){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Prieš 40 000 m. žmogus atrado ugnį ir medų. Ispanijoje, Valensijos regione, ant sienos rastas piešinys, kuriame vaizduojama moteris, lipanti su indu prie bičių. Tai pirmasis rašytinis šaltinis apie bites.
Pirmykštis žmogus kopinėjo medų iš medžių drevių ir uolų plyšių. Medžiai, kuriuose gyveno bitės, buvo laikomi šventais.
Prieš 2500 m. Hipokratas rašė: „Valgykite medų, labai vertingą produktą, suteikiantį žmogui sveiką išvaizdą". Vėliau medų imta naudoti ir kosmetikoje.
Meduje yra apie 19 proc. vandens, daug angliavandenių, 1,5–5 proc. sacharozės, iki 10 proc. mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, magnio), taip pat vitaminų (septyni B grupės vitaminai, A, C, E, H, K, PP), fermentų, fitoncidų, aromatinių bei baktericidinių medžiagų. Medus stiprina organizmą, suteikia energijos, slopina uždegimus, skausmą, mažina nervingumą, lengvina atsikosėjimą. Medus naudojamas gydant gastritą, opaligę, dantenų uždegimus, periodonto ligas, greitai grąžina jėgas po patirto streso, ligos ar traumos. Medus vartojamas sergant gerklės ligomis, kosuliu, medaus kompresais dezinfekuojamos žaizdos, sunkiai gyjančios opos.
Liaudies medicina teigia, kad medus padeda ir nuo nemigos.
Suaugęs žmogus per dieną gali suvalgyti 60–90 g medaus.
Medus vertinamas taip: pakabinus medaus šaukštas apsukamas aplink (oro temperatūra turi būti iki + 18°C), jei srovė nenutrūksta, medus laikomas subrandintu.
Bitininkystės produktus (bičių duonelę, žiedadulkes) reiktų vartoti 1–3 mėnesių periodais, o medų vietoje cukraus galima vartoti visą laiką.
Bičių duonelėje gausu B grupės, A, E, PP, C vitaminų, yra seleno, cinko, geležies. Ji padeda stiprinti regėjimą, atmintį, klausą. Kasdien patartina suvalgyti po vieną arbatinį šaukštelį bičių duonelės.
Žiedadulkių vitaminų kiekis nenusileidžia duonelei. Išskirtinė žiedadulkių savybė – jos nedidina skrandžio rūgštingumo. Dienos metu prieš valgį suvalgykime po vieną šaukštą žiedadulkių.
Medus gali būti monoflorinis (vienarūšis, kai bitės suneša medų iš vienos rūšies augalų) ir poliflorinis (daugiarūšis, iš įvairių žydinčių augalų).
Pavasarinis. Gelsvas, švelnus, aromatingas. Padeda gydant gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės opaligę. Tinka nuo peršalimo, skatina žarnyno peristaltiką. Šis medus – vienas vertingiausių, organizmas jį labai greitai įsisavina. Stiprina organizmą, širdį, veikia raminančiai.
Liepų. Šviesus, skystas, skaidrus, šiek tiek aitroko skonio. Susikristalizavęs įgauna gelsvą spalvą. Naudojamas gydant kepenų, inkstų, peršalimo ligas (karščiuojant skatina prakaitavimą). Labai vertingas gydant slogą, anginą, gerklės skausmą.
Grikių. Tamsiai rausvas, beveik rudas. Aštresnio kvapo bei skonio grikių medus turi
daug geležies, todėl padeda stiprinti kraują, raminti nervus. Labai naudingas moterims, ypač menopauzės laikotarpiu, taip pat nusilpus organizmui, sergant akmenlige, onkologinėmis ligomis. „Tai vienintelis medus, kurį galima vartoti sergant cukriniu diabetu”, – sako patyrusi bitininkė.
Rapsų. Baltas arba šviesiai gelsvas, kartokas, švelniai malonaus kvapo. Vartojamas, kai yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Tai mažiausiai vertingas medus, daugiau naudojamas kaip papildas konditerijoje.
Dobilų. Šviesiai gelsvas, švelnaus malonaus skonio. Susikristalizuoja smulkiomis kruopelėmis ir įgauna beveik baltą spalvą. Didina skrandžio rūgštingumą, gydo kepenų ligas.
Viržių. Aštrus tamsiai gelsvas kreminis medus turi daug baltymų. Beje, labai paplitęs Škotijoje. „Medus stiprina širdį, plečia kraujagysles, peršalus padeda išvalyti karkalus iš plaučių. Naudojamas sergant sąnarių inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis. Tačiau šio medaus nuolatos vartoti negalima”, – teigia per 40 metų bitininkaujanti p. Gražina.
Aviečių. Šviesus, stiproko skonio. Naudinga vartoti, kai kankina sloga, skauda gerklę.
Pievų. Surinktas iš daugelio augalų žiedų, yra geltonas arba gelsvai rusvas. Turi daug B ir C grupės vitaminų, aromatinių medžiagų. Rekomenduojamas gydant peršalimo ligas, nuo galvos skausmo, nemigos.
Lipčiaus. Tamsus, tirštokas, aštraus skonio. „Tai pats vertingiausias medus, turintis net 32 mineralines druskas (įprastai meduje yra 10 mineralinių druskų). Daug lipčiuje ir šarminių metalų – kalio ir natrio druskų”, – pasakoja bitininkė.
Pasak JAV nacionalinio galvos skausmo fondo specialistų, valgant medų galima išvengti pagirių sukeliamo galvos skausmo. Tereikia prieš ir po alkoholio vartojimo suvalgyti vieną kitą džiūvėsį ar duonos gabalėlį su medumi.
• Jei vargina bronchinės astmos priepuoliai.
• Kai . aukšta . temperatūra.
• Sergant plaučių emfizema.
• Vaikams iki vienerių metų.
• Jei esate jam alergiški.
„Alergija medui, palyginti su kitais produktais, yra gana reta. Jei esate jautrūs saulėgrąžų, čiobrelių, raudonėlio, liepų, kiečio žiedadulkėms, galima alerginė reakcija ir valgant šių augalų medaus”, – teigia alergologė dr. Eglė Vaitkaitienė.
„Saugiausias yra lipčiaus medus, jis rečiausiai sukelia alergiją”, – teigia bitininkė Gražina.
„Kiekviena medaus rūšis gali sukelti alerginę reakciją. Retai – net ir grikių medus, – teigia alergologė Eglė Vaitkaitienė. – Jeigu esate jautrus medui, venkite visų produktų, kurių sudėtyje yra medaus: vaistų, gydomųjų tepalų, konditerijos kepinių, alkoholinių midaus gėrimų. Jautrumas medui nebūtinai siejamas su jautrumu kitiems bičių produktams. Galite būti jautrus medui, bet sėkmingai naudoti bičių pikį arba propolį”.
Pasak jos, alergija medui gali pasireikšti išplitusia dilgėline, burnos dilgėline bei alergine sloga, pilvo skausmais, viduriavimu, vėmimu. Vienas sunkiausių simptomų – anafilaksinė reakcija.
„Šiuolaikinėje kosmetologijoje labai populiaru gaminti kremus, kurių sudėtyje yra medaus, taip pat tepti medaus kaukes, atlikti kūno masažus su medumi ir pan. Prieš vartojant minėtąsias priemones ar procedūras būtina įsitikinti, ar nesate alergiškas“, – akcentuoja dr. E. Vaitkaitienė.
Dėmesio: alergija bičių įkandimui ir alergija medui yra du skirtingi dalykai.
Paskutiniuoju metu vis dažniau pastebima, kad sergantieji alerginiu rinitu ir nuolat vartojantieji nedidelį kiekį medaus pamažu pripratina organizmą prie alergiją keliančių žiedadulkių, t.y. vyksta natūralus organizmo nujautrinimas (desensibilizuojantis poveikis). Gydant šiuo būdu turi būti vartojamas tik vietinės gyvenamosios vietos medus, aišku, pasitarus su gydytoju specialistu.
Medus negenda – nelaikykite jo šaldytuve, geriau spintelėje kambario temperatūroje. Šviežią medų išpilstykite į švarius sausus stiklainius ir sandariai uždarykite plastmasiniais ar metaliniais dangteliais, kad neišgaruotų aromatinės medžiagos ir medus neprisigertų drėgmės.
Negalima medaus laikyti metaliniuose induose, nes, veikiant meduje esančioms rūgštims, susidaro nuodingi cheminiai junginiai. Dėl metalo korozijos medus įgauna nemalonų skonį ir kvapą. Sušilus orams nelaikykite medaus, kur kaitina saulė.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Jai galima kiek?