){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Avienos filė – 400 g
Saldžiosios garstyčios – 2 valgomieji šaukštai
Sojos padažas – 1 valgomasis šaukštas
Aliejus – 1 valgomasis šaukštas
Citrina (sultys) – 1 vnt.
Malta kalendra – 1 valgomasis šaukštas
Druska – ½ arbatinio šaukštelio
Česnakas – 1 skiltelė
Iš išvardintų komponentų paruoškite marinatą, sudėkite į jį avienos gabalėlius (maždaug 2x2 cm dydžio) ir marinuokite ne mažiau nei pusvalandį.
Avieną susmaigstykite ant iešmelių ir kepkite ant įkaitusių žarijų, bet be liepsnos.
4 vištienos krūtinėlės be odos ir kaulo
1 citrina (sultys ir žievelė)
1 česnako skiltelė sutrinta su druska
100 ml sauso balto vyno
2 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus
1 valgomasis šaukštas kapotų baziliko lapų
Padažui
225 g gervuogių (šviežių arba šaldytų)
75 ml vandens
1 valgomasis šaukštas medaus
2 valgomieji šaukštai obuolių arba vyno acto
druska ir juodieji pipirai pagal skonį
Vištieną supjaustykite nedideliais gabalėliais, paruoškite marinatą iš citrinos žievelės, sulčių, česnako, vyno, aliejaus ir baziliko. Marinuokite vištieną ne mažiau nei 4 valandas. Suvertus gabalėlius ant iešmo, reikia prispausti vieną prie kito ir kepti ne mažiau kaip 15 min. ant įkaitusių žarijų, bet be liepsnos.
Padažui: gervuoges virkite vandenyje, kol suminkštės, pertrinkite pro tinklelį, kad neliktų kauliukų. Į gautą masę supilkite actą, įdėkite medaus, druskos bei pipirų. Padažas turi būti rūgštokas.
Veršienos filė – 500 g
Aitrieji raudonieji pipirai – 2 valgomieji šaukštai
Aliejus – 100 ml
Svogūnai – 4 vidutinio dydžio galvutės
Šampinjonai – 250 g
Veršienos filė supjaustykite kubeliais, kubelius įtrinkite aitriaisiais raudonaisiais pipirais ir gausiai sutepkite aliejumi, palikite valandai. Svogūnus ir šampinjonus supjaustykite žiedais. Mėsą, svogūnus ir grybus paeiliui suverkite ant iešmo, apšlakstykite marinato likučiais ir kepkite ant žarijų. Iškepusį šašlyką pasūdykite ir pabarstykite pipirais pagal skonį.
Žuvies filė – 400 g
Svogūnai – 1 vidutinio dydžio galvutė
Citrina – 1 vnt. (sultys)
Druska, pipirai – pagal skonį
Filė supjaustykite maždaug 50 g svorio gabaliukais, pasūdykite, įtrinkite pipirais ir trintu svogūnu, suverkite ant iešmelių ir kepkite ant žarijų arba ant laužo. Iškepusį šašlyką apšlakstykite citrinos sultimis, patiekite su pomidorų padažu, žalumynais.
Žiedinis kopūstas – 1 vnt.
Brokolis – 1 vnt.
Paprika – 3 vnt. (įvairių spalvų)
Pomidorai – 5 vnt. (stambūs)
Svogūnai – 4 vnt. (vidutinio dydžio)
Bulvės (smulkios) – apie 20 vnt.
Aliejus – 4 valgomieji šaukštai
Druska ir pipirai – pagal skonį
Padažui
Majonezas – 200 g
Aitrūs raudonieji pipirai (malti) – 0,5 arbatinio šaukštelio
Žalumynai (krapai, petražolės) – po 1 valgomąjį šaukštą
Žiedinius kopūstus bei brokolius apvirkite vandenyje, padalykite žiedynais, paprikas supjaustykite stambiomis juostelėmis, pomidorus bei svogūnus – skiltelėmis. Bulves perpjaukite pusiau. Daržoves suverkite ant iešmo pakaitomis, apliekite aliejumi ir kepkite ant žarijų, kol gražiai apskrus. Sumaišykite padažo ingredientus. Daržovių šašlykus bei padažą patiekite atskirai.
Veršiena – 1 kg
Greipfrutai – 2 vnt.
Geltonoji paprika – 1 vnt.
Raudonoji paprika – 1 vnt.
Didelis obuolys – 1 vnt.
Svogūnas – 1 vnt.
Veršieną nuplaukite šaltame vandenyje, supjaustykite gabalėliais, išspauskite vieno greipfruto sultis, paberkite pipirų ir palikite per naktį šaldytuve (nesūdyti). Vaisius ir daržoves supjaustykite stambiais gabalais, suverkite ant iešmų. Atskirai nuo daržovių ant iešmų suverkite mėsą (nesuspauskite, kad mėsa apkeptų iš visų pusių). Iešmelius su vaisiais ir daržovėmis apliekite aliejumi ir kepkite. Mėsą pasūdykite prieš patiekdami. Patiekite iešmą su mėsa bei iešmą su vaisiais ir daržovėmis.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę