žiniomis, baltme sergantiems žmonėms yra sukurti gelis ir maisto papildai. Pastarieji ligos negydo, bet sustiprina gelio poveikį.
Vasarą, veikiant saulės spinduliams, ligos pažeisti plotai ypač išryškėja, nes lieka balti, o aplink esant oda patamsėja. Todėl patartina ilgai nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač nuo 10 val. ryto iki 16 val. dienos. Kad kontrastas būtų kuo mažesnis, neretai rekomenduojama baltus plotus tepti maskuojamaisiais, spalvą suteikiančiais kremais. Tačiau pastebėta, kad dažnam baltme sergančiam dėl tam tikrų pažeistos odos savybių įprastinės savaiminio įdegio priemonės netinka. Tad geriau naudoti specialų maskuojamąjį gelį. Jo dažomieji pigmentai sukurti specialiai depigmentuotai odai, todėl greitai suteikia atspalvį bei padeda sulyginti sveikos ir baltmės pažeistos odos spalvą. Maskuojamąjį gelį reikia tepti tik ant pažeistų odos vietų, spalvos intensyvumą galima padidinti tepant geliu kelis kartus.
Nors visiško išgijimo gydytojai paprastai nežada, ligą svarbu gydyti, kad ji neprogresuotų. Todėl pavasarį ir vasarą skirkite ypatingą dėmesį odos priežiūrai, mitybai, kosmetinėms priemonėms pakankamai vartokite vitaminų.
Hiperpigmentacija – tai reiškinys, kai dėl sutrikusios apsauginio odos pigmento melanino gamybos ant odos atsiranda tamsių dėmių. Pigmentinės dėmės gali būti įgimtos ir įgytos. Dažniausia pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis – saulės spinduliai, ypač UVA, kurie veikia melanocitus, odos ląsteles, gaminančias melaniną. Šios ląstelės ir lemia odos pigmentaciją.
Labiausiai pigmentines dėmes išryškina pirmieji pavasario saulės spinduliai. Šiuo metų laiku ar vykstant į šiltuosius kraštus, būtina speciali dermatologo ar kosmetologo konsultacija. Reikia įsidėmėti, kad šiltuoju metų laiku reikia vengti tiesioginių saulės spindulių. Žinoma, būtina kuo efektyvesnė odos priežiūra specializuota kosmetika, skirta apsaugai nuo saulės. Nereikia pamiršti, kad tai ne tik patikimi SPF, bet ir saulės poveikiui odą paruošiantys, išsaugantys drėgmę bei odos senėjimą stabdantys kosmetikos produktai.
Pigmentinių dėmių gali atsirasti ar padaugėti, jei būdami saulėje naudosite kremus, losjonus, dezodorantus, kvepalus ar kitas kosmetikos priemones, kuriose yra alkoholio. Tokių kosmetinių priemonių būnant saulėje reikėtų nenaudoti.
Žinoma, kad, norint išvengti pigmentinių dėmių, būtina naudoti specialius balinamuosius odos priežiūros produktus, kuriuos dermatologas ar kosmetologas parenka individualiai. Tai profesionalių kosmetologų atliekamos procedūros (šveitimas), kurios paruošia odą vasarai ir slopina melanino gamybą. Šveičiamuosius pylingus namuose derėtų naudoti atsargiai, tiksliai vykdant instrukcijoje esančius nurodymus. Vasarą minėtų procedūrų išvis negalima atlikti, nors pigmentacija išryškėja būtent šiuo metu. Taip pat nederėtų pavasarį teptis balinamaisiais kremais, nes „išbalintą" odą saulė veikia dar stipriau, todėl susiformuoja patvarios sunkiai išgydomos pigmentinės dėmės. Blukinamuosius kremus reiktų skirti nuo balinamųjų, šie kremai padeda išvengti pigmentinių dėmių, skaistina, maitina ir drėkina odą.
Odos drėkinimas ypač svarbus šiltuoju metu. Drėkinti odą būtina neatsižvelgiant į jos tipą. Rekomenduojama naudoti drėkinamuosius kremus su antioksidantais. Vitaminas C stiprus antioksidantas, neutralizuojantis laisvuosius radikalus, todėl, renkantis kremus, reiktų atkreipti dėmesį, ar jame yra šio vitamino.
Jeigu nesate alergiškas citrusiniams vaisiams, valgykite jų pakankamai ir patenkinsite vitamino C poreikį bei tikrai pagražinsite odą.
Odos pigmentaciją gali sukelti ir skatinti aknė – infekcinis bėrimas raudonais spuogais. Aknės pažeistos odos vietose pigmentinės dėmės dažniausiai neišvengiamos. Todėl aknės gydymas ar jos poveikio sušvelninimas saugo nuo dėmių atsiradimo, o atsiradusioms neleidžia tamsėti.
Didelės pigmentinės dėmės ant veido ir kaklo atsiranda daugeliui nėščių moterų, ypač vasarą. Tai nėštumo metu suaktyvėjusios hipofizės, išskiriančios hormoną melanoforminą, veiklos rezultatas. Pastebimų teigiamų rezultatų būsimos mamytės gali tikėtis ir pasinaudojusios liaudies medicina. Petražolės, citrinos, agurko sultys, braškių tyrelė šviesina odą. Tepant šių augalų ar vaisių kaukes vieną ar du kartus per savaitę, pridedant sumaltų avižinių dribsnių ir atskiedžiant pienu, kad pasidarytų tyrelė, – oda taps skaistesnė. Nepamirškite ir ugniažolės: dėmeles patrinti du kartus per dieną šviežiomis jų išspaudomis arba žiupsnelį džiovintų žolių užpilti spiritu (1:5), palaikyti tris dienas. Antpilu suvilgytas servetėles kasdien uždėti ant odos ir palaikyti 15 min. Kasdien prausiantis šviežiomis beržų ar vandeniu atskiestomis citrinų (jų nepatartina vartoti sausai odai) sultimis, pigmentinės dėmelės taip pat pabąla.
Vyresniame amžiuje sutrinka odos stabili kolageno ir elastino skaidulų struktūra, prarandamas gebėjimas kaupti ir išlaikyti drėgmę. Prasideda netolygi melanino gamyba odos pigmentinėse ląstelėse. Reiktų rinktis kremus, skirtus brandžiai odai su dermopeptidais.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę