){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Grietinė mūsų šalyje - kasdieninio vartojimo produktas. Išsivysčiusiose Vakarų šalyse grietinė greičiau yra tik tarpinis produktas sviestui gaminti, tačiau net ir sviestas ten yra ne taip dažnai vartojamas, keičiamas į margariną. Pas mus senu įpročiu grietine dažnai yra skaninami lietuvių nacionaliniai patiekalai: cepelinai, bulviniai blynai, varškėčiai, grietinės labai dažnai dedama į sriubą bei salotas. Medikai nesižavi tokiu maisto pariebinimu, tačiau, kad ir kaip gaila, kol kas mes maisto skonį vertiname labiau negu jo naudą ar galvojame apie jo sukeliamą žalą sveikatai.
Komisijos narai grietinės kokybę vertino balais, pagrindinį dėmesį skyrė keturioms šio produkto savybėms: konsistencijai, spalvai, skoniui ir kvapui. Grietinės riebumas svyravo nuo 25-30 proc. Nors pagal etiketėse nurodytas savybes vienos rūšies grietinė neturėtų daug skirtis, degustuojant paaiškėjo, kad produkto išvaizda, skonis, net spalva ir kvapas yra nevienodi. Tai nėra lengva paaiškinti, juo labiau kad grietinė yra pakankamai vienalytis produktas, jame didelių priemaišų neturėtų būti, o ir gamybos technologija gana nesudėtinga. Gal ateityje gamintojai šį skirtumą dar labiau išryškins, ir parduotuvėje bus galima nusipirkti grietinės sriubai, grietinės cepelinams ar salotoms?
Pliusai
• Maistingas ir kaloringas maistas (ypač tinka norintiems priaugti svorio).
• Daug baltymų, riebalų ir kalcio.
• Tinka esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui.
• Ilgiau galima laikyti nei kitus pieno produktus.
Minusai
• Kaloringas maisto produktas (ypač kaimiška grietinė).
• Turi daug riebalų, didina rūgštingumą.
• Reikia vengti, jei padidėjęs cholesterolio kiekis.
• Nesilaikant higienos reikalavimų - patogi terpė bakterijoms.
• Netikamas maistas esant tulžies pūslės, kepenų ir kasos sutrikimams.
• Salotas geriau gaminti ne su grietine, o su aliejumi.
“ŽEMAITIJOS PIENAS”
Riebumas: 30 proc.
Kaina (450 g.): 3,49 Lt
100 g yra:
kcal 291
angliavandenių 2,8 g
baltymų 2,4 g
riebalų 30,0 g
Geros konsistencijos ir skonio, saldoka, baltai gelsvos spalvos grietinė.
Įvertinimas - 9.
“BIRŽŲ AKCINĖ PIENO BENDROVĖ”
Riebumas: 30 proc.
Kaina (450 g.): 4,28 Lt
100 g yra:
kcal 291
angliavandenių 2,8 g
baltymų 2,4 g
riebalų 30,0 g
Kiek rūgštesnė, geros konsistencijos, gelsvoka.
Įvertinimas 8-9.
“KAUNO PIENAS”
Riebumas: 30 proc.
Kaina (450 g.): 3,28 Lt
100 g yra:
kcal 291
angliavandenių 2,8 g
baltymų 2,4 g
riebalų 30,0 g
Šios grietinės prekinė išvaizda buvo netobula, daugoka išrūgų, skonis kiek kartokas, spalva labai blyški, balta.
Įvertinimas - 7-8.
“KĖDAINIŲ PIENAS”
Riebumas: 30 proc.
Kaina (450 g.): 2,85 Lt
100 g yra:
kcal 291
angliavandenių 2,8 g
baltymų 2,4 g
riebalų 30,0 g
Nors etiketėje nurodytas 30 proc. riebumas, šios grietinės konsistencija skystoka, lyg riebumas būtų 20-25 proc. Skonis neblogas, tačiau grietinė atrodė liesesnė.
Įvertinimas – 8.
“PANEVĖŽIO PIENAS”
Riebumas: 30 proc.
Kaina (200 g.):
1,39 Lt
100 g yra:
kcal 291
angliavandenių 2,8 g
baltymų 2,4 g
riebalų 30,0 g
Mūsų nupirkta grietinė gal neat-
rodė tobulai hemogeniškos konsis-
tencijos, susidarė lyg nevisai išmaišytos grietinės įvaizdis. Skonis geras.
Įvertinimas – 8.
“UTENOS PIENAS”
Riebumas: 30 proc.
Kaina (200 g.): 1,30 Lt
100 g yra:
kcal 291
angliavandenių 2,8 g
baltymų 2,4 g
riebalų 30,0 g
Gelsva vienalytė grietinė, tačiau kiek kartoko skonio.
Įvertinimas – 7-8.
“KRETINGOS PIENAS”
Riebumas: 30 proc.
Kaina (200 g.): 1,35 Lt
100 g yra:
kcal 294
angliavandenių 2,8 g
baltymų 2,4 g
riebalų 30,0 g
Ši grietinė iš visų degustuotų atrodė prasčiausia. Daug išrūgų. Jos skonis buvo panašus į saldžios grietinėlės, o išvaizda priminė varškę.
Įvertinimas – 6.
“ROKIŠKIO SŪRIS”
Riebumas: 25 proc.
Kaina (450 g.): 2,99 Lt.
100 g yra:
kcal 247
angliavandenių 2,9 g
baltymų 2,5 g
riebalų 25,0 g
Gero skonio, saldoka, gana skysta grietinė. Ne visiems patiko nevientisa jos konsistencija ir panašūs į sviestą gabaliukai viršuje.
Įvertinimas – 7-8.
“UKMERGĖS PIENINĖ”
Riebumas: 25 proc.
Kaina (200 g.): 1,59 Lt
100 g yra:
kcal 247
angliavandenių 2,9 g
baltymų 2,6 g
riebalų 25,0 g
Degustacijos dieną mums pasitaikiusi grietinė atrodė karti, skonis ne visiems komisijos nariams patiko, konsistencija skysta.
Įvertinimas – 6-7.
Grietinę degustavo:
Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius G.Kligys, Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja V.Grigaravičiūtė, Valstybinės kokybės inspekcijos vyriausiasis valstybinis inspektorius T.Mikalonis, biologė, dirbanti su maisto priedais, Z.Mikalonienė.
Grietinę redakcijos atstovai pirko dideliuose Vilniaus bei Kauno prekybos centruose, kaip ir paprasti pirkėjai. Taigi, kas pateko į redakciją, galėjo patekti ir ant jūsų stalo.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę