){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tikriesiems graikams maisto ruošimas tampa mažyte švente. Patiekalas gaminamas rankomis, į jį įdedama dalelė širdies, vidinės šilumos. Miesto graikai, žinoma, skaičiuoja kalorijas, rūpinasi maisto produktų kokybe, tačiau kaimo žmonės įsitikinę, kad kuo sveikesnis (stambesnis) kūnas, tuo sveikesnė siela.
Graikiją iš trijų pusių skalauja vandenys, todėl virtuvėje dominuoja patiekalai iš žuvies ir įvairiausių jūros gėrybių. Bet kuris patiekalas puošiamas žalumynais. Petražolė, populiari ir Lietuvoje, yra graikų prieskonių karalienė.
Visame pasaulyje populiari “Metaxa” pačių graikų nėra labai vertinama. Graikai nemėgsta stiprių alkoholinių gėrimų. Nenuostabu, kad jie renkasi silpną vyną ir alų - dar senovės graikai vyną skiesdavo vandeniu. Vietiniai vynai yra labai aukštos kokybės ir vertinami visame pasaulyje. Geriamojo vandens trūkumas sukūrė ištisą verslo industriją. Kiekviename žingsnyje siūloma nusipirkti geriamojo vandens, jis būtinai bus šaltas.
Nors karšta oro temperatūra dažnai alina graikus, tačiau jie neatsisako išgerti kavos puodelio. Bet nenustebkite, kad užsisakę kavos bet kurioje graikų kavinėje gausite ir stiklinę šalto vandens. Taip Graikijoje geriama kava. Gėrimas, jei šalia - geras pašnekovas, gali užsitęsti net iki pusantros valandos. Pokalbio temos įvairiausios - laikraščio straipsnis, politikos, ekonomikos, sporto naujienos. Nuomonė bus dėstoma labai aistringai, o savos pozicijos gynimas lietuviams gali priminti tikrą barnį. Tokias scenas galima pamatyti bet kur ir bet kuriuo paros laiku ir būtinai šalia bus puodelis kavos ir stiklinė vandens.
Šeima, ruošdamasi į kavinę, jau namie aptaria, ką užsisakys. Net didžiausių švenčių metu stalai nelūžta nuo valgių gausos. Kavinėse ar restoranuose būtinai turi groti muzika, labai populiaru užsisakyti mažus ansambliukus. Graikų nereikia įkalbinėti šokti, vos išgirdę muziką, jie sako, kad jei siela eina į šokių aikštelę, tai ir kūnas negali atsilikti. O kaip šoksi prisikimšęs skrandį maisto?
Kaimuose, aplinkinėse salose ir aukštai kalnuose yra išsilaikęs ryškesnis patriarchatas. Prie stalo kiekvienas turi savo vietą, o garbingiausioje vietoje, stalo gale, sėdi vyras - šeimos galva. Tokiose vietovėse galima pamatyti realių vaizdų iš vadovėlių apie praėjusius šimtmečius. Ypač tai akivaizdu žmonių tarpusavio santykiuose. Kalnuose ar salose gyvenantys graikai dar ir dabar dirba tokius pat darbus, kokius prieš šimtą ar du šimtus metų dirbo jų proseneliai: muša sviestą, spaudžia sūrius, kepa duoną, verda uogienes.
Saldumynus graikai labai mėgsta, o krašto svečiams kartais tiesiog susuka galvas nuostabūs kvapai, sklindantys iš mažiausios užeigėlės. Dažnas vyras atsisako bokalo alaus, suviliotas burnoje tirpstančio pyrago kvapo. Uogienės iš riešutų ar rožių žiedlapių neturi analogų pasaulyje. Tokios uogienės ne tik maistingos, bet ir puikus vaistas sergant širdies ligomis.
Lietuvoje graikai atsirado po Antrojo pasaulinio karo, o bendruomenė įkurta 1991 metais. Dabar Lietuvoje gyvena apie du šimtai graikų šeimų. Jie save vadina pontiečiais (nuo ankstesnio Juodosios jūros pavadinimo “Evksinos Pontos” - svetingoji jūra).
Lietuvos graikai pergyveno kelis genocidus, retas kuris žino savo senelių kalbą. Bendruomenėje dabar bandoma atkurti graikišką dvasią, atgaivinti kalbą, kultūrą.
Norintieji daugiau sužinoti apie graikus, pabendrauti su Lietuvos graikais ar pasimokyti pontiečių kalbos gali užsukti į Vilniuje, Raugyklos g. 25, esančius Tautinių mažumų namus ar paskambinti tel.: (8 22) 26 01 88, 79 00 38 .
•1 kg nelukštentų graikinių riešutų • 2 kg cukraus • vanilė • gvazdikėliai
Riešutai praduriami storu vinimi ir sudedami į indą su vandeniu. Verdama tol, kol pasidaro minkšti, tada išlukštenami, užpilami šaltu vandeniu ir paliekami trims dienoms, kol dings kartokas skonis (vandenį keisti dažnai). Cukrus verdamas 1 l vandens penkias minutes. Riešutai dedami į vandenį ir užverdami du kartus. Kitą dieną verdami dar kartą su vanile ir gvazdikėliais, kol sirupas tampa tirštas. Ataušusią uogienę jau galima pilti į stiklinius indus.
(Penkios porcijos)
•1 kg krevečių • pusės citrinos sultys • pusė stiklinės augalinio aliejaus • 2 galvutės smulkiai supjaustyto svogūno • 1 puselė smulkiai supjaustyto česnako • 3-4 pomidorai • žiupsnelis cukraus
• 2 stiklinės ryžių • druska • pipirai, paprika.
Krevetės išvalomos ir verdamos vandenyje su citrinos sultimis ant silpnos ugnies penkias minutes. Krevetės nukošiamos, o vanduo, kuriame virė krevetės, paliekamas. Į keptuvę įpilama aliejaus, svogūnai ir česnakas lengvai apkepinami. Į keptuvę dedami permalti pomidorai, petražolės, paprika, cukrus, druska, pipirai. Viskas troškinama ant silpnos ugnies. Likus penkioms minutėms iki troškinimo pabaigos, į padažą įdedamos krevetės. Į puodą supilamas po krevečių virimo likęs nuoviras, įdedama druskos, sudedami ryžiai, verdama 20 minučių. Ryžiai patiekiami užpilti krevečių padažu.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę