){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Yra pirminiai ir antriniai pragulų atsiradimo rizikos veiksniai.
Pirminiai rizikos veiksniai – mechaniškai pažeidžiantys minkštųjų audinių struktūrą. Tai spaudimas, plėšimo jėga (tempimas), trintis.
Antriniai veiksniai (tačiau ne antraeiliai) – tai baltymų stoka, mažakraujystė, odos jutimų sutrikimas senyvame amžiuje, odos drėgnumas, karščiavimas, bendrinė ir vietinė infekcija, psichologinė įtampa, odos pažeidimai.
Pragulų išsivystymo riziką galima įvertinti naudojant Nortono, Waterlaw, Bradeno skales.
Pragulos klasifikuojamos į stadijas pagal jų gylį. Šiuo metu plačiausiai naudojama R.Daniel (1979 m.) pasiūlyta klasifikacija:
I stadija – odos pritema (neišnykstantis paraudimas). Dažnai į tai nekreipiama dėmesio ir eritema nelaikoma pragula. Taip sudaromos sąlygos giliau esančių audinių pažeidimui.
II stadija – paviršinis odos įtrūkimas, išopėjimas.
III stadija – išopėjimas apima poodinius audinius.
IV stadija – išopėjimas apima raumenis, kaulus.
W.Seiler pasiūlė ir klasifikavimo poskyriais (A, B, C) principą (pagal pragulos uždegimo išplitimo laipsnį):
A poskyriui priskiriamos neinfekuotos žaizdos.
B poskyriui priskiriamos infekuotos žaizdos, kai aplinkiniuose audiniuose yra uždegimo požymių, o praguloje – nekrozės audinio salelių.
C poskyriui būdingos nekrozės masės visoje praguloje, kai aplinkiniuose audiniuose yra flegmoninio uždegimo simptomų.
Norint išvengti pragulų, svarbiausia šalinti jų priežastis.
Taikomi šie principai:
• Pažeidžiamiausių šiuo požiūriu kūno vietų spaudimo mažinimas. Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra: Pegasus Airwa-ve sistema, Nibus dinamiška plūduriavimo sistema, pripučiamos lovos, silikoninio pluošto antklodės, vandens lovos.
• Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas.
• Išorinių sąlygų, palankių audiniams gyti, gerinimas.
Pragulų gijimui gerinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą. Norint tai pasiekti, reikia tolygiai paskirstyti ar mažinti spaudimą, keisti kūno spaudžiamų vietų padėtį, sumažinti ar panaikinti trinties ir šlyties jėgas, naudoti patogų, gerai vėdinamą sėdėjimo ar gulėjimo atramos paviršių.
Patalynė turi būti švari, paklotas – be raukšlių. Svarbu taikyti tinkamą paciento pakėlimo techniką. Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus, pralaidus orui. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tinkamai sergančiojo mitybai.
Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Negalima masažuoti kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų, ir naudoti spiritinių tirpalų (jie sausina odą, todėl ji tampa dar pažeidžiamesnė).
Vietinio pragulos gydymo tikslas – sukurti optimalią gijimo mikroaplinką. Reikia tvarsčio, “perimančio” audinių funkcijas ir apsaugančio sveikas ląsteles nuo dehidracijos, žemos temperatūros, tolesnio mechaninio sužalojimo ir infekcijos poveikio. Okliuziniai-hidrokoloidiniai tvarsčiai geriausiai atitinka šiuos reikalavimus: medžiagos, iš kurių pagaminti hidrokoloidiniai tvarsčiai, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti, po tvarsčiu sukuriamas natūralus mikroklimatas, drėgmė, šiluma ir pragulų vietos netraumuojamos. Pradėjus gydyti pragulą, hidrokoloidinį tvarstį reikia keisti dažniau, nes pirmomis dienomis po juo susikaupia daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Vėliau sekrecija mažėja, ir tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Tvarsčius keičiame nedelsdami, jei pro kraštus sunkiasi sekretas. Su šiuo taisyklingai uždėtu tvarsčiu galima maudytis, tai ypač palengvina ligonio slaugą. Gydant pragulas būtina laikytis bendrų chirurginio gydymo principų: chirurginiu būdu pašalinti apmirusius nekrozinius audinius, įskaitant svetimkūnius, kurie stabdo gijimą ir palaiko infekciją, bet ne visiems ligoniams tai galima pritaikyti. Nekroziniams audiniams šalinti naudojami fermentiniai tepalai. Gerai rehidruoja nekrozinius audinius ir sukuria natūralias gijimo sąlygas hidrokoloidiniai Granuflex Bor-dered tvarsčiai, esant gilioms praguloms naudojama želė Granugel. Ertmė pripildoma Granugel želė ir uždedamas hidrokoloidinis okliuzinis tvarstis. Net ir pašalinus nekrozinius audinius ir pragulai atrodant kliniškai neinfekuotai, dažnai atsiranda daug eksudato, kuris greitai prasisunkia pro okliuzinį hidrokoloidinį tvarstį ir padidina infekcijos riziką, suminkština pragulos kraštus, aplinkiniai audiniai pasidaro vandeningi. Laikui bėgant eksudato sumažėja, bet iki šio sumažėjimo reikia naudoti hidrokoloidinius tvarsčius. Esant padidėjusiai eksudacijai papildomai naudojama Granuflex pasta, patogus yra pagerintas Granuflex Bordered hidrokoloidinis tvarstis, kuris sulaiko daug didesnį eksudato kiekį, neleisdamas jam prasisunkti pro tvarsčio kraštus.
Kol epidermis galutinai neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcijos sukėlėjai. Tačiau pragulų paviršiuje esantys mikroorganizmai yra nepatogeniniai, nesukelia audinių reakcijos. Jei yra infekuotos pragulos požymių (žaizdos pakraščių edema, skausmas, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas), reikia paimti pasėlį mikroorganizmams ir jų jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į kitas kūno dalis bei gretimus audinius, reikia skirti plataus veikimo spektro antibiotikų. Vien tik antibiotikų nepakanka infekuotai pragulai išgydyti. Būtinos chirurginės procedūros: nekrektomija, plovimas. Keičiant tvarsčius būtina pašalinti pūlius, nekrozines mases, nežaloti besiformuojančių, sveikų audinių. Tinka okliuziniai hidrokoloidiniai tvarsčiai. Tvarstį reikia keisti dažniau nei įprasta. Šį gydymą turi nuolat kontroliuoti gydytojas. Besiskiriantis eksudatas turi baktericidinių komponentų, todėl antiseptinius skiedinius tenka naudoti retai. Naudojant hidrokoloidinius tvarsčius, pragulos plaunamos fiziologiniu 0,9 proc. natrio chlorido tirpalu.
Nekrozinių audinių pašalinimo procedūra vadinama nekrektomija. Dažnai ji atliekama tvarstant ir nėra labai sudėtinga.
Cheminę nekrektomiją galima atlikti tada, kai nekrozės sritis sausa ir stora. Tada nekrozės srities luobas sutepamas 35-40 proc. salicilo rūgšties tepalu, storai aprišamas ir netvarstomas dvi dienas. Per šias dvi dienas didelės koncentracijos cheminis nekrolitikas (salicilo rūgštis) sukelia aseptinį uždegimą. Išskiriama daug uždegimo mediatorių, ir į pragulą migruoja daug makrofagų, kurie atidalija nekrozinių audinių luobą nuo sveikųjų audinių. Kito tvarstymo metu nekroziniai audiniai lengvai atsidalija nuo giliau esančių gyvybingų audinių.
Labai veiksminga savaiminė biologinė nekrektomija hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais. Tam tinka didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais, kuriais užpildomi gilūs audinių defektai. Tvarstant šiomis medžiagomis žaizdoje sulaikoma drėgmė ir sudaromos optimalios sąlygos monocitų ir audinių makrofagų migracijai bei fagocitozei. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiais nekrotizavę audiniai sudrėkinami, o po to juos ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai. Tuo pat metu įvairios ląstelės (trombocitai, monocitai, makrofagai ir kt.) aktyviai išskiria augimo faktorius. Šiems veikiant vyksta ir granuliacinio audinio augimas bei pragulos epitelizacija iš likusių epitelizacijos šaltinių – pragulos kraštų bazinio sluoksnio epidermio ląstelių, pragulos dugno plaukų folikulų bei prakaito liaukų. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiu susidaranti rūgšti terpė slopina bakterijų dauginimąsi praguloje ir skatina granuliacinio audinio kapiliarų augimą.
Taikant tinkamą vietinį pragulų gydymo būdą, bet nepašalinus pagrindinių pragulų atsiradimo priežasčių, jas išgydyti ne visada pavyksta. Naudojant hidrokoloidinius tvarsčius lengviau prižiūrėti sunkiai sergančius ligonius. Pacientai dažnai išsigąsta, kad tvarstį nuėmus “žaizda padidėjo”, ir nustoja naudoti tvarsčius. Specialistai, skirdami tokius tvarsčius, turėtų paaiškinti tvarsčio veikimo principą (valyti žaizdą). Paciento mokymas paskatina jį dalyvauti gydymo procese, mažina stresą ir padeda greičiau sulaukti pozityvių rezultatų.
Šlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauNuolatinės slaugos poreikis gali atsirasti labai greitai ir netikėtai. Net jei artimasis ir serga sunkia nepagydoma liga, tokia situacija dažnai būna netikėta. Kaip elgtis: ieškoti slaugos įstaigos ar pačiam jį prižiūrėti namuose? Daugelio nuomone, geriausia slaugos priežiūros tarnyba – šeima. Tačiau, nusprendę savo artimąjį slaugyti namuose, daugelis net nenutuokia, kaip pakeisti patalynę, sauskelnes, kaip nuprausti nesikeliantį iš lovos žmogų. O netinkama priežiūra gali smarkiai pabloginti ligonio būklę. Ką svarbu žinoti slaugant namuose? Kokie papildomi pavojai gresia vasarą?...
Skaityti daugiauPragulos - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulų gali atsirasti sunkiems pacientams, kurie dėl funkcinių sutrikimų yra priversti sėdėti arba gulėti ilgą laiką nekeisdami kūno padėties, ta pačia poza. Tokie pažeidimai dažniausiai vystosi kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, ties šlaunikaulio didžiaisiais gumburais, klubakaulio dygliais, kulnakauliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais....
Skaityti daugiauNeretai, kai liga ilgam prikausto prie patalo, anksčiau ar vėliau atsiranda pragulų. Kaip reikėtų prižiūrėti ligonį, norint jų išvengti? Apie slaugos ypatumus kalbamės su Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Olga PUCHLIAKOVA....
Skaityti daugiauDarbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti turimą profesinę kompetenciją, įgyti naują arba atlikti mažesnės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – NDNT)....
Skaityti daugiauPragulos – tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystęs sutrikus audinių mitybai, dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi sutrikus kraujotakai, spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulų gali atsirasti išsekusiems, ilgai be sąmonės gulintiems arba paralyžiuotiems ligoniams, dažniausiai – kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, ties šlaunikaulio didžiaisiais gumburais, klubakaulio dygliais, kulnakauliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais....
Skaityti daugiauPo sunkios ligos ar patirtos traumos organizmas būna nusilpęs, o mes norime kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Kaip padėti sau sutvirtėti, kalbamės su ambulatorinės reabilitacijos centro vedėja Aurelija Simavičiene....
Skaityti daugiauKartą, kalbėdama su meno pasaulyje gerai žinomu žmogumi, išgirdau, kad jis negalėtų „pakelti“ judėjimo apribojimų. Sakė, verčiau pasirinktų kalėjimą nei fizinę negalę. Jis tikriausiai nebuvo girdėjęs, ką gali šiuolaikinė ortopedija. Apie tai kalbamės su AB „Ortopedijos technika“ rinkodaros skyriaus vadove Laima VITKAUSKIENE bei Atėnų paraolimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavusiu penkiakovininku Tomu KAIRIU....
Skaityti daugiauStuburas – žmogaus atraminė ašis. Sudaryta iš 33 slankstelių, tarpslankstelinių diskų, raiščių ir daugybės raumenų. Išeinantys iš nugaros smegenų kanalo nervai inervuoja aplinkinius raumenis, vidaus organus. Todėl, esant stuburo pažaidai, galimi ir vidaus organų negalavimai. ...
Skaityti daugiauSocialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2003 m. Lietuvoje gyveno 229 230 asmenų, gaunančių invalidumo pensijas. Tai sudarė apie 6,5 proc. visų šalies gyventojų. Iš jų 13 852 buvo vaikai iki 16 metų. I invalidumo grupės buvo 30 057 asmenys (13 proc. viso neįgaliųjų skaičiaus), II grupės – 138 187 (60 proc.), III grupės – 47 134, visiškos negalios – 10556. Apytiksliais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje gyveno per 70 tūkst. judėjimo, 28 tūkst. psichikos, 15 tūkst. regos, 5 tūkst. klausos, 95 tūkst. vidaus organų ir įvairias kitas negalias turinčių asmenų. 30 proc. bendrojo neįgaliųjų skaičiaus sudaro pensinio amžiaus asmenys....
Skaityti daugiauNeįgalumas, be abejonės, sumažina dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybes. Šie žmonės, akivaizdu, įgyja teisę į valstybės paramą, pagalbą, socialinę integraciją. Tačiau tam, kad jie galėtų pasinaudotų suteikiamomis lengvatomis, kad, atsižvelgiant į jų negalią, būtų sudarytos visos sąlygos tapti kuo savarankiškesniems, turėti tokias pačias teises, kaip ir kiti visuomenės nariai, neįgalieji tokį statusą turi įgyti teisiškai numatyta tvarka....
Skaityti daugiauRetas žmogus, ypač brandžiame ar vyresniame amžiuje, gali pasigirti sveikomis kojoms. Vargina iššokęs nykščio kauliukas, skaudantis padas ar panašūs dalykai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis batus, kad mažiau skaudėtų kojas ir jaustumės patogiau? Apie tai kalbame su UAB „Pirmas žingsnis“ ilgamečiu ortopedu Arūnu Černeckiu....
Skaityti daugiauPaprasčiausiai: pasiilgau arklio, Jo protingų ir gerų akių. Norisi kažką sunkaus pavalkiot Arba šiaip - pasiganyt sykiu. J. Marcinkevičius Palangiškiai Jūratė ir Stanislovas Kungiai turi septynis žirgus. Pasak šeimos galvos, žirgas - tai puiki relaksacijos ir poilsio priemonė. “Kodėl gi turint laiko nenujoti pas kaimyną alaus išgerti?” - juokauja ponas Stanislovas. Mat tikrasis jo hobis - skraidymas, o žirgais daugiau rūpinasi žmona, jojimu susidomėjusi vaikystėje. Nors, kaip pati sako, rimta sportininke ji netapo, tačiau nėra tik mėgėja pajodinėti. Jūratė - veterinarijos gydytoja. Kai prieš kelerius metus po traumos ir stuburo juosmeninės srities slankstelio kompresinio lūžio nesiliovė skausmai, prisiminė, kad tokiais atvejais gelbsti... arkliai....
Skaityti daugiau„Nedaug likę tokių žmonių, kurie, negailėdami savęs, dirba dėl kitų...“, „ ...paaukos viską, kad tik kitas nusišypsotų. Žiūrint į ją ir jos užsispyrimą atrodo, kad sveikesnių žmonių pasaulyje nėra, o juk ji tiek daug iškentė“, „Ugnė dalija šilumą savo delnais, ir visa tai iš širdies“. Tokius ir dar gražesnius komentarus galima išgirsti apie žmogų, kuris nepalūžęs po dviejų inkstų transplantacijų tapo užuovėja daugeliui kitų panašaus negailestingo likimo draugų. Tas žmogus – tai Ugnė ŠAKŪNIENĖ, organizacijos, vienijančios šimtus žmonių, iškentusių transplantaciją ar jos tebelaukiančių, vadovė....
Skaityti daugiauNe vienam kažkuriame gyvenimo etape tenka susidurti su pagyvenusių žmonių, kurie negali vaikščioti ir turi nuolat gulėti, priežiūra ir slauga. O jeigu tokia situacija užklupo pirmą kartą, tai, žinoma, atsiranda įvairių klausimų ir neaiškumų. Todėl pamėginsime pažvelgti į dažniausiai pasitaikančius sunkumus ir pasiūlyti keletą patarimų....
Skaityti daugiauJei ne invalido vežimėlis ir nuo gimimo cerebrinio paralyžiaus pažeistos galūnės, pagalvotum, kad fotelyje patogiai įsitaisęs 36 metų vyriškis yra visiškai sveikas. Nuoširdžiai besidžiaugiančio kiekvienu svečiu kauniečio Elvidijaus GASINSKO veidą nušviečia plati šypsena, o interviu netrukus virsta draugišku pašnekesiu prie gardžios arbatos puodelio. Optimistinis požiūris į gyvenimą, pasitikėjimas Dievu, viltis ir begalinis noras padėti kitiems – nuolatiniai palydovai, be kurių Elvidijus jau neįsivaizduoja savo, kaip neįgalaus žmogaus, kasdienybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę