){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Energijos tvermės dėsnis teigia: energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Šis, vienas pagrindinių fizikos dėsnių, galioja ir kalbant apie mitybą bei kalorijas. Energiją gauname su maistu, o ką su ja darome – kiekvieno asmeninis reikalas. Kai kurie žmonės ją „paleidžia“ į aplinką sportuodami ar užsiimdami kitokia aktyvia veikla, kiti – kaupia energiją savo riebalinėse ląstelėse.
Energija gaunama iš kalorijų, kurių turi kiekvienas maisto produktas. Tiesa, vieni produktai jų turi daugiau nei kiti, todėl savo sveikata ir svoriu besirūpinantys žmonės atidžiai žiūri, ką valgo. Norint, kad organizmas ne tik gautų visų medžiagų, reikalingų geram jo funkcionavimui, bet ir nepakistų kūno formos, reikia palaikyti energijos balansą – išdeginti tiek pat kalorijų, kiek suvartojama. Jei kalorijų išdeginama daugiau – svoris krenta, o jei mažiau – auga.
Gydytojos dietologės Linos Viniarskaitės teigimu, energijos balansą geriausia kontroliuoti prižiūrint mitybą ir fizinį krūvį: „Žmogui vertėtų žinoti, kiek per dieną jam reikia energijos. Tada lengviau reguliuoti suvalgomo maisto kiekį ir energijos balansą. Su maistu gaunamos energijos kiekis turėtų atitikti sunaudojamą kiekį, tuomet nereikės sukti galvos dėl papildomų kilogramų. Renkantis maisto produktus patartina vadovautis mitybos piramide“,- sako L. Viniarskaitė.
Noriu saldžiai, bet... laikausi dietos
Dauguma ypač griežtai savo figūrą prižiūrinčių žmonių stipriai riboja angliavandenių kiekį savo racione, nes yra įsitikinę, kad būtent nuo jų auga svoris. Tačiau angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis ir juos būtina vartoti kasdien. Viena geriausiai žinomų ir daugiausiai vartojamų angliavandenių rūšių yra cukrus, todėl laikantis dietos dažnai patariama jo naudoti kaip įmanoma mažiau. Tačiau ką daryti smaližiams, kuriems be kasdieninės saldumynų dozės gyvenimas atrodo nemielas, o kava be cukraus nedžiugina?
Atsakymas – saldikliai. Jie plačiai naudojami tarp sergančiųjų diabetu, nes nedidina gliukozės kiekio kraujyje. Pavyzdžiui, aspartamo saugumas vartoti žmonėms patvirtintas per 200 tyrimų daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Paskutinį kartą – 2013 m. gruodžio mėnesį: Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertai Europos Komisijos nurodymu pakartotinai ištyrė aspartamo poveikį žmogaus organizmui ir patvirtino, kad jį vartoti kaip cukraus pakaitalą yra visiškai saugu. Aspartamas yra iki 200 kartų saldesnis už cukrų. Tuo tarpu naujas saldiklis traumatinas – net iki 3000 kartų saldesnis už cukrų.
„Sergantiesiems cukriniu diabetu puiki alternatyva – iš Pietų Amerikoje augančio stevijos augalo išskiriamas natūralus saldiklis steviozidas. Jis puikiai tinka ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, žmonėms, kuriems tiesiog svarbu sureguliuoti su maistu gaunamos energijos kiekį. Steviozidas yra bene 200 kartų saldesnis už cukrų ir neturi kalorijų“,- teigia gydytoja dietologė.
Cukraus nuvertinti negalima
Svarbu žinoti, kad angliavandenių visiškai atsisakyti negalima, nes esant jų trūkumui – žalojama sveikata.
„Beveik pusę su maistu gaunamų kalorijų turėtume gauti iš angliavandenių, kuriems priskiriamas ir cukrus. Angliavandeniai – būtinas organizmui energijos šaltinis, aktyviai dalyvaujantis medžiagų apykaitoje. Organizme cukrus skyla į fruktozę ir gliukozę. Pastaroji – būtina smegenims bei kitiems žmogaus organams funkcionuoti, palaiko reikiamą cukraus lygį kraujyje. Žinoma, vartojant per daug cukraus rizikuojama susirgti nutukimu, tada gresia ir cukrinio diabeto pavojus, dažnas per didelių kiekių vartojimas gali kenkti dantims, didinti rūgštingumą“,- perspėja L. Viniarskaitė.
Cukraus rūšių įvairovė
Cukraus pasaulyje yra daugybė rūšių ir formų. Populiariausias – kristalinis baltasis cukrus. Jo gamyba pradėta 1840 metais, jis yra specialiai rafinuojamas. Rudasis cukrus yra mažiau išvalytas, jo sudėtyje likę daugiau cukranendrių, iš kurių cukrus gaminamas, dalelių bei organizmui naudingų medžiagų. Tačiau nuo baltojo savo „pusbrolio“ rudasis cukrus skiriasi nedaug, vartojant saikingai nėra svarbu, kokios spalvos cukrų rinksitės.
Tarp mažiau vartojamų cukraus rūšių yra cukraus pudra, stambieji cukraus kristalai. Uogienėse dažnai naudojama fruktozė – natūralus cukrus, kurio gausu meduje, vaisiuose ir uogose. „Natūralūs cukraus pakaitalai, tokie kaip medus ar fruktozė, yra dažnai naudojami pakeičiant cukrų, tačiau turi beveik tiek pat kalorijų“,- pastebi L. Viniarskaitė.
Nepadauginti ir neapsigauti
Kalbant apie vaisius, įdomu tai, kad kai kuriuose yra gana nemažai natūralaus cukraus. Pavyzdžiui, nedidelėje vynuogių kekėje gali būti apie 20 gramų cukraus, viename apelsine – 23 gramai, o apelsinų sulčių stiklinėje gali būti net 51 gramas cukraus. Tai, net 12 gramų daugiau cukraus negu skardinėje gaiviojo gėrimo „Coca-Cola“ (39 g). Tad neapsigaukite – jeigu visą dieną valgote vien vaisius, tai tikrai nebūtinai reiškia, kad gaunate mažiau kalorijų ir energijos.
Taigi, cukrus yra naudingas mūsų organizmui, be jo mūsų organizmo darni veikla, o dėl energijos trūkumo nuolat norėtųsi miego ir mažėtų darbų produktyvumas. Nors saldų maistą patartina valgyti iš ryto ir dieną, nebauskite savęs ir jei kine išgėrėte skardinę gaiviojo gėrimo ar savaitgalį suvalgėte gabalėlį saldaus pyrago. Svarbiausia, prisiminkite, kad cukrų, kaip ir bet kurį kitą produktą, reikia vartoti atsakingai ir su saiku, nepamiršti, kad organizmas turi gauti pakankamai įvairių maisto produktų, nes tik taip galite užtikrinti, kad jums netruks reikiamų vitaminų, mineralų ir kitų būtinųjų medžiagų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę