){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jei atėjus pavasariui nenumaldomai kankina noras virtuvėje gaminti ką neįprasto ir spalvoto, tai pasinaudokite mūsų patarimais maistą dažyti natūraliais dažais.
Ryšku, vadinasi, skanu
Su natūraliais maistiniais dažais galima gaminti sriubas ir pagrindinius patiekalus, desertus ir gėrimus. Spalvingi patiekalai – bene geriausias būdas paskatinti valgyti nevalgų vaiką. Mokslininkai patvirtino: patiekalo išvaizda yra tai, į ką pirmiausia atkreipia dėmesį mūsų mažieji. Ir daugeliui suaugusiųjų burnoje renkasi seilės, jei maistas atrodo skaniai. Pasirodo, šis mūsų potyris atėjęs iš priešistorinių laikų, kai vaisių ryškumas buvo svarbus jų rinkėjams: jei vaisius ryškus, vadinasi, jis prinokęs ir tinkamas valgyti.
Pasąmonėje glūdinti nuostata niekur nedingo, ir šiandien kulinarai stengiasi, kad barščiai būtų kuo raudonesni, o plovas – geltonos ar net oranžinės spalvos. Dažniausiai ryškinami konditerijos gaminiai – įvairūs desertai, saldainiai, ledai, kremai. Kas vaikystėje nenorėjo gauti torto gabalėlio su ryškiaspalve rožyte, žaliu lapeliu ir šokoladiniu tinkleliu?
Maisto spalva turi dar vieną ypatumą – ji mus gali perspėti apie tinkamumą vartoti. Gaminiams senstant, laikant juos netinkamomis sąlygomis, atsiradus pavojingai mikrobiologinei taršai ar nepageidautinam deguonies poveikiui, maisto produkto spalva iš karto pakinta. Pavyzdžiui, pradėjusi gesti mėsa tampa pilkšva, daržovės ar vaisiai pajuoduoja – produktai įgauna nebūdingų atspalvių, tarsi įspėdami, kad valgyti gali būti pavojinga. Sodrius šviežių produktų spalvų tonus pakeičia blyškesni atspalviai.
Technologijos ir gamta
Šiuolaikinė maisto pramonė leidžia dažyti maistą įvairiais būdais. Galima įsigyti maistinių dažų ir padaryti tokius produktus, kurių pavydėtų net Salvadoras Dali... Prieš keletą metų pasirodė netgi tokie technikos stebuklai, kaip valgio spausdintuvai – ant torto nors savo portretą ar to paties S.Dali reprodukciją spausdink! Žinoma, ne visos šios naujienos paplito, mat kai kurie dažai gali būti žalingi sveikatai. Daugelis sintetinių dažų gali sukelti alergiją, juose gausu kancerogenų. Kita vertus, ar verta brangiai mokėti už maistinių dažų buteliuką ar pakelį, kai po ranka natūralūs dažai?
Tiesa, namų virtuvė juk ne cheminė laboratorija, ir atskirti skonį nuo spalvos nepavyks. Tik molekulinėje kulinarijoje tortas gali kvepėti petražolėmis, o plovas – apelsinais... Vis dėlto kiekvienam patiekalui reikia parinkti jo skonį atitinkančią spalvą.
Pasinerkime į spalvų gamą
Raudoną spalvą patiekalams suteikia uogų sultys: raugerškio, vyšnios, sedulos, žemuogių, aviečių, spanguolių, raudonųjų serbentų. Šaldytas arba šviežias uogas sudėkite į puodą ir kaitinkite ant silpnos ugnies vis pamaišydami. Kai uogos pavirs tiršta mase, perkoškite, kad liktų tik skystis, atvėsinkite. Gautą tyrę galite pilti į gaminamus putėsius, pudingus ir suflė, pieniškus kokteilius ir varškės masę, ja nudažyti saldžių blynelių tešlą. Šiam tikslui tinka naudoti ir stiprią kinrožių ištrauką.
Bene ryškiausias raudonos spalvos dažiklis – burokėliai, kuriais maistą galima nudažyti nuo šviesiai rožinio iki tamsiai raudono atspalvio. Nuoviras gaminamas iš burokėlių (geriausia jaunų), vandens ir cukraus lygiomis dalimis su šiek tiek citrinų sulčių. Visa tai reikia pavirti apie valandą, paskui nukošti per tankų sietelį. Galima išsiversti ir be cukraus, tačiau be rūgštelės nepavyks – būtent ji padeda išsaugoti ryškią spalvą. Tiesa, verdant barščius ši rekomendacija irgi tinka: nedidelis rūgšties kiekis neleis burokėliams išbalti.
Jei į verdamus ryžius įmeskite kelis sudano rožės lapelius, jie įgaus lengvą rausvą atspalvį. Paprikos milteliai padės išgauti terakotos raudoną spalvą.
Violetinį atspalvį maistui dažniausiai suteikia mėlynės. Norite gimtadieniui alyvinio ar violetinio torto? Jį dažydami galite panaudoti net iš šaldytų uogų ištekėjusį skystį. Jį supilkite į išplaktą grietinę ir turėsite puikios spalvos pertepimą. Taip pat galima panaudoti gervuoges, išspausti tamsios spalvos vynuogių ar šeivamedžio uogų sulčių.
Kitas būdas – šaldytas ar šviežias mėlynes ar kitas tamsios spalvos uogas apdoroti kaip anksčiau aprašytas raudonas. Gauta tyrelė tiks glajui dažyti, bet ne kietos konsistencijos papuošimo masei, kurią reikia minkyti (pavyzdžiui, gėlytėms, lapeliams ir pan.).
Ruda spalva virtuvėje išgaunama naudojant įprastą kavą ar kakavą – tereikia šių miltelių įberti į ruošiamą patiekalą. Gerai dažo ir namie pagaminta karamelė: 2–3 valgomuosius šaukštus baltojo cukraus pakaitinkite sausoje keptuvėje, kol jis taps rudas. Paskui atsargiai įpilkite pusę stiklinės vandens, gerai išmaišykite ir naudokite puošdami įvairius saldžius kepinius.
Žalią spalvą maistui suteiks petražolės, krapai, bazilikai ir žalieji pipirai. Bet geriausiai tinka špinatai, mat šios daržovės skonis yra neutralus, o spalva sodri ir atspari šilumai. Špinatų sultis kaitinkite ant lėtos ugnies 30-40 minučių, po to atvėsinkite. Gautą dažiklį galėsite pilti į tešlą, įvairias pastas, kremus.
Išbandykite ir derinius, pavyzdžiui, špinatų ir ciberžolės. Nupjaukite špinatų kotelius ir išspauskite sultis. Pagaminkite ciberžolių pastą – sumaišykite ciberžolės miltelius su šiek tiek karšto vandens. Abu ingredientus sumaišę, turėsite puikios šviesiai žalios spalvos dažiklį.
Žalią spalvą gausite iki vientisos masės sutrynę avokadą. Galite išbandyti netgi jūros dumblių miltelius, kurie maistą nudažo truputį melsvo atspalvio, lyg pušies, žaluma. Ryškiai žaliai spalvai gauti galite naudoti kviečių ar miežių želmenų miltelius (jei esate jiems nealergiški).
Geltonai spalvai išgauti geriausiai tiks šafranas. Prireiks keleto šio augalo kuokelių, jas reikia pamerkti į vandenį, pieną ar sultinį ne mažiau nei valandai. Panaudoję šią ištrauką turėsite natūraliai geltonos spalvos patiekalą, ir nebus jokio šalutinio prieskonio! Ja galima dažyti tiek desertus, tiek ryžius, troškinius. Vandenyje užvirintas šafranas gerai tinka maišyti su šlakeliu raudonio (burokėlių, spanguolių, aviečių, kinrožės nuoviro) – tuomet gaunama nuostabi oranžinė.
Vietoj šafrano galite naudoti cineržolę. Malta šio augalo šaknis būtinai įeina į kario prieskonių sudėtį, taip pat naudojama gaminant padažus, kiaušinių ir mėsos patiekalus. Tradiciškai ciberžolės dedama į plovą – kiekio „ant peilio galo“ pakanka kilogramui ryžių. Šis prieskonis, natūralus antibiotikas, ne tik suteikia maistui puikią spalvą, bet padeda jam ilgiau išlikti šviežiam.
Natūraliems geltoniems dažams išgauti galima paimti šviežių ar džiovintų medetkų galvyčių, pavirti jas nedideliame pieno kiekyje (vandenyje jos „neatiduos“ savo dažų – reikia riebalų). Šių dažų galima dėti į sriubas, padažus, plovą.
30–50 g naminio citrusinių vaisių likerio puikiai tiks biskvitinei tešlai spalvinti ir aromatizuoti. Tiesa, likeryje esantis alkoholis gali pakeisti kepimo miltelius.
Oranžinė spalva išgaunama maišant džiovintos paprikos ir ciberžolės miltelius, naudojant morkų sultis.
Tik fizikams atrodo, kad juoda reiškia šviesos nebuvimą. Italų virtuvės meistrams tai viena mėgstamiausių maisto spalvų. Sepijų ar aštuonkojų išskiriamu skysčiu (rašalu) italai dažo pastą, daugiaryžį ar kukurūzų patiekalus. Tam reikalui naudojami ką tik pagauti moliuskai, iš kurių tuoj pat pašalinamas maišelis su spalvotu skysčiu. Šių natūralių dažų galima nusipirkti užsienyje ar interneto parduotuvėse (vieno nedidelio paketėlio pakanka maždaug 300 g ryžių). Laikas, sugaištas paieškoms, atsipirks: patiekalas išeis neįprastas, bet puikus!
Galite paeksperimentuoti su tamsiausios spalvos vynuogėmis, tamsiaisiais agrastais. Uogas pavirinkite vandenyje, perkoškite, atvėsinkite ir galite naudoti maistui dažyti.
Atkreipkite dėmesį
Natūralios maistinių dažų spalvos bus daug blankesnės nei sintetinės pirktinės.
Glajui nenaudokite daug paruošto spalvoto skysčio.
Minkomai tešlai nepadauginkite dažų, nes masė bus gliti.
Per didelis maistinių dažų kiekis gali pakeisti ir patiekalo skonį. Tad dėkite jų saikingai ir būtinai paragaukite jau nudažytą masę.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę