){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kiekvieną rytą milijonai žmonių pasaulyje pusryčiams valgo sumuštinį, kurio pagrindas yra duona. Kokią naudą šis kasdieninis produktas suteikia mūsų organizmui? Kodėl maisto piramidėje duona yra tarp produktų, kuriuos rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną? Ar visi duonos gaminiai vienodi? Kokia duona sveikiausia? Konsultuoja sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
Be duonos sotus nebūsi
Duona kartu su kitais grūdiniais produktais, vaisiais ir daržovėmis sudaro maisto piramidės pagrindą. Kodėl? Todėl, kad tai vienas iš svarbiausių angliavandenių šaltinių, kurie, kaip žinoma, užtikrina organizmo energijos poreikius. Duonoje labai mažai riebalų ir cukraus, bet gausu maistinių skaidulų, mineralinių medžiagų, mikroelementų. Ruginėje ir kvietinėje duonoje yra visų organizmui reikalingų pagrindinių maisto medžiagų: 5–8 proc. baltymų, 40–50 proc. gerai organizmo pasisavinamų angliavandenių. Taip pat duona yra vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Daugiausia joje B grupės vitaminų, o iš mikroelementų – kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio druskų. Grūdinių produktų patariama valgyti 5–6 ir daugiau kartų per dieną, o porciją sudaro, pvz., viena riekelė duonos. Tačiau ar visa duona vienoda?
Kokią valgyti sveikiausia?
Kaip minėjome, duonoje esančias maistines medžiagas organizmas gerai pasisavina, o vitaminai tešlos susidarymo procese ir kepant duoną gerai išsilaiko. Tačiau duonos vertingumas priklauso nuo jos kokybės. Anot V. Kurpienės, iš tiesų labai svarbu, kokią duoną valgome. Mitybos specialistė rekomenduoja natūralaus raugo duoną. Tokia duona daug vertingesnė.
„Svarbu, kad žmonės skaitytų etiketes. Jose visada nurodyta, iš kokios rūšies miltų iškepta duona – ruginių ar kvietinių. Jei nebus parašyta procentų, susigaudyti nėra sudėtinga – pirma rašomas produktas, kurio yra daugiausia, ir toliau vardinama mažėjimo tvarka. Etiketė išduos ir kad ne visada tamsi duona yra ruginė. Tai gali būti ir kvietinių miltų duona, nudažyta salyklu arba karamele“, – ragina domėtis specialistė.
Šiuolaikinis žmogus vis daugiau dėmesio skiria maisto produktų kokybei, ieško gaminių be konservantų ir įvairių priedų. Jam svarbu, kad duonos gamybos procese būtų naudojamos tik natūralios žaliavos. Tik natūraliai iškeptoje duonoje itin gausu žmogaus organizmui būtinų medžiagų, ir būtent tokia duona – sveikesnė. Natūraliai brandinant susidaro daugiau organinių rūgščių, susikaupia daugiau aromatinių junginių, angliavandenių ir baltymų skilimo produktų, kurie lemia duonos gaminių vertę, kokybę, aromatą.
Duona iškepta su meile
Per tūkstančius metų mūsų protėviai sukūrė tobulą duonos gamybos receptūrą, kurią UAB „Baltasis pyragas“ kepyklos darbuotojai nuolat puoselėja. Įmonės asortimente – per 50 pavadinimų gaminių, kurių dauguma kepami be konservantų ir tik iš natūralių produktų. Pažangių technologijų panaudojimas leidžia išlaikyti senąsias lietuviškas kepimo tradicijas, o kartu ir visas vertingiausias grūdų gamtines savybes. Nes tik natūraliai brandintas duonos raugas ir iš jo kepama duona yra naudinga sveikatai. Natūralus raugo brandinimas – labai svarbus vertingos organizmui duonos kepimo etapas, kurio metu susidaro reikiamas organinių rūgščių santykis. Ypač vertinga savita lietuviška duonos kepimo technologija, kai tešla duonai maišoma su plikiniais ir natūraliais raugais. Įmonėje „Baltasis pyragas“ didžiuliuose moderniuose induose duonos raugas lyg močiutės duonkubilyje bręsta beveik visą savaitę. Natūralus duonos raugo fermentavimas suteikia kepiniams pageidaujamą purumą ir akytumą. Taip gaminama duona ilgai išlieka šviežia ir išsaugo naudingąsias medžiagas. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad natūraliai iškeptoje duonoje – itin gausu žmogaus organizmui būtinų medžiagų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę