){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Iš tikrųjų gyvojo ir negyvojo vandens pavadinimas kilo iš pasakų. Tačiau čia jokių stebuklų nėra. Tai – aktyvuotas vanduo. Fizikai ar chemikai nesistebi skirtingomis tokio vandens savybėmis, jį pripažįsta ir vis daugiau pasaulio medikų“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto kokybės vadybos centro Panevėžio filialo docentas Petras Šibilskis, tokiu vandeniu susidomėjęs maždaug prieš tris dešimtmečius.
Chemikas, knygos „Jonizuotas vanduo – gyvenimas be ligų“ autorius Telesforas Laucevičius sako šiuo vandeniu susidomėjęs maždaug prieš 20 metų, kai pradėjo domėtis sveika gyvensena. Tada į Lietuvą buvo atvežti pirmieji vandens jonizatoriai, tuomet vadinti aktyvatoriais. „Gavęs apie juos informacijos, įsigijau vienas iš pirmųjų. Pradėjau aktyvuotą vandenį naudoti buityje ir gydytis pagal tuo metu buvusią literatūrą. Jos buvo labai mažai ir primityvoka“, – sakė T.Laucevičius.
Į specialų prietaisą – vandens jonizatorių – pripilama vandens iš čiaupo. Įjungus įtampą, vyksta vandens ir jame ištirpusių druskų elektrolizė. Pasibaigus procesui, prie teigiamo elektrodo (anodo) vanduo įgauna rūgštines savybes, o prie neigiamo elektrodo (katodo) – šarmines.
Tokio vandens skonis ir kvapas skiriasi. Šarminis, dar vadinamas gyvuoju, yra minkštas, be kvapo, skoniu primena lietaus vandenį. Rūgštinis (negyvasis) yra rūgštelėjusio skonio ir specifinio kvapo. Tai jau visiškai skirtingi skysčiai, nors ir gauti iš to paties vandentiekio vandens. Jų šarmingumo rodiklis pH bei oksidacinis-redukcinis potencialas (ORP) iš esmės skiriasi. Todėl skiriasi ir šarminio bei rūgštinio vandens naudojimas.
Šarminio vandens pH yra 8,5–10,5, kur kas didesnis nei vandentiekio vandens (pH = 7,4), o ORP – neigiamas, apie -200 mV (vandentiekio vandens ORP= +150...+200 mV). Neigiama ORP reikšmė sako, kad vandenyje yra laisvų elektronų, kuriuos prisijungia laisvieji radikalai, todėl šis vanduo – natūralus antioksidantas.
Rūgštinio vandens pH yra 3-5, o ORP – teigiamas, apie + 400mV. Teigiama ORP reikšmė rodo, kad tokiame vandenyje elektronų trūksta. Atimdamas trūkstamus elektronus iš mikrobų, bakterijų, juos sunaikina. Todėl rūgštinis vanduo pasižymi baktericidinėmis savybėmis.
Kaip veikia gyvasis ir negyvasis vanduo? Pasak P.Šibilskio, negyvasis (rūgštinis) vanduo naikina mikrobus ir bakterijas. Jis sulėtina organizmo biologinius procesus, ramina nervus, pagerina miegą, sustabdo viduriavimą, išgydo slogą, mažina sąnarių skausmus, nes tirpdo druskas, ir kt. Šis vanduo daugiausia skirtas išoriniam vartojimui. Negyvasis vanduo gerai dezinfekuoja tvarsliavą, baltinius, drabužius, avalynę, įvairią tarą, vaisius, daržoves, patalpas, netgi gruntą vazonėliuose ar lysvėse.
Gyvasis – priešingai: stimuliuoja, gaivina, suteikia energijos, žvalumo, skatina maisto medžiagų įsisavinimą, gerina virškinimą, gydo žaizdeles, įdrėskimus, skrandžio, dvylikapirštės žarnos opas ir kt. Šarminio vandens parametrai yra panašūs į organizmo skysčių parametrus, todėl jis skirtas vidiniam vartojimui. Šarminiame vandenyje greitai atsigauna pavytusios gėlės, žalios daržovės, jame pamirkytos sėklos greičiau sudygsta.
Ar jonizuotas vanduo – panacėja nuo visų ligų? „Panacėjos nėra ir vargu ar bus, bet kelias dešimtis ligų jis gali padėti įveikti. Be to, japonai rekomenduoja gerti silpną šarminį vandenį profilaktikai”, – sakė P.Šibilskis, pabrėždamas, kad šis vanduo pakenkti negali – jis tik aktyvuotas, be jokios chemijos.
„Nebent, jei žmogus išgers daug gyvojo vandens, gali pakilti jo kraujo spaudimas, jeigu negyvojo – sumažėti“, – tęsė pašnekovas.
T.Laucevičius pabrėžė, kad pagrindinė naujovė – Japonijos, Pietų Korėjos ir Vokietijos specialistų rekomendacijos gerti šarminį vandenį profilaktikai vietoj įprasto vandens. Ruošiant vandenį gydymo tikslams, prietaisas įjungiamas maksimaliu režimu maždaug 30 minučių, o profilaktikai – 5–7 minutėms. Tada šarminis vanduo tampa artimas žmogaus organizmo skysčiams, jo kasdien galima išgerti po 1–2 litrus.
„Du trečdalius žmogaus organizmo sudaro vanduo. Kraujuje jo yra maždaug 90 proc., inkstuose, kepenyse – 80 proc. Tai rodo, kiek vanduo yra svarbus mūsų organizmo gyvybinei veiklai. Jo poveikis daugialypis, nes jis įeina į visų organų sudėtį, dalyvauja visuose gyvybiniuose procesuose“, – tęsė pašnekovas.
Pasak T.Laucevičiaus, viena svarbiausių visų ligų priežastis yra organizmo rūgštėjimas, o aktyvuotas šarminis vanduo gali padėti to išvengti, gerinti bendrą sveikatos būklę, žmogaus savijautą.
Organizmą rūgština visi baltymai: mėsa, pienas ir jų gaminiai, baltų miltų produktai, kava, alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, pasterizuotos sultys, žuvis ir jūros produktai, saldumynai, kiaušiniai. Organizme susikaupusias rūgštis gali neutralizuoti šarminių mineralų kalcio, magnio, kalio, natrio jonai, kuriuos galime gauti tik su maistu arba skysčiais.
Šarminio maisto produktų sąrašas labai ribotas – salotos, švieži vaisiai, daržovės, jų sultys. Vien mityba išlaikyti normalią šarmų ir rūgščių pusiausvyrą nelengva.
Pasak pašnekovų, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Vokietijoje jonizuotas vanduo jau daugiau nei 50 metų plačiai taikomas profilaktikai ir gydymui. Ten yra gydymo įstaigų, kuriose vietoj vaistų dažnai naudojamas tiek šarminis, tiek ir baktericidinėmis savybėmis pasižymintis rūgštinis vanduo.
Ką šiuo klausimų mano Lietuvos medikai?
Rasti galinčių kalbėti apie šarminio ir rūgštinio vandens gydomąjį efektą medikų nebuvo lengva – šeimos gydytojai, dietologai ir reabilitologai sakė jo neišbandę arba negalį kalbėti dėl to, kad nėra atlikta pakankamai patikimų tyrimų.
Gydytojas reabilitologas Arūnas Jancevičius neslėpė, kad domisi aktyvuotu vandeniu ir žino, kad japonai, korėjiečiai ir vokiečiai gana aktyviai vartoja aktyvuotą vandenį gydymo ir profilaktikos tikslais. Jo žmona taip pat vartoja profilaktikai ir yra patenkinta.
„Tačiau turiu per mažai informacijos, kad galėčiau kalbėti apie gydomąjį šio vandens poveikį. Medicinoje viską būtina 100 kartų pamatuoti, o tik tada taikyti. Dabar, kai medicinoje vis daugiau komercijos, tai daryti reikia vis atsargiau. Norint gydyti įvairias ligas, jonizuoto vandens poveikis turi būti įrodytas patikimais moksliniais tyrimais ir sudarytos gydymo schemos“, – sakė gydytojas reabilitologas.
Kodėl šiuo klausimu medikai tokie nekalbūs? „Yra suprantančių šios teorijos svarbą. Gal jie oficialiai nedrįsta to kalbėti, bet daug medikų įsigyja vandens jonizatorių ir naudoja aktyvuotą vandenį“, – mano T.Laucevičiaus.
Ar šis vanduo padeda? To pasiteiravau kelių entuziastų, vartojančių šarminį ir rūgštinį vandenį.
„Kai pradeda skaudėt gerklę, ją skalauju negyvuoju vandeniu. Paprastai po dienos šie nemalonumai praeina. Ir nosies praplovimas šiuo vandeniu gana gerai gydo slogą“, – sakė 40-metė moteris.
„Kol nebuvo pašalinta tulžies pūslė, galėjau valgyti viską, virškinamuoju traktu nesiskundžiau. Netikėtai ištiko akmenligės priepuolis. Skausmai neištveriami, teko atsigulti į ligoninę. Pasiūlė operuotis, nesutikau. Kai po paros nustojo skaudėti, grįžau namo. Tačiau kai po 3 dienų priepuolis pasikartojo, operuotis sutikau. Po jos jaučiausi nekaip. Ką besuvalgydavau, mausdavo pilvą. Nusipirkome aparatą, pradėjau gerti šarminį vandenį, nustojo mausti. Virškinimu nesiskundžiu. Kasdien 3 kartus išgeriu po mažą puodelį šarminio vandens“, – pasakojo 60-metė ponia Jadvyga.
Šio rašinio autorė turi nuolat atsinaujinančią bėdą, atsinaujinančią skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą. Pajutusi deginimą skrandyje, užsiprašau tėvų padaryti šarminio vandens, pageriu porą dienų – skausmas praeina. Paprastai 4–6 mėnesiams. Net nežinau, ar tinkamai elgiuosi, kad jau porą metų nesigydžiau rimčiau. Ir slogą, gerklę kartais gydausi aktyvuotu vandeniu, tik rūgštiniu.
„Abejoju, kad tinka visą laiką gerti šarminį vandenį – žmogaus organizmas labai tobula sistema, toks įsikišimas gali pašalinti ne tik nereikalingas, bet ir reikalingas medžiagas, nepastebimai pažeisti pusiausvyrą. Bėda, kad pasikonsultuoti šiuo klausimu su medikais nepavyksta“, – sakė 60-metis ponas Vytautas.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę