Išskirtinės savybės
Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė sako, kad sėklos turėtų būti kasdieninio raciono dalis, tačiau nedideli jų kiekiai. Sėklos labai naudingos: turi skaidulinių medžiagų, baltymų, augalinių riebalų, mineralinių medžiagų (magnio, fosforo, kalio, cinko, seleno, kalcio), vitaminų E, B grupės, folio rūgšties ir kt. Riebalų sėklose gana daug – iki 50 proc., todėl kontroliuojantiems svorį sėklų per daug valgyti nereiktų.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad maisto produktai, kurie turi išskirtinių savybių arba ypač didelį kiekį kurių nors žmogui reikalingų maistinių medžiagų, vadinami net „supermaistu“. Verstis per galvą jo ieškant nereikia – Lietuvoje yra nemažai „supermaisto“, pvz., linų sėmenys ar daiginti grūdai, kuriuose yra daugiau biologiškai veiklių medžiagų, reikalingų tam augančiam daigeliui ir žmogaus organizmui.
Mikroelementų koncentratas
„Sėkla – stebuklingas daiktas. Nukrinta, ar paukštis atneša, žmogus įberia į žemę, ji suleidžia šaknis, išskleidžia lapus, užaugina kamieną, užmezga vaisius, užaugina sėklas, jas subrandina ir vėl į žemę sugrįžta, kad iš naujo užgimtų. Ne tik savo būviui pratęsti augina augalas sėklą, bet ir žmogui, paukščiui, gyvuliui ar žvėriui pamaitinti. O toj sėklelėj sukaupta didelė stiprybė: pienės sėkla išaugina stiebą net iš po asfalto“, – pastebi „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė, pabrėždama, kad sėkloj sukaupta didžiulė gyvybinė energija, tik mes ne visada mokame ja pasinaudoti.
Lietuvos vegetarų sąjungos vadovė chemijos mokslų dr. Ksavera Vaištarienė pastebi, kad sėklos yra labai koncentruotas maistas. Iš jų galime gauti įvairių mikroelementų, biologiškai veiklių medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurių negauname su įprastu maistu.
Geriausia – iš pat ryto
K. Vaištarienė pataria maltų sėklų berti ant košių, sumuštinių arba valgyti pamirkytų vandenyje.
Pasak jos, šį koncentruotą ir daug įvairių naudingų medžiagų turintį maistą geriausiai valgyti ryte, mat, trūkstant įvairių mikroelementų, organizmas negali pagaminti kai kurių fermentų, tad svarbu sau padėti iš pat ryto.
Gydytoja dietologė D. Pipiraitė pataria po keletą sėklų dėti į salotas, šaukštelį sėmenų ar sėlenų į kefyrą. Jos naudingos, kai pučia pilvą, užkietėję viduriai, nereiktų jų naudoti sergantiems kasos, skrandžio ligomis, kai ribojamas grubių skaidulų kiekis racione.
Reikalingiausių sėklų penketukas
Su „Žolinčių akademijos“ vadove D. Kunčiene ir Lietuvos vegetarų sąjungos vadove dr. K. Vaištariene tikėjausi sudaryti žmogaus organizmui reikalingiausių sėklų penketuką ar dešimtuką.
Dr. K. Vaištarienė vardino linų, moliūgų, saulėgrąžų, sezamų, kanapių, burnočių (amaranto), margainių sėklas (kai kurių jų galima įsigyti tik sveiko maisto parduotuvėse).
D. Kunčienę klausimas, kokios sėklos reikalingiausios žmogaus mitybai, labai nustebino. Pasak jos, negalima vienų sėklų iškelti, o kitų – nuvertinti.
„Sėklos, kaip ir žmonės, man labai brangūs – visos turi gyvybės, negaliu leisti sau nė vienos nuvertinti. O kokia priimtiniausia, žmogus turi pats pajusti ir vartoti. Mūsų skoniai, požiūriai, gyvenimo būdas skiriasi, tad reikia įsiklausyti į save“, – sakė D. Kunčienė, pastebėdama, kad, sumaniusi parengti knygelę apie gerąsias sėklų savybes ir pateikti savo sukurtus valgių receptus iš jų, ilgai sukusi galvą, kokiomis sėklomis apsiriboti. Mat Lietuvoje auga ar yra auginami daugiau kaip 2000 sėklinių augalų rūšių, kurių daugumą sudaro žoliniai augalai. O visame Žemės rutulyje priskaičiuojama apie 300 tūkst. rūšių sėklinių augalų. Sėklos nuo senų laikų vartojamos kaip vaistas nuo daugelio negalavimų, energijos šaltinis, kuris valo mūsų organizmą nuo toksinų ir šlakų.
Linų sėklos
Turi daug žmogaus organizmui labai svarbių riebalų rūgščių omega-3 ir omega-6, jose gausu baltymų ir skaidulų, aminorūgščių, gleivinių medžiagų. Linų sėklos ir jų aliejus yra ypač vertinamas kaip žmogaus sveikatai labai reikalingi produktai.
Moliūgų sėklos
Jos turi polinesočiųjų riebalų rūgščių (organizmas pats jų negamina), jose gausu baltymų, cinko, magnio, vitaminų C, E, B, PP, B2. Moliūgų sėklos skatina ląstelių atsinaujinimą.
Sėklose esantis lecitinas stiptina nervų sistemą, saugo nuo aterosklerozės, gerina kepenų veiklą, mažina „blogąjį“ cholesterolį.
Sezamo sėklos
Jose daug baltymų, angliavandenių, nervus stiprinančio magnio, kaulams labai reikalingo kalcio. Jų aliejus gydo odos pažeidimas, maitina niežtinčią odą. Vis daugiau tyrimų patvirtina teigimą sezamo poveikį: stiptina kraujagyslių sistemą, gerina medžiagų apykaitą, mažina migrenos skausmus, greitina kraujo krešėjimą ir kt. Šios sezamo savybės siejamos su lignantais, itin dideliu mikroelementų, antioksidantų kiekiu ir nesočiomis riebalų rūgštimis. Jos turi daugiau nei 80 maistingųjų medžiagų. Maistui vartojamos sėklos, pienas, aliejus.
Saulėgrąžų sėklos
Šiose sėklose gausu augalinių riebalų ir riebaluose tirpstančių vitaminų A, D ir E. Polinesočiosios riebalų rūgštys padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, lėtina senėjimo procesus. Baltame sėklų branduolyje yra daugiau nei 25 proc. visaverčių maistinių baltymų, apie 35 proc. riebalų, daug angliavandenių, aminorūgščių. Jos – ir mikroelementų (cinko, fluoro, jodo, kalcio, geležies) šaltinis. Šie elementai išsaugomi visą žiemą, todėl saulėgrąžų sėklos kartais vadinamos „gamtos konservantais“. Šiose sėklose esanti folio rūgštis ir vitaminas B6 stiprina nagus, plaukus, kiti riebaluose tirpstantys vitaminai naudingi odai, gleivinėms, normalizuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. 100 g saulėgrąžų sėklų yra 300 mg magnio – šešis kartus daugiau negu rupioje duonoje.
Sėklų kokteilis pusryčiams
Pašnekovės pateikė ir patarimų, kaip naudoti sėklas maistui. Chemijos mokslų dr. K. Vaištarienė ryte pasitenkina 2 šaukštais kavamale sumaltų moliūgų, linų, saulėgrąžų, sezamo sėklyčių kokteiliu su puse stiklinės vandens. Šį kokteilį vadina smegenų maistu, mat šiose sėklose gausu labai vertingų omega 3 ir omega 6 rūgščių. Be to, vegetarė kartais kokteilį paįvairina taip pat labai vertingomis kanapių, aguonių, marginio, burnočio (amaranto) sėklomis.
Slėpinys sėkloje
Daug savo sukurtų valgių receptų su sėklomis D. Kunčienė pateikė šiemet išleistoje knygelėje „Slėpinys sėkloje“. Pateikiame kelis jų.
Saulėgrąžų skandinis su krienais
Pusę stiklinės maltų daigintų saulėgrąžų, šaukštą svarainių sulčių, 2 šaukštus tarkuotų krienų, šaukštą džiovintų prieskoninių žolelių ( baziliko, petražolių, saliero ir kt.), žiupsnelį druskos sumaišyti ir valgyti su duona, bulvėmis, bulviniais blynais, gardinti troškinius, sriubas.
Datulių ir moliūgų sėklų skanėstas
Stiklinę datulių be kauliukų sumalti mėsmale, stiklinę moliūgų sėklų sumalti kavamale, įberti 2–3 šaukštu dilgėlių, balandų ar gysločių sėklų, viską sumaišyti. Vartoti po valgomą šaukštą 2–3 kartus per dieną.
Senovinis spirgutis
Vidutinio dydžio svogūną smulkiai supjaustyti ir pakepinti sausoje keptuvėje, tada sudėti po šaukštą maltų linų sėmenų, maltų kanapių sėklų ir dar truputį paskrudinti, įberti druskos pagal skonį. Valgyti su bulvėmis, avižiniu kisieliumi.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę