){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ekologinė žemdirbystė, palyginti su intensyviąja, kai naudojamos ir cheminės trąšos bei chemikalai augalams prižiūrėti, reikalauja daug daugiau pastangų, žinių ir sąžiningumo. Augalai, teigia ūkininkai, reikalauja daugiau dėmesio nei žmogus. Turi taikytis prie augalo, jausti, ką jis mėgsta, ko nori, ir suteikti jam pagalbą tada, kai reikia, o ne tada, kai jį prisiminei. Ne tada, kai bulvių lauke matyti piktžolės, ūkininkas jas akėja. Jis tai daro ir rengia lauką bulvėms dar nesudygus.
Ūkių, kuriuose vystoma ekologinė žemdirbystė, skaičius Lietuvoje – apie 2 tūkst. Marijus Čekavičius iš Raseinių rajono Ramonų k. patvirtina, kad šių ūkių produktai – aukščiausios kokybės. Jeigu žmogus neskirtų pakankamai dėmesio tam, ką jis valgo, pasak Marijaus, greitai ir pūkų maišo ant ledo nepatemptų...
Ekologiško maisto prieinamumą lemia ir kaina. Lietuvoje jis gal tik 1,5 karto brangesnis nei neekologiško. Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos pirmininkė Žemės ūkio universiteto Ekologijos katedros habil. dr. profesorė Vanda Žekonienė sakė, kad ekologinių produktų kainas reguliuoja jų pasiūla. „Senoji Europa perpildyta ekologiškais produktais – nuo vyno iki kosmetikos bei drabužių iš natūralaus pluošto audinių. Ir Lietuvoje daugėja žmonių, vertinančių be cheminių trąšų užaugintų maisto produktų naudą. Daugelis jų priversti ieškoti tokių produktų, nes chemizuotas maistas jiems sukelia alergines reakcijas.“
„Gerai, kad išmintingi ūkininkai sudaro sąlygas valgyti sveiką, visavertį maistą, - mano Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo skyriaus vedėja habil. dr. Nijolė Daugirdienė. - Ypač tai turėtų įvertinti jaunos, vaikus auginančios šeimos ir sergantys žmonės. Mūsų ekologiški produktai nėra brangūs, taigi – ir prienami.“
Ekologinės žemdirbystės asociacijos Tarybos narys, Lietuvos žemdirbystės instituto Žolių selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas habil. dr. profesorius Antanas Svirskis priminė, kad prieš 30 metų, kai žemės ūkyje plačiai naudoti pesticidai, abejojantiems jų visagalybe buvo teigiama, esą niekas neįrodė, kad tai žalinga, o šiandien niekas neabejoja, kad jų poveikis žmonių sveikatai neigiamas. Pesticidų likučių aptinkama net Antarktidos gyvūnų kūnuose.
Profesorius A.Svirskis prieš 15 metų parašė ir išleido knygą „Alternatyvioji žemdirbystė“. Tai buvo pirmoji tokia knyga lietuvių kalba. „Tada, 1990-aisiais, knygą teko rengti vos ne slapta nuo bendradarbių ir slapta išleisti. Nes mažesnio, nors ir rizikos sveikatai nekeliančio, derliaus siekimas mokslo požiūriu galėjo būti akibrokštas.”
Šiuo metu mokslininkas konsultuoja ūkininkus, dirbančius ekologiniuose ūkiuose, ir yra įsitikinęs, kad reikia propaguoti sveiką maistą, vengti genetiškai modifikuotų produktų.
Prof. A.Svirskio ūkyje užaugintomis soromis gardžiuojasi ir Kauno zoologijos sodo sparnuočiai – ir jiems vietinis ekologiškas maistas tinkamesnis nei įvežtinis. V.Dundulienės raštuose minima, kad Lietuvoje soros augintos ir akmens amžiuje – anksčiau nei kviečiai. Tad šių vertingų kruopų reikėtų valgyti ir žmonėms, juolab kad jau galima įsigyti Lietuvos laukuose išaugintų sorų.
Ekologiniame ūkyje profesorius rekomenduoja auginti ir burnočius (amarantus). Šis augalas augintas Lotynų Amerikoje jau prieš 3 tūkst. metų. Šiuo metu yra apie 60 šio augalo rūšių: skirtų maistui bei dažų pramonei. Baltymų burnočio sėklose yra daugiau nei kviečiuose. Miltai tinka įvairiems konditerijos gaminiams. Svarbiausia, burnočių produktai tinka žmonėms, kurie alergiški gliuteinams (jų nemažai kviečių miltuose). Burnočio sėklose yra visų aminorūgščių, ypač daug lizino, mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo.
Produktų iš burnočių sėklų yra ir astronautų racione. Burnočiai įrašyti į 30 perspektyviausių 21-ojo amžiaus augalų sąrašą.
Vaistingoji ramunėlė, medetka, mėta, sukatžolė, meškinis česnakas – taip pat labai vertingi. Sibire meškinio česnako lapai ir džiovinami, ir sūdomi. „Šis augalas išgelbėjo gyvybes daugeliui lietuvių, sovietiniais metais ištremtų į Sibirą, – komentavo prof. A.Svirskis. – Meškinio česnako ypač vertinga valgyti pavasarį.“ Panašiais į pakalnutės lapais augalas randamas ir mūsų miškuose, ir .... profesoriaus A.Svirskio darže.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Jau dabar registruokitės į kursą "Esu lieknas, sveikas ir laimingas" , kur be vidinės įtampos, be alinančių dietų, be milžiniškų valios pastangų, be vaistų, be maisto papildų, be operacijų, be prakaito liejimo sporto salėse, pasieksite ir labai ilgam išsaugosite idealų trokštamą kūno svorį, tapsite sveikesni, atjaunėsite, geriau jausitės, patirsite Gyvenimo džiaugsmą !!!
Užsirašyti į šio kurso nemokamą pristatymą-įvadinį užsiėmimą galite tel:
8 678 79097, 8 670 97959. El. paštas: info@laisvi.lt
Vietų skaičius ribotas !
KURSO PRISTATYMAS VYKS 2010.10.16, ŠEŠTADIENĮ, 15 VAL. KAUNE ADRESU LAISVĖS AL. 45, 3-IAS AUKŠTAS, 306 KABINETAS.
www.laisvi.lt