Tuo buvo tikima senovėje
Žemuogės žinomos jau nuo antikos laikų. Apie jas rašoma ir minima Plinijaus Vyresniojo, Hipokrato ir kituose raštuose.
Kadaise žemuogių uogas žmonės laikė meilės maistu, o lapų nešiodavosi su savimi sėkmei prisišaukti. Besilaukiančios moterys turėdavo prie kūno mažus lapų ryšulėlius kaip apsauginius amuletus. Štai tokiomis magiškomis žemuogės savybėmis tikėta senovėje.
Kokių vertingų medžiagų turi šios uogos?
Žemuogė – labai vertinga gydomoji uoga. Vaisiuose yra cukraus, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, chino, salicilo, gintaro, fosforo, oksalo, vyno), karotinoidų, tanidų, 1,6 proc. pektinų, ląstelienos, vitamino C, 160 mg/100 g produkto, P iki 300 mg/100g karotino, B1, B2, K, eterinio aliejaus, flavonoidų (kvercetino, kvercitrino), fitoncidų, antocianų, mineralinių druskų (kalio, natrio, magnio, fosforo, kalcio, geležies).
Lapuose yra iki 380 mg/100g vitamino C, taninų, karotino, eterinio aliejaus.
Kokias ligas gydo liaudies medicina pasitelkusi žemuogės galias?
Liaudies medicinoje žemuogės yra labai populiarios. Jos vartojamos kaip dietinis maistas ir sergant įvairiomis ligomis. Žemuogės skatina apetitą, reguliuoja virškinimą, malšina troškulį. Gali padėti gydant sergančiuosius podagra (lapų ir uogų geriamas užpilas skatina šlapimo išsiskyrimą), širdies kraujagyslių ligomis (žemuogių lapų užpilas retina ir stiprina širdies susitraukimų ritmą, plečia kraujagysles), ateroskleroze, hipertenzija (padidėjusio kraujo spaudimo liga), žarnyno ligomis, gerina virškinimą (žemuogės mažina žarnyno puvimo procesus, padeda pašalinti iš organizmo įvairias kenksmingas nuodingąsias medžiagas ir cholesterolį), kepenų ir inkstų ligomis (akmenlige).
Gydytojai neretai jas rekomenduoja kaip organizmą stiprinančią priemonę ilgai sergantiems ligoniams, taip pat peršalus kaip vitamino C šaltinį ir karščiuojant. Žemuogės nepakeičiamos sergant anemija ar mažakraujyste arba norint jų išvengti. Taip pat jos padeda sergant skrandžio ir tulžies latakų ligomis. Šioms uogoms būdingas (didelėmis dozėmis) antitiroidinis veikimas, t. y., valgant daug žemuogių arba ilgai geriant jų nuovirą, skydliaukė gali blogai pasisavinti jodą. Žemuogės turi fitoncidų, medžiagų, kurios naikina daugelį ligas sukeliančių mikrobų. Sultimis ir užpilu skalaujama burna ir gerklė, jei yra gleivinės uždegimas ar blogas burnos kvapas. Kramtant žemuoges, tirpsta dantų akmenys. O užpilas ruošiamas taip: 20g žaliavos emaliuotame inde užplikoma stikline vandens, indas uždengiamas ir įstatytas į verdančio vandens vonelę kaitinamas 15 minučių. Aušinama kambario temperatūroje 45 minutes, žaliava išspaudžiama ir geriama.
Įdomu tai, kad lapų užpilas ir šviežios uogos tinka veido kosmetikai. Riebiai, išsiplėtusiomis poromis odai ruošiamos žemuogių kaukės (šaukštelis šviežių žemuogių sulčių ir kiaušinio baltymas išplakamas, juo tepamas veidas). Šviežių uogų sultimis vilgoma strazdanota, dėmėta ir spuoguota oda. Lapų nuoviru gydomas išbėrimas, spuogai, dedervinės.
Kai kurie žmonės žemuogėms yra alergiški, todėl, atsiradus dilgėlinei, odos niežuliui, reikėtų šių uogų atsisakyti.
Kada renkama vaistinė žemuogių žaliava?
Vaistams tinka uogos, lapai ir šakniastiebiai.
Lapai renkami pavasarį žemuogėms žydint ir džiovinami pavėsyje, paskleisti plonu sluoksniu. Iš žemuogių lapų ruošiama arbata, kuri geriama norint pagerinti medžiagų apykaitą, nuraminti nervų sistemą, tinka sergant žarnyno uždegimu, astma, skalavimams. Lapų antpilas vartojamas sergant skrandžio uždegimu, norint praplėsti periferines kraujagysles, o uogų ir lapų antpilas vartojamas gydant podagrą, inkstų ir kepenų ligas, skorbutą, esant kraujavimui iš gimdos.
Uogos renkamos ryte, kai nudžiūsta rasa, arba dienos pabaigoje, kol dar rasa neiškrito. Nes šlapios uogos greitai sulimpa, negražiai atrodo, be to, ir greitai genda. Paruoštas žemuoges rekomenduojama laikyti tamsioje vietoje arba susukus į tamsų popierių, kad neprarastų spalvos.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę