){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pusryčius valgyti sveika ir būtina dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, apskritai netvarkingas ir chaotiškas maitinimasis ilgainiui sukelia įvairius organizmo veiklos sutrikimus. Tvarkinga ir racionali mityba užkerta kelią įvairioms virškinamosios, kepenų sistemų ir kitokioms ligoms.
Tinkamai pasirinkti pusryčiai aprūpina žmogų reikalingomis maisto medžiagomis, todėl nuo pat ryto tampa lengviau susikaupti, mąstyti, pradėti darbus, kadangi smegenys turi pakankamai maisto. Taip pat pusryčiai turi įtakos medžiagų apykaitos procesams ir suteikia energijos visai dienai.
Negana to, pusryčiai mažina nutukimo riziką, kadangi valgant pusryčius nesiformuoja kitokie valgymo įpročiai. Žmogui reikia nuolatos apsirūpinti maistu, energija, t.y. gliukozės kiekiu, to neužtikrinant, organizmas pradeda badauti ir per pietus ar vakarienę persivalgoma, o tai – kelias į nutukimą.
Pusryčiai turėtų būti tvarkingai valgomi ryte, apie 8–9 valandą, arba per dvi valandas nuo pabudimo. Tačiau kadangi pietus reikėtų baigti valgyti ne vėliau kaip 14 val., pusryčiai neturėtų būti itin vėlyvi. Tarp pusryčių ir pietų rekomenduojama ko nors užkąsti, kad organizmas gautų darbo.
Pusryčiai turi sudaryti 25–30 procentų dienos raciono (pietūs – 50 procentų) ir turėtų būti sotesni už vakarienę. Jeigu pusryčiai ir vakarienė lygiaverčiai, vakarienė bent jau turėtų būti lengviau virškinama. (Kaip apsiskaičiuoti reikiamą paros energijos ir maistingųjų medžiagų kiekį, žr. žurnalo „Sveikas žmogus“ 2011 m. 6 nr.).
Šiais laikais, kai laiko vis trūksta, nebėra kada paruošti sočius, rimtus pusryčius. Pavyzdžiui, šviežiai keptus blynus ar pyragėlius su grybais, kopūstais. Dabar svarbi kiekviena minutė. Tačiau tai nereiškia, kad galima valgyti bet ką. Nevisaverčiai ir netaisyklingi pusryčiai – ne laiko taupymo išeitis.
Maistas rytais neturėtų būti labai riebus, su daug druskos, nereikėtų ryte valgyti ir saldaus maisto. Rekomenduojamas natūralumas. Taip pat pradėti dieną energiniu gėrimu nėra sveika. Jei ryte labai sunku ir itin norisi miego, vadinasi, gyvenimas nėra subalansuotas. Tinkama mityba ir poilsis (jei nėra lėtinių ligų ar rimtų sveikatos sutrikimų) užtikrina reikalingą pailsėjimą ir energijos kiekį visai dienai.
Taigi, ką valgyti pusryčiams? Visada yra geriau šiltas maistas, tačiau ir šaltas nėra blogai, jei nėra valgomas ištisai. Maistas galėtų būti, pavyzdžiui, įvairi košė, varškė, kiaušiniai, pieno produktai, daržovės, maistingi sausi pusryčiai (su neskaldytais grūdais, riešutais) ir pan. Taip pat ir visų pamėgtas sumuštinis. Tačiau jis turėtų būti subalansuotas ir pagamintas iš, pavyzdžiui, tamsios bandelės, mėsos krūtinėlės, pomidoro, agurko ir salotų lapų.
Itin mėgstamą kavą gerti rytais nėra blogai, tačiau pusryčių neturėtų pakeisti vien tik kava. Apskritai geriau kavą gerti vieną o ne su maistu. Tai – tarsi poilsio, atsipalaidavimo sudedamoji dalis.
Gėrimas, jei valgomas šaltas maistas, galėtų būti nesaldinta arbata, kakava ar modifikuota kava (su pienu ir pan.). Taip pat rytais reikėtų pagalvoti, ar per dieną bus kada išgerti reikalingus 2 litrus vandens. Jei ne – išgerkite stiklinę vandens ryte prieš valgį.
Tamsių miltų bandelė, virtas kiaušinis, agurkų ir pomidorų salotos su aliejumi.
Grikių, ryžių ar avižinė košė – jose gausu įvairių vitaminų ir naudingų medžiagų, ypač jei verdama su pienu, todėl drąsiai rytais galima jomis varijuoti pagal nuotaiką.
Taip pat galėtų būti sausi pusryčiai su liesu pienu ar jogurtu; blyneliai su uogomis; juoda duonelė, varškės sūris, obuolys ir t.t.
Kiekvienam pagal pomėgius. Svarbiausia valgant, o tai reiškia, ir pusryčiaujant, – maisto subalansavimas, įvairovė ir atsidėjimas valgymo procesui.
Skanių pusryčių!
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę