){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Genetinių modifikacijų galimybės?
Genai yra dezoksiribonukleininės rūgšties, DNR molekulės grandinės dalys, juose užkoduota genetinė paveldimumo informacija. Genų inžinerija - tai dirbtinis šių grandinės dalių pertvarkymo procesas. Tokiu būdu genetiškai modifikuojant galima vienam organizmui būdingus genus perkelti į kitą organizmą ir suteikti jam kai kurias norimas, bet svetimas savybes. Pavyzdžiui, sojai perkeliamas riešutų genas, ji turi daugiau baltymų, bet yra pavojinga tiems, kurie alergiški riešutams. Pomidorams perkeliamas žuvų genas, jie tampa atsparūs šalčiui ir patvaresni, juos geriau transportuoti. Daugumai žemės ūkio augalų genetiškai modifikuojant suteikiamas atsparumas kenkėjams, pavyzdžiui, bulvėms - atsparumas kolorado vabalui, sojai, kviečiams - atsparumas herbicidams, tuomet jų daug galima suberti į dirvožemį ir derlius bus didesnis.
Genetiškai modifikuoto maisto tinklas plečiasi
Genetiškai modifikuoti augalai buvo pradėti auginti 1996 m. ir šiuo metu jau 36 proc. pasaulyje auginamos sojos, 16 proc. medvilnės, 11 proc. rapso, 7 proc. kukurūzų yra genetiškai modifikuoti. Plinta genetiškai modifikuoti kviečiai, pomidorai, braškės, salotos ir kt. Maisto specialistų teigimu, net iki 80 proc. gaminamų maisto produktų gali turėti GMO. Soja ir sojos produktai įeina maždaug į 25 000 maisto produktų: kepinius, šokoladą, ledus, kakavos gėrimus, padažus, sriubas, bulvių ir kukurūzų traškučius, vaikams skirtą maistą, vitaminų preparatus ir t.t. Gaminant didelę dalį šių produktų naudojama genetiškai modifikuota soja.
Kuo pavojingi maiste e
santys genetiškai modifikuoti organizmai?
Pirmiausia jie gali sukelti alergines ligas. Ši liga tampa vis grėsmingesnė. Alergiją dažniausiai sukelia proteinai arba gliukozidai. Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai turi pertvarkytus baltymus, kurių iki šiol nebuvo maiste, jų alergiškumo potencialas nežinomas. Žmonės, kurie alergiški GMO baltymams, turės vengti labai didelio kiekio tokių maisto produktų. Genetiškai modifikuoti augalai atsparūs tik tam tikriems žinomiems virusams, bet jie gali sudaryti sąlygas naujoms virusinėms ligoms.
Kaip minėta, kai kuriems augalams, juos genetiškai modifikuojant, suteikiamas atsparumas herbicidams. Eksperimentai su ankštiniais augalais, apdorotais "Monsatos" firmos gaminamu Roundopu parodė, kad augaluose atsirado medžiagų, panašių į estrogenus - steroidų tipo moteriškus lytinius hormonus. Buvo nustatyta, kad sušėrus pelėms Roundopu apdorotų ankštinių augalų ekstrakto, atsirado pelių lyties organų pakitimų. Galima daryti prielaidą, kad ir genetiškai modifikuota soja, vadinamoji gensoja, apdorota Roundapu, turės tokių į estrogenus panašių junginių, o tai pavojinga ir moterims, ir vyrams, ir ypač vaikams.
Didžiulę kovą tarp GMO propaguotojų ir gamintojų atspindi Vakarų spaudoje aprašyta įdomi istorija apie genetiškai modifikuotų bulvių poveikio žiurkėms tyrimus. Vengrų kilmės mokslininkas Arpadas Puštai Anglijoje, Aberdino mieste esančiame Rowet institute, nustatė, kad genetiškai modifikuotomis bulvėmis šertoms žiurkėms sumažėjo plaučių, širdies ir smegenų masė, susilpnėjo jų imuninė sistema. Į bulves buvo įdėta augalinio baltymo lektino genų. Lektinas priklauso glikoproteidams, esantiems sojoje, kviečiuose. Buvo paimtas mažiausiai toksiško lektino turintis genas iš gėlių - pavasarinių snieguolių. Taip genetiškai modifikuotų bulvių želmenys apsaugomi nuo amarų ir kitų kenkėjų.
A.Puštai bandymų rezultatai buvo paskelbti 1998 m. rugpjūčio mėn. per televiziją ir pabrėžta, kad bandymai su GMO turi vykti tik laboratorijose. A.Puštai buvo atleistas iš darbo praėjus 2 dienoms po jo interviu televizijoje, jam buvo uždrausta skelbti savo genetinių tyrimų rezultatus, nutraukta jo vadovaujamų tyrimų programa. Grupė mokslininkų iš 13 šalių pakartojo A.Puštai eksperimentus, priėjo prie panašių išvadų ir pareikalavo, kad būtų reabilituotas A.Puštai ir būtų leista jam pratęsti darbą. Rowet institutas pranešė, kad leis skelbti A.Puštai tyrimų rezultatus. Šie įvykiai paskatino diskusijas dėl maisto ir pašarų turinčių GMO saugumo. Pradėta analizuoti kilusių prieštaravimų tarp politikų, maisto pramonės atstovų ir mokslininkų priežastis. Paaiškėjo, kad Rowet institutas, iš kurio buvo atleistas A.Puštai, finansuojamas galingos Amerikos firmos "Monsanto", kuri pirmauja maisto su GMO gamyboje.
Teigiami ženklai Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
1996 m. gruodžio pabaigoje ES leido vartoti genkukurūzus. Beveik tuo pačiu metu Šveicarijoje leista vartoti gensoją. Vienok ES parlamentas 183 balsais prieš 13 pareikalavo, kad gensoja būtų deklaruojama ir atskirai parduodama, bei nurodė būtinybę tirti genetiškai apdoroto maisto įtaką žmogaus sveikatai ir aplinkai. Tačiau dabar dauguma mokslinių tyrimų įrodo, kad nebuvo reikiamai įvertinta tokių produktų sukeliama rizika.
Jau 1997 m. buvo paskelbta 10 firmų, kurios atsisako naudoti gensoją. Tarp jų ir "Kraft Jakobs Suchard". Kosmetikos firma "Weleda" atsisakė kremams naudoti lecitiną, išskirtą iš gensojos. Pasaulyje garsi vaikų maisto gamybos firma "Gerber" 1999 m. liepą paskelbė, kad atsisako gensojos.
1998 m. apklausta 6700 europiečių iš 8 ES šalių, Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos. Vidutiniškai 61 proc. apklaustųjų nenori vartoti maisto, kuriame yra GMO. Iš jų 79 proc. Italijoje ir 47 proc. Olandijoje. Šveicarija, dauguma ES šalių įstatymais riboja genetines modifikacijas ir taip pakeistų organizmų naudojimą.
Lietuvos Respublikos Seime šių metų birželio 12-ąją priimtas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymas. Tai labai reikšmingas ir žmogui, ir visai gamtai dokumentas, bet jis įsigalios tik nuo 2002 gruodžio 31 d., nes reikia dar daug poįstatyminių dokumentų. Tačiau jau dabar žmonės turi kuo plačiau sužinoti apie GMO ir iš jų pagamintus maisto produktus. Jie ir Lietuvoje, kaip ir ES šalyse, turi būti specialiai ženklinami, žmonės turi turėti galimybę rinktis - ar vartoti kiek brangesnį saugų, ekologišką, neužterštą kenksmingomis medžiagomis maistą, ar įprastinį, pagamintą iš žaliavų, augintų naudojant chemines medžiagas, ar maistą iš GMO, kuris, deja, yra ir bus pigesnis.
Čia pravartu priminti, kad ekologiniuose ūkiuose neleidžiama naudoti genetiškai pakeistų sėklų ir augalų, neleidžiama veisti ir laikyti genetiškai modifikuotų veislių ir rūšių gyvulių. Taigi ekoproduktų vartotojai yra apsaugoti nuo labai rizikingo maisto, kuris visame pasaulyje kelia kaskart didesnį susirūpinimą.
Judėjimas prieš genetiškai modifikuotą produkciją
Vakarų Europoje egzistuoja judėjimas "Genų apsaugos iniciatyva", kuris draudžia gamtoje skleisti GMO bei naudoti juos maistui, genetiškai manipuliuoti gyvūnais, reikalauja uždrausti gyvūnų ir augalų patentavimą, nes gyvybė nėra prekė, todėl negalima patentuoti genetiškai pakeistų augalų, gyvūnų, nes jie nėra žmogaus atradimas. Vienok šis judėjimas nedraudžia fundamentalių tyrimų genų inžinerijos srityje. Nedraudžiama genoterapija, nes yra gentechniniu būdu sukurtų medikamentų, kurie sėkmingai taikomi kai kurioms ligoms gydyti. Tačiau "Genų apsaugos iniciatyva" reikalauja įstatymais apriboti genetines manipuliacijas, pramoninę genetiškai modifikuotą produkciją, bandymus su rizikingais organizmais. Reikalaujama įrodyti genetinių manipuliacijų ir jų vartojimo saugumą, poreikio būtinybę, alternatyvos nebuvimą, etinę atsakomybę.
Žmogus negali visiškai kontroliuoti genų inžinerijos "antpuolio" ir jo pasekmių. Dar nėra metodų, kurie padėtų tą procesą pakreipti vien teigiama kryptimi, ypač kontroliuoti paveldimumą. GMO likimas ir poveikis žmogui yra nenuspėjami, tokių organizmų paplitimas yra nelaikinas. Jų neturi patekti ir į mūsų maisto produktus. Taigi būkime budrūs - domėkimės vartojamo maisto sudėtimi.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę