){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jei pasakymui „laikytis dietos“ bandytume ieškoti jį apibūdinančių spalvų, tai visos jos būtų blankios, pilkšvos... Viena jų – cukraus, kurio dietologai rekomenduoja atsisakyti pirmiausia. Tačiau koks rytas be pasaldintos kavos ar arbatos puodelio? Užkietėjusiems saldumynų mėgėjams gali padėti įvairūs cukraus pakaitalai.
Pelės renkasi cukrų
Anksčiau cukrus laikytas prabangos ženklu, buvo brangus ir sunkiai įperkamas vidutinio sluoksnio ir skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Matyt, iš tų laikų ir mus pasiekė mitas – jei valgai saldžiai, vadinasi, gerai gyveni ir valgai sočiai. Bėda, kad cukrus taip ėmė karaliauti ant mūsų stalo, kad jo suvalgome vis daugiau... To nepažabojamo noro pasekmė – antsvoris, įvairios ligos.
Pastaraisiais metais dauguma mokslinių tyrimų parodė, kad, norėdami būti sveikesni, cukraus vartojimą turėtume smarkiai riboti. Maža to – mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad egzistuoja priklausomybė nuo cukraus ir jos atsisakyti yra sunkiau negu kokaino. Tyrimas buvo atliekamas su pelėmis, kurioms bandymo metu leista rinktis cukrų, kokainą ar vandenį. Gal kam pasirodys neįtikėtina, tačiau visos pelės rinkosi cukrų!
Reikia žmogui cukraus ar ne?
Daugelio mokslininkų atsakymas vienareikšmis – ne. Pasak jų, rafinuotas cukrus organizmui nereikalingas, energiniams poreikiams patenkinti reikia angliavandenių. Jie reikalingi raumenų ir smegenų ląstelėms, kad šie galėtų tinkamai funkcionuoti. Tačiau su maistu reikia gauti kitų angliavandenių, bet ne rafinuoto cukraus.
Išvalytas cukrus, nesvarbu, iš ko jis pagamintas, yra labai greitai pasisavinama gryna cheminė medžiaga, neturinti nei vitaminų, nei mineralinių ar kitų biologiškai veiklių sudedamųjų dalių.
Statistika skelbia, kad per metus žmogus suvartoja vidutiniškai 35–40 kg cukraus, iš jų didžiąją dalį sudaro „paslėptas cukrus“, esantis gazuotuose gėrimuose, pyragaičiuose, sūreliuose, jogurtuose, sultyse, įvairiuose pusfabrikačiuose, alkoholiniuose gėrimuose.
„Juodieji“ cukraus darbeliai
Cukrus kenkia dantims – burnos ertmėje esančios bakterijos iš jo gamina rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį.
Saldumynai gali būti antsvorio priežastis. Su cukrumi gautas energijos perteklius paverčiamas riebalais.
Cukraus perteklius trikdo mineralų balansą organizme, skatina blogojo cholesterolio gamybą ir kartu mažina gerojo cholesterolio kiekį.
Vadinasi, jei iki šiol gyvenote pagal principą: namuose į kavą dedu vieną šaukštelį cukraus, o svečiuose – tris, tai geriau laikykitės taisyklės visąlaik jo dėti tik vieną. Dar geriau vietoj cukraus vartoti natūralius jo pakaitalus.
Natūralūs pakaitalai
Negalintiems gyventi be saldumynų cukrų geriausia pakeisti medumi. Medus yra gliukozės ir fruktozės mišinys, kurį mūsų organizmas pasisavina labai greitai. Medaus rūšių cheminė sudėtis ir biologinės ypatybės skirtingos. Tai priklauso nuo augalų, iš kurių rinktas nektaras, ir nuo metų laiko. Meduje yra apie 300 įvairių medžiagų: apie 19 proc. vandens, daug angliavandenių. Taip pat meduje yra 1,5–5 proc. sacharozės, 5–10 proc. maltozės, kitų cukrų, mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio), vitaminų (B1, B2, B3, PP, niacino, pantoteno rūgšties), nedideli kiekiai fermentų, fitoncidų, hormonų, eterinių aliejų ir medžiagų, turinčių aromatinių, antioksidacinių bei baktericidinių savybių.
Medus gali būti vartojamas ne tik arbatai saldinti, bet ir ruošiant kepinius (jo prireiks daug mažiau nei cukraus).
Tik būtina įsitikinti ir paties produkto – medaus – kokybe – ne paslaptis, kad nesąžiningi gamintojai jam gaminti naudoja… cukrų.
Atminkite: medų vartoti gali ne kiekvienas – medus gali pakenkti bronchų astma sergantiems, šio produkto turi vengti sergantieji plaučių emfizema, cukriniu diabetu ir visi tie, kuriems medus sukelia alergiją.
Kitas pasirinkimas – klevų sirupas, kuris turi mažiau kalorijų ir didesnę naudingų mineralinių medžiagų koncentraciją negu medus.
JAV skelbiama, kad klevų sirupas priklauso šimtui sveikiausių pasaulio produktų. Darant tokias išvadas kreiptas dėmesys ne tik į produktų natūralumą, bet ir naudingų medžiagų koncentraciją, gerą skonį ir žinomumą.
Japonų mokslininkai nustatė, kad garsusis Kanados klevų sirupas gali pagerinti kepenų funkciją, jis itin naudingas vyresnio amžiaus žmonėms.
Klevų sirupas yra magnio ir cinko šaltinis. Dviejuose šaukštuose klevų sirupo yra net 22 proc. (0,44 mg) magnio dienos normos ir 4 proc. (0,55 mg) cinko dienos normos. Klevų sirupu galima saldinti arbatą ar kavą (tiesa, šiems gėrimams jis suteiks kiek kitokį skonį), košes, blynus. Jį vietoj cukraus ar medaus galima naudoti konditeriniams gaminiams. Tiesa, kalbame apie kokybišką Kanados klevų sirupą, kurio kaina Lietuvoje yra nemaža.
Mėgstantiems saldžiai, tačiau neabejingiems savo sveikatai, vietoj cukraus tinka vartoti steviją. Tai ypač vertas dėmesio augalas, kurį gali namuose auginti kiekvienas. Pastaruosius dešimtmečius chemikai tyrė šio augalo lapų sudėtį ir rastą saldžiąją medžiagą pavadino steviozidu. Be steviozido, stevijoje yra kalcio, magnio, kalio, fosforo, geležies, kobalto, mangano, seleno, chromo, titnago, vitaminų P, C, B1, B2, E, beta karotino, flavonoidų, taninų, eterinių aliejų. Džiovinti lapai 7 kartus saldesni už cukrų, o kalorijų juose išvis nėra.
Rekomenduojama vartoti smulkintus stevijos lapelius arba nevalytą, tamsų stevijos koncentratą, tačiau šiuose produktuose jaučiamas ir savotiškas augalo skonis. Kavai, arbatai saldinti tinka stevijos tabletės. Ruošiant konditerijos gaminius ar kitus šiltus patiekalus, vartojamas stevijos ekstraktas milteliais. Gaminant namuose ledus, želė tortus ar kitus šaltus desertus, geriausiai tinka stevijos sirupas. Verdant uogienes, kompotus dažniausiai naudojami natūralūs stevijos lapai, šakelės.
Stevija mažina cukraus kiekį kraujyje sergantiesiems cukriniu diabetu, bet sveikiems žmonėms, vartojantiems iš stevijos pagamintus preparatus, jis nemažėja. Stevija – puikus antioksidantas, joje esančios medžiagos sujungia laisvuosius radikalus ir juos neutralizuoja, padeda mažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina kraujagysles.
Ar verta keisti?
Mūsų virtuvėje cukrų gali pakeisti fruktozė – už cukrų saldesnė medžiaga, gaunama iš vaisių ir uogų. Tai paprastasis angliavandenis, kurio vartoti be saiko taip pat negalima. Neapsigaukite manydami, kad pirkdami fruktozę jūs valgysite vaisių cukrų. Gryna kristalinė fruktozė gaunama iš dviejų šaltinių: kukurūzų (krakmolo) arba sacharozės (cukraus). Pastaruoju atveju sacharozė (cukrus) suskaidoma į gliukozę ir fruktozę. Taigi apie vaisius nėra nė kalbos.
Be to, vaisių cukrus, esantis šviežiuose vaisiuose, pasisavinamas lėčiau dėl vaisiuose esančių skaidulų. Kai skaidulos pašalintos, fruktozė pasisavinama kaip cukrus. Tiesa, fruktozė (kaip ir cukrus) neturi jokių maistingųjų medžiagų.
Daugelis mano, kad rudasis cukrus – sveikiau už baltąjį, tačiau tokios kalbos dažniausiai skleidžiamos reklamos sumetimais. Iš tikrųjų rudasis cukrus tėra paprasčiausias cukrus, tik iki galo neišvalytas nuo priemaišų arba jame yra melasos. Teigiama, kad atgal į jau pagamintą baltą cukrų gamintojai dažnai linkę įmaišyti 5–10 proc. melasos, nes tai jiems esą leidžia geriau kontroliuoti galutinio produkto kristalų spalvą ir dydį. Taigi išeitų, kad mitybos požiūriu abi cukraus atmainos yra lygiavertės. Arbatinio šaukštelio tiek rudojo, tiek baltojo cukraus energinė vertė yra panaši – apie 17 kcal.
Žinovai sako, kad dėl jau minėtųjų priedų rudajame cukruje, skirtingai nei baltajame, nėra tam tikrų mineralų, pvz., kalcio, kalio, geležies ar magnio. Tačiau ir baltajame cukruje jų kiekiai be galo nedideli, tad iš tikrųjų vartodami rudąjį cukrų savo organizmo neskriaudžiame. Tikrąjį skirtumą tarp šių dviejų cukraus rūšių atskleidžia tik skonis ir kepinių išvaizda.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę