Šviežios mėlynių uogos gerina regėjimą, didina akiplotį, mažina akių nuovargį, greitina akių tinklainės atsinaujinimą. Neatsitiktinai šių uogų yra kosmonautų ir lakūnų racione. Mėlynės gerina atmintį, stiprina raumenų jėgą, gerina pagyvenusių žmonių judesių koordinavimą.
Šviežių uogų sultimis galima sugrąžinti susilpnėjusį regėjimą: mėlynės (šviežiai rinktos) spaudžiamos tarp dviejų marmuro plokštelių. Sultys skiedžiamos distiliuotu steriliu vandeniu (1:1) ir lašinama į akis po 1-2 lašus keletą kartų per dieną. Rezultatas įspūdingas. Pagrindinis reikalavimas - uogos turi būti ekologiškai švarios.
Mėlynių sultys gerai tinka skalavimams nuo dantenų ir burnos ertmės, ryklės ir gerklų gleivinės uždegimų.
Iš uogų pagamintas mėlynių vynas turi gydomųjų bei dietinių savybių ir rekomenduojamas kaip efektyvus vaistas nuo viduriavimo. Vynas veikia sutraukiančiai, nes uogos turi rauginių medžiagų. Vidurius kietina ir šviežios uogos, uogų vandeniniai antpilai, mėlynių kisielius. Mėlynių uogos - puikus skrandžio ir žarnų veiklos reguliatorius, jos tinka nuo viduriavimo bet kokio amžiaus žmonėms. Vaikams geriau virti mėlynių kisielių.
Paruošimas: 1-2 arbatiniai šaukšteliai uogų užpilami stikline verdančio vandens. Palaikoma 0,5 val. ir nukošiama. Viduriuojant rekomenduojama gerti ¼ stiklinės 5-8 kartus per dieną, galima pasaldinti cukrumi.
Antpilu galima skalauti gerklę, jis tinka kompresams esant nudegimams, odos ligoms, ypač sergant žvyneline ir egzema.
Liaudies medicina mėlynėmis gydo ir inkstų akmenligę, podagrą, reumatą, mažakraujystę. Tam skirtas džiovintų uogų antpilas (1:20) ruošiamas šaltu būdu (leidžiama nusistovėti 8 val.).
Mėlynių lapai didina skrandžio rūgštingumą, turi
jungiamųjų, kraujavimą stabdančių, uždegimą slopinančių, šlapimą varančių, spazmolitinių savybių. Bet vertingiausia tai, kad mėlynių lapai mažina cukraus kiekį kraujyje ir šlapime, tirpdo inkstų akmenis. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad lapų antpilas - gera priemonė cukraus kiekiui mažinti sergant diabetu.
Antpilas gaminamas taip: 2 arbatiniai šaukšteliai lapų užpilami stikline verdančio vandens (taip pat, kaip su uogomis). Mėlynių lapų arbata gerai malšina troškulį. Rekomenduojama kaip profilaktinė priemonė vyresniems nei 30 metų žmonėms.
Mėlynių lapus gerai maišyti su žemuogių, juodųjų serbentų ir kitų augalų lapais.
Galima pagaminti ir sudėtingesnę arbatą, reguliuojančią ir stimuliuojančią medžiagų apykaitą: po 3 dalis žemuogių ir mėlynių lapų, 2 dalys takažolės žolės, po 1 dalį juodųjų serbentų ir čiobrelio žolės. Arbatinį šaukštą mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, galima pasaldinti medumi.
Uogos renkamos, kaip liaudis sako, kai prinoksta rugiai. Senovėje sakydavo: “Prisirpo mėlynės, prinoko rugiai”. Renkamos tiktai sunokusios, nepažeistos, neapipuvusios uogos ir tik nelietingą dieną. Surinktos uogos perrenkamos, bet jokiu būdu neplaunamos. Jei numatoma ilgai laikyti, uogos džiovinamos pastogėse arba pavėsyje. Gerai išdžiovintos uogos turi būti nesulipusios ir netepti rankų. Saugomos sausoje vietoje.
Mėlynių uogienę išvirti nesudėtinga. Uogas gerai nuplaukite, leiskite nutekėti vandeniui. Įdėkite į karštą cukraus sirupą ir virkite, kol išvirs. 1 kg uogų reikia 1,2 kg cukraus.
Dar lengviau pagaminti trintas mėlynes. Nuplautas uogas ištrinkite dubenėlyje medine grūstuve. Gautą masę apiberkite cukrumi (jo reikia du kartus mažiau nei uogų). Išmaišykite. Pakaitinkite iki 700C, išpilstykite į karštus stiklainius ir pasterizuokite.
Taip pat šviežios mėlynių uogos skanios su pienu ir cukrumi.
Mėlynių sriuba su skrebučiais
Šis receptas skirtas egzotikos mėgėjams.
Į 0,5 l verdančio vandens įdėkite 1,5 valgomojo šaukšto cukraus, 1 citrinos žievelę (džiovintą) ir 120 g nuplautų mėlynių. Virkite, kol išvirs. Nedideliame kiekyje šalto vandens ištirpinkite 0,5 arbatinio šaukštelio krakmolo ir keletą kristalų citrinos rūgšties. Supilkite į sriubą, užvirinkite ir atšaldykite. Patiekite su atskirai išvirtais skrebučiais. Jų receptas: ½ valgomojo šaukšto miltų, 1 valgomasis šaukštas pieno, ½ kiaušinio, 0,3 arbatinio šaukštelio cukraus. Viską gerai išmaišykite.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę