){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Svarstyti, kodėl ir vėl tiek daug išleista maisto prekių parduotuvėje, tenka kiekvienam. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą ir pradeda straipsnių apie ekonomišką mitybą ciklą. Jo tikslas – padėti sutaupyti maistui.
Ciklą pradedame tema apie ekonomišką ir sveiką mitybą žiemą. Šiuo metų laiku negalime džiaugtis itin gausiomis gamtos dovanomis, parduotuvių lentynose akį traukia iš tolimųjų kraštų atvežti nelabai pigūs vaisiai ir daržovės, tad tenka pasukti galvą, kaip su ribotu biudžetu suplanuoti ir pagaminti ne tik sočius, bet ir gardžius, sveikus pietus ir vakarienę.
Sezoniniai produktai
Kiekvienu metų laiku rekomenduojama vartoti tuo metu lengviausiai gaunamus sezoninius vietinius produktus. Jie ne tik sveikesni, bet ir pigesni – juk čia pat, Lietuvoje, užaugintos morkos, burokėliai, obuoliai ir kitos gėrybės kainuoja daug mažiau nei iš tolimųjų šalių atvežti egzotiniai vaisiai ir daržovės. Vietiniuose produktuose yra pakankamai visų būtinų vitaminų ir kitų svarbų maistinių medžiagų, todėl prireiks tik šiek tiek vaizduotės, ir iš jų pagaminsite gardžių bei originalių patiekalų.
Lietuviškas daržoves ir vaisius derinkite su taip pat nebrangiomis kruopomis (avižomis, grikiais, perlinėmis kruopomis, ryžiais) – taip sukursite visavertį valgiaraštį visai šeimai.
Mažiau mėsos
Žiemą dažniausiai norisi sotesnių, riebesnių patiekalų – kūnas siekia apsisaugoti nuo šalčio, todėl dažnai namuose garuoja puodai su įvairiais mėsos troškiniais, kepami kotletai, kepsniai... Tačiau kasdien valgyti mėsą nėra nei sveika, nei pigu, todėl ją bent kelis kartus per savaitę pakeiskite ankštiniais. Vegetariška mityba remiasi šiais baltymų kupinais produktais – įvairių rūšių pupelėmis, žirniais, avinžirniais, lęšiais – tad ir savo valgiaraštyje mėsą be baimės galite keisti būtent patiekalais iš šių produktų.
Sumažinti mėsos kiekį galite ne tik rečiau valgydami jos patiekalus, tačiau ir į, pvz., troškinius jos dėdami mažiau, o bendrą kiekį padidindami jau minėtomis ankštinėmis daržovėmis.
Gamindami patiekalus iš jų naudokite daugiau prieskonių ir prieskoninių žolelių – taip suteiksite ryškesnį, stipresnį skonį.
Ankštinių įsigykite ir sausų, ir konservuotų. Sausos pupeles, avinžirniai – pigesni (juos prieš gamindami kelias valandas arba per naktį išmirkykite), o konservuoti produktai pravers, kai norėsite pasigaminti kažką greito.
Sutaupykite netaupydami
Skamba paradoksaliai? Galbūt taip, tačiau tai – ne joks triukas, o tikrų tikriausia tiesa, nes tai sakydami omenyje turime geresnį jau įsigytų produktų laikymą ir panaudojimą.
Planuokite meniu. Prieš eidami apsipirkti gerai suplanuokite savaitės meniu. Taip žinosite, ko tiksliai reikia, ir namo neparsinešite per daug produktų.
Apskaičiuokite porcijas. Kam gaminti daugiau, nei reikia? Apsiskaičiuokite, kiek žmonių valgys ir kokio dydžio porcijas gaminsite, ir taip šaldytuve ar šiukšliadėžėje nesikaups likučiai.
Neišmeskite likučių. Vis dėlto liko maisto? Nemeskite jo į šiukšlių kibirą! Maisto likučius išradingai galima panaudoti kitą dieną gaminant troškinius, apkepus ar sriubas. Tik prisiminkite: jau pagamintą maistą šildyti galima tik vieną kartą!
Užšaldykite vaisius ir daržoves. Parduotuvėje dažnai pasitaiko gerų akcijų ir nuolaidų, todėl jei jūsų šeimoje mėgstamos tuo metu daug pigesnės paprikos, jų įsigykite daugiau ir tiesiog užšaldykite. Taip jų turėsite ilgesniam laikui, o ir gerokai sutaupysite.
Visuomet žiūrėkite galiojimo datą. Žinodami galiojimo datą, išvengsite tokių nemalonių situacijų, kai reikia išmesti visą indelį grietinės ar puspilnį maišelį pieno.
Užpildykite spintelę. Visuomet turėkite ilgai galiojančių produktų – ryžių, džiovintų vaisių, sausų ankštinių ir pan. Jie pravers gaminant bet kokius patiekalus ir atšviežinant iš likučių ruošiamus apkepus ar troškinius. Šie produktai nebrangūs, taigi jų visuomet turėtų būti jūsų virtuvėje.
Ekonomiški ir sveiki žiemos patiekalai
Nemažai skaitytojų peržiūrėję sezoninių žiemos produktų sąrašą turbūt pagalvojo: „Taip, jie nebrangūs, tačiau kaip iš jų pasigaminti nenusibodusių, įdomių patiekalų?“ Atsakome – labai paprastai. Nors burokėliai, bulvės ar lęšiai atrodo jau seniai išbandyti ir netgi nuobodulį keliantys pirkinių krepšelio svečiai, pasitelkus vaizduotę, kūrybines jėgas ir norą galima sukurti ir šeimą nustebinti nuostabiausiais sveikais ir nebrangiais patiekalais. Patiekiame keletą idėjų, kurios, tikimės, įkvėps eksperimentuoti ir pačius
.
Trinta bulvių ir porų sriuba
Porcijos: 6–8
Reikės:
50 g sviesto
450 g bulvių, supjaustytų nedideliais gabalėliais
1 nedidelis svogūnas, susmulkintas
450 g porų (tik baltosios dalies), supjaustytų riekelėmis
850 ml vištienos arba daržovių sultinio
250 ml pieno
Druskos, maltų juodųjų pipirų
Svogūnų arba česnakų laiškams papuošti
Sviestą ištirpdykite puode, suberkite bulves, svogūnus ir porus, gerai išmaišykite, pabarstykite druska, pipirais, uždenkite kepimo popieriumi (garams susidaryti), dangčiu ir patroškinkite apie 10 min.
Supilkite sultinį, užvirkite ir virkite apie 5 min., kol daržovės suminkštės. Tuomet sutrinkite trintuve, supilkite pieną, sriubą pašildykite ir, pabarstę svogūnų laiškais, patiekite.
Lęšių maltinukai su jogurto padažu
Porcijos: 4
Reikės:
400 g virtų rudųjų lęšių
1 puodelis trintų bulvių (1-2 bulvės)
1 nedidelis svogūnas, pakepintas aliejuje
1 kiaušinis
60 g džiūvėsėlių
Saulėgrąžų aliejaus
3 arbatiniai šaukšteliai paprikos prieskonių
° 2 valgomieji šaukštai garstyčių
° Druskos, maltų juodųjų pipirų
° 130 g natūralaus jogurto
° 60 ml citrinos sulčių
Į dubenį sudėkite bulves, lęšius, kiaušinį, garstyčias, paprikos prieskonius, druską, pipirus ir džiūvėsėlius. Viską gerai išmaišykite ir išminkykite rankomis.
Suformuokite keturis paplotėlius (jei reikia – įberkite dar džiūvėsėlių) ir įkaitintame aliejuje kepkite 2–3 min. kiekvieną pusę.
Padažui: sumaišykite jogurtą, citrinos sultis, šiek tiek druskos ir maltų pipirų.
Džiovintų vaisių desertas
Porcijos: 6–8
Reikės:
° 600 g įvairių džiovintų vaisių (slyvų, razinų, abrikosų, spanguolių ir t.t.)
° 3 valgomieji šaukštai medaus (skaidraus)
° 1 juodosios arbatos maišelis
° 1 valgomasis šaukštas citrinos sulčių
° Natūralaus jogurto (patiekiant)
Vaisius suberkite į 700 ml šalto vandens, ten pat supilkite medų ir viską užvirinkite. Sumažinkite ugnį ir vis pamaišydami kaitinkite apie 10 min.
Nuimkite nuo ugnies, įdėkite arbatos maišelį ir leiskite pastovėkite dar 10 min. Išimkite maišelį, viską supilkite į kitą indą, apšlakstykite citrinos sultimis, leiskite ataušti, tuomet dėkite į šaldytuvą ir atšaldykite. Patiekite su jogurtu.
Sezoniniai nebrangūs maisto produktai žiemą
|
Daržovės, vaisiai |
Ankštiniai, kruopos |
|---|---|
|
Bulvės |
Lęšiai |
|
Burokėliai |
Pupelės |
|
Kopūstai, žiediniai kopūstai |
Avinžirniai |
|
Morkos |
Žirniai |
|
Svogūnai, porai, česnakai |
Grikiai |
|
Obuoliai, kriaušės |
Perlinės kruopos |
|
Džiovinti vaisiai |
Avižos |
|
Ropės, salierai |
Ryžiai |
Gydytojos dietologės med. dr. Laisvūnės Petkevičienės, Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentės, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto docentės komentaras.
Kokie svarbiausi mitybos žiemą principai? Kokių maistinių medžiagų šiuo metų laiku svarbiausia gauti?
Svarbiausi žmogui yra baltymai, riebalai, angliavandeniai. Žiemą priaugama 2–3 kg riebalų, taip pat sumažėja aktyvumas, todėl reikia stebėti kalorijų kiekį ir nuolatos išlyginti 7 dienų vidurkį. Vidutiniškai žmogui reiktų gauti maždaug 2 000 kalorijų per parą, taigi, jei vieną dieną suvartota 2 500 kalorijų, kitą reikėtų suvartoti tik 1 500 ir pan.
Žiemą valgome kaloringesnį maistą, pvz., sriuba bus riebesnė, sotesnė. Kuo daugiau riebalų, tuo greičiau pajusime sotumo jausmą, todėl kartais užtenka visai nedidelio kiekio maisto – lėtai kramtydami lašinių riekelę, pajusime sotumo jausmą.
Apskritai nėra blogų produktų, yra tik visaverčiai ir nevisaverčiai, naudingi ir nenaudingi.
Galima valgyti viską, nuo ko nėra blogai, ko nori, „prašo“ organizmas, žinoma, sakingai, jei riebesni, kaloringesni produktai – po nedidelį kiekį. Jei norisi šokolado, gali užtekti vos gabalėlio, lėtai tirpstančio po liežuviu.
Parduotuvėse galima įsigyti daržovių ir vaisių iš egzotiškų šalių, ar reikėtų juos įtraukti į racioną, ar geriau apsiriboti lietuviškais?
Geriau apsiriboti lietuviškais, juk ne visada žinome, kaip ir kur buvo laikomi atvežtiniai produktai, ar jie kuo nors apdoroti, kada skinti, kiek laiko keliavo transportu ir t.t. Be to, rekomenduojama vartoti produktus, užaugintus 500–700 km spinduliu aplink įprastinę gyvenamąją vietą, kadangi virškinamoji sistema geriau prisitaikiusi juos virškinti, be to, nuo egzotiškų vaisių ir daržovių didesnė alerginių reakcijų tikimybė.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę