){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Grybaudami stenkitės tvirtesnius grybus dėti ant pintinės dugno, o minkštesnius bei trapesnius – viršuje. Netiesa, kad nuodingas grybas būtinai kartus, turi nemalonų kvapą ar perpjovus pakeičia spalvą. Yra tik vienas būdas išvengti apsinuodijimų – į pintinę nedėti nepažįstamo grybo. Nuodingus grybus kartais nesunku supainioti su valgomaisiais. Pavyzdžiui, jauna nuodinga gijabudė primena jauną baravyką, o žalsvoji musmirė – ūmėdę ar žaliuokę. Jei abejojate, verčiau grybo nelieskite.
Grybuose yra 90 proc. vandens, taip pat yra baltymų, cukraus, riebalų, A, D, B grupės vitaminų, mikroelementų: cinko, vario, geležies, magnio, ypač daug fosforo ir kalio.
Beje, fosforo – beveik tiek pat kiek žuvis. Šios miško gėrybėse daug biologiškai veiklių komponentų. Grybuose yra apie 3 proc. vertingų riebalų rūgščių, ypač svarbaus – lecitino, kuris sutrikdo cholesterolio kaupimąsi žmogaus organizme. Grybuose esantis vitaminas D nežūva grybus sudžiovinus ar termiškai apdorojus. Voveraitės ir baravykai turi ir vitamino C.
„Jei jūsų skrandis jautrus, valgykite žalius pievagrybius, nes virti, kad ir kaip keista, labiau dirgina skrandžio gleivinę. Šaldytuve šviežius pievagrybius laikykite ne ilgiau kaip 7 dienas. Maistingesni yra jauni grybai, ypač jų kepurėlės. Jos visuomet sukaupia daugiau maistingųjų medžiagų nei kotas”, – sako mitybos specialistė Zeta Štarkevičienė. Pasak jos, labai vertinamos kvapiosios grybų medžiagos, suteikiančios įvairiems patiekalams pikantišką skonį bei aromatą
Praėjusio šimtmečio pabaigos vokiečių mokslininko Zelnerio teorija, kad grybai dėl didelio chitino kiekio yra sunkiai virškinami, jau pasenusi. Grybai teigiamai veikia virškinimo procesą, žarnyno peristaltiką, gerina apetitą. Saikingai reikėtų valgyti grybus vyresniame amžiuje bei tiems, kurių aukštas kraujospūdis.
Pasak gydytojos alergologės dr. Eglės Vaitkaitienės, alerginės reakcijos grybams yra gana retos. Jos pasireiškia tik 1 proc. alergiškų žmonių. Alerginė reakcija įvyksta per pirmąsias 6 val. (gali ir po 15–20 min.) suvalgius grybų – sutrinka virškinimas. Po 6–24 val. ar vėliau atsiranda pakitimų kepenyse, kraujyje, inkstuose. Kartais ruošiant grybus pasireiškia kontaktinio alerginio dermatito požymių.
Nuo liepos mėnesio ore sklando grybų sporos, daugiausia jų būna rugpjūtį ir rugsėjį. Įkvėpus jų , alergišką žmogų vargina kvėpavimo takų alergija, astma ar alerginė sloga.
Paskutiniuoju metu lietuviai augina bei valgo Shiitake grybus, kurie taip pat gali sukelti kontaktinę dilgėlinę, alerginė reakcija gali pasireikšti vėmimu, pilvo diegliais, stemplės pažeidimu.
Lietuvoje neauginami Reishi grybai – vieni seniausių, medicinoje vartojami daugiau nei 4000 metų. Kinijoje ir Korėjoje atlikti tyrimai parodė, kad Reishi ekstraktas slopina įvairias alergines reakcijas, lengvina astmos, dermatito, uždegimo požymius.
• Niežėjimas, deginimo jausmas.
• Liežuvio, lūpų, burnos gleivinės paburkimas.
• Viso kūno niežulys, ypač tų vietų, kurios kontaktavo su grybais.
• Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, stiprūs pilvo skausmai.
• Sunkumas ir spaudimas krūtinės srityje.
• Nuovargis, galvos svaigimas.
• Kraujospūdžio kritimas.
• Anafilaksinė reakcija.
„Jeigu jums pasireiškė kuris nors iš minėtų simptomų, nevalgykite grybų, nerinkite jų plikomis rankomis, – pataria alergologė. – Gydoma antihistamininiai vaistais, odos niežulį malšinančiais arba gliukokortikoidų tepalais. Esant sunkiai alerginei reakcijai, kuo skubiau vykite į ligoninę”.
Džiovinimas
Džiovinti reikia sveikus, šviežiai surinktus grybus. Rūpestingai juos nuvalyti, nušluostyti drėgna servetėle, tačiau jokiu būdu neplauti vandeniu. Džiovinti 2–3 dienas 40°C temperatūroje. Aukštesnėje grybai pajuos, blogai džius.
Džiovintus grybus laikyti tamsaus stiklo stiklainiuose, juos prieš tai pakaitinus orkaitėje. Nelaikykite grybų lininiuose maišeliuose, nes pro audinį gali įlįsti kandys, be to, išgaruoja aromatinės medžiagos.
Sušaldymas
Šaldykite tik jaunus, tvirtus ir nevandeningus grybus plastikiniuose maišeliuose, minus 18°C temperatūroje. Šaldymo kameroje grybus galima laikyti keletą mėnesių. Druskos tirpale užšaldytus grybus prieš vartojimą atšildykite laikydami pakuotę po tekančiu vandeniu.
Pasterizavimas savo sultyse
Nuvalytus, nuplautus, supjaustytus ir truputį pasūdytus grybus troškinkite savo sultyse, kol išgaruos 1/3 juose esančio vandens. Sudėjus į stiklainius tarp grybų ir dangtelio reikia palikti maždaug 15 mm tarpą. Sandariai uždarytus stiklainius pasterizuoti apie 30 min. puode su verdančiu vandeniu. Po to 24 val. laikyti kambario temperatūroje ir vėl pasterizuoti, iš viso – tris kartus.
Marinavimas
Rūgščiame tirpale grybus pakanka pasterizuoti vieną kartą (rūgšti aplinka yra labai nepalanki mikroorganizmams). Grybus virti tirpale su actu. Populiariausi yra marinuoti ir konservuoti baravykai, raudonviršiai, voveraitės, lepšiukai, žaliuokės, makavykai.
Sūdymas ir rauginimas
Sūdyti bei rauginti grybai – patys sveikiausi. Tai paprasčiausi ir patikimiausi grybų atsargų ruošimo būdai žiemai. Sūdant 1 kg grybų, reikia 150 g druskos.
Rauginti geriausia medinėse statinaitėse, moliniuose, emaliuotuose, nehermetiškai uždarytuose induose.
Sūdyti ar rauginti grybai būtinai turi būti apsemti skysčiu, kad nesugestų.
Kai grybai yra netinkamai paruošti, namuose konservuotais ar marinuotais grybais galima sunkiai apsinuodyti (maisto pramonės įmonėse gaminti grybų konservai yra sterilizuojami, todėl jie patikimesni). Botulizmo bakterijos, patekusios į metaliniu dangteliu uždarytą stiklainį, greitai dauginasi ir, esant aukštesnei nei 10°C temperatūrai, pradeda gaminti toksiną egzotoksiną, kuriam žmogus yra labai jautrus, todėl greitai apsinuodija.
Tad ruošiant grybus svarbu laikytis higienos reikalavimų. Mikrobai nesidaugina ir nuodai nesigamina esant žemesnei nei 4°C temperatūrai. Mikrobų dauginimąsi stabdo ir didesnis rūgšties bei druskos kiekis (koncentracija 10 proc. patiekalo svorio). Tad marinatui nepagailėkime nei druskos, nei acto.
Griežtai laikykitės higienos, ruošdami grybus, stiklainius ir dangtelius.
Konservuokite tik šviežius ir sveikus grybus.
Konservus laikykite šaldytuve, rūsyje, ne aukštesnėje nei 4°C temperatūroje.
Jei stiklainyje atsirado botulizmo bakterijų, susidariusios dujos išpūs arba pakels jo dangtelį. Tokius grybus išmeskite, nes jie pavojingi jūsų gyvybei!
• Negrybaukite šalia autostradų, nes čia augantys grybai kaupia alavą, kuris pakliūva su automobilių išmetamosiomis dujomis.
• Švieži grybai nepajuoduos, jei grįžę iš miško juos sumesite į truputį pasūdytą šaltą vandenį.
• Nemirkykite grybų ilgai vandenyje, nes jie lyg kempinė sugeria vandenį, pakinta jų spalva ir skonis.
• Virtus grybus suvalgykite tą pačią, vėliausiai – kitą dieną.
• Saikingai vartokite prieskonius (kvapniuosius pipirus, muskatus, gvazdikėlius), ypač ruošdami baravykus, voveraites, rudmėses.
• Džiovintus grybus laikykite sandariai uždarytuose stiklainiuose, 10–12° C temperatūroje.
• Atidrėkusius džiovintus grybus nedelsdami džiovinkite vidutinio karštumo orkaitėje, kad nepradėtų pelyti.
• Paruoštus konservuotus ar sūdytus grybus suvalgykite iki kito grybavimo sezono, nes ilgiau laikomi jie praranda skonį bei aromatą.
• Jei sūdyti grybai pasidengė žalsva plutele, pasklido rūgimo kvapas, jų nevalgykite.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę