Braškė priklauso žemuogių ir braškių genčiai, tai tikras vitaminų ir mineralų lobis! Suvalgę vieną puodelį braškių (144 g), gauname 20 mg kalcio, 0,55 mg geležies, 14 mg mangano, 27 mg fosforo, net 240 mg kalio. Uogose yra 5–9 proc. gliukozės, sacharozės, fruktozės, 0,5–1,3 proc. organinių rūgščių (ypač citrinos rūgšties), 11 vitaminų (A, E, B, B2, K.. ). Braškėse gausu vitamino C –100 gr. braškių jo turi daugiau nei būtina paros norma!
Uogose esantys antioksidantai padeda saugoti nuo vėžio, folio rūgštis – gražinti odą, plaukus, greitinti žaizdų gijimą. Mikroelementai geležis, kalis, kalcis, magnis stiprina širdį, kaulus, dantis.
Braškės turi mažai kalorijų: 100 g – tik 27 kcal., todėl jų galite valgyti tiek, kiek norite. Birželio mėnesį pasilepinę braškių dieta, sustiprinsite organizmą, sumažinsite svorį, dėl to pagerės savijauta. Valgydami braškes padėsime iš inkstų išvalyti smėlį, atsigauti kepenims. Nuo jų gali pagerėti virškinimas, atitolti osteochondrozės simptomai.
Braškių dietą pradėkite nuo pirmadienio. Taip bus patogiau. Pirmadienį per kelis kartus suvalgykite 1 kg braškių, antradienį ir trečiadienį – po 1,5 kg, ketvirtadienį – 2 kg, penktadienį ir šeštadienį braškių suvalgykite kiek mažiau – po 1,5 kg., o sekmadienį – tik 1 kg.
Svarbu: Valgykite braškes visą savaitę, tačiau nepamirškite kiekvieną dieną išgerti ir po 2–3 puodelius žaliosios arbatos.
Braškes valgykite lėtai, gerai sukramtykite.
Po braškių dietos prie įprasto maisto grįžkite pamažu – pirmąsias dienas valgykite tik daržoves, vaisius ir košes.
Ši dieta netinka, jeigu esate alergiškas braškėms
Ar žinote, kad braškių sultys naikina spuogus? Patepkite spuogą braškių sultimis arba nakčiai ant spuogo užklijuokite braškių sultimis suvilgytą pleistrą.
Vasarą veidą, kaklą ir dekolte zoną palepinkite drėkinamąja braškių kauke. Ji tonizuoja, stangrina, valo įvairaus tipo odą, ypač sausą.
Drėkinamoji kaukė
100 g trintų braškių
3 šaukštai varškės
arbatinis šaukštelis alyvuogių aliejaus
Sumaišykite braškes, varškę ir aliejų. Užtepkite ant veido ir ramiai pagulėkite 15 min. Po to kaukę švelniai nuvalykite drėgna servetėle. Jei nepatingėsite kaukę uždėti 2–3 kartus per savaitę, pajausite didesnį odos gražinimo efektą. Geriausias laikas – 9–10 val. vakare.
Šviesinamoji kaukė
Paimkite kelias braškes, jas nuplaukite ir perpjaukite pusiau. Paimkite vieną jos dalelę ir lengvais judesiais įtrinkite jos sultimis veido, kaklo odą, padrėkinkite paakius, vokus. Ši kaukė tinka rytui, kai ruošiamės į darbus. Pakanka palaikyti 15–20 minučių. Po to braškių sultis nuplaukite drungnu vandeniu. Ši kaukė minkština, lygina, šviesina odą, blukina ir strazdanėles.
Pastaba: Šios kaukės netinka, jeigu jūs esate braškėms alergiška.
Įdomu
• Braškė turi daug folio rūgšties (vitamino B 9), kuri gerina atmintį.
• Braškė turi cinko, kuris didina lytinį potraukį, todėl daktarai pataria prieš meilės naktį porai suvalgyti po kelias saujas aromatingų braškių.
• Aktyviosios braškių medžiagos gerina širdies darbą – kraujagyslės tampa elastingesnės, sumažėja kraujospūdis.
• Vitaminai B, C, A ir E, – tai vaisingumo ir grožio elementai. Vitamino C daugiau nei apelsinuose!
• Mikroelementai kalis, magnis, kalcis stiprina nervų sistemą.
• Braškių sultys gerina apetitą.
Anglai įvertino braškių naudą
Birželio mėnesį iš Didžiosios Britanijos supermarketų lentynų greitai išnyksta braškės. Šis reiškinys pastebėtas po to, kai mokslininkai garsiai ir pagrįstai braškes pavadino natūraliąja viagra. Remiantis paskutiniaisiais moksliniais tyrimais, paaiškėjo, kad britų, valgančiųjų braškes, seksualinis aktyvumas smarkiai padidėjo.
To priežastis – cinkas, esantis mažose braškių sėklytėse, kurias mes, skirtingai nuo kitų vaisių, suvalgome. O cinkas – svarbus mikroelementas, didinantis seksualinį aktyvumą. Paskelbus šiuos tyrimus spaudoje, braškių pardavimai Anglijos maisto prekybos centruose šoktelėjo 17 proc.
Naudingi patarimai
• Valgykite prinokusias tamsiai raudonas ir šviežiai nuskintas uogas – pusžalių vertė nedidelė.
• Geležį iš žemuogių ir braškių organizmas pasisavins geriau, jeigu uogų sėklas sutrinsite.
• Braškes valgykite su grietinėle, kefyru, jogurtu ar pasukomis, tuomet organizmas geriau pasisavins A ir E vitaminus.
• Rinkdami uogas iš lysvės, palikite žalią uodegėlę, tuomet jos ilgiau išliks šviežios.
• Braškes laikykite kambario temperatūroje, o ne šaldytuve – uogos bus aromatingesnės.
• Uogas geriau užšaldykite šaldiklyje nei virkite uogienę.
• Po braškių sezono padaugėja susirgimų askaridoze (ūkininkai, auginantys braškes, tręšia jas neperdegusiu mėšlu, kuriame išlieka askaridžių kiaušinėliai, kurie užkrečia dirvožemį, o nuo jo užsikrečia uogos), todėl prieš valgydami braškes kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu, o vėliau uogas suberkite į kiaurasamtį ir perpilkite jas verdančiu vandeniu, tuomet visi askaridžių kiaušinėliai tikrai žus.
Saulės uogos gali iškrėsti piktų pokštų alergiškiems žmonėms. Alergija braškėms pasireiškia burnos gleivinės niežėjimu, dilgčiojimu; liežuvio, lūpų, gomurio patinimu, kartais akių niežuliu, sloga ar čiauduliu. „Braškės gali išprovokuoti odos ligas (dilgėlinę, kontaktinį dermatitą), astmos paūmėjimą. Galimi ir stiprūs pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas ar net gyvybei pavojinga būsena – anafilaksinė reakcija“, – sako Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos alergologė dr. Eglė Vaitkaitienė
Braškių uogose rasti tam tikri baltymai, galintys sukelti alerginę reakciją. Kai uogas verdame ar šaldome, braškėse esantis baltymas suyra, todėl tikimybė, kad pasireikš alerginė reakcija, tampa minimali.
Atsargiai valgyti braškes turėtų žmogus, kuris jautrus beržo žiedadulkėms ir vasarą žydinčiai ambrozijai – jam gali pasireikšti alerginė reakcija ir nuo braškių. Iš 30-ties ambrozijos rūšių Lietuvoje auga dvi rūšys – kietinė ir triskiautė ambrozija. Jautrūs beržo žiedadulkėms dažnai negali valgyti ne tik braškių, žemuogių, bet ir obuolių, vyšnių, aviečių, slyvų, nektarinų, abrikosų. Įdomu tai, kad esant jautrumui braškėms, nebūtinai turime būti jautrūs beržo žiedadulkėms.
Dažniausiai alergiją sukelia raudonosios braškės. Lundo universiteto (Švedija) biochemikai, tyrę baltąją braškių rūšį Sofar, padarė išvadą, kad joje alergizuojančių medžiagų beveik nėra. Vaikams iki vienerių metų braškių valgyti nereikėtų.
Jei esate alergiškas
• Saugiausias kelias išvengti alergijos braškėms – jų nevalgyti.
• Jeigu suvalgę braškių pajuntate dilgčiojimą ar perštėjimą ryklėje, ištino lūpos, venkite visų produktų, kurių sudėtyje yra braškių – uogienės, džemų, saldumynų su braškių skoniu, ledų, džiovintų braškių ir pan.
• Venkite higienos priemonių – dantų pastos, kremų, prausiklių, kurių sudėtyje yra braškių aromato.
• Su savimi visada turėkite vaistų nuo alergijos. Kaip vieną jų norėčiau paminėti loratadiną (pav., Claritine). Jo galite nusipirkti be recepto bet kurioje vaistinėje. Jei esate jautrus ir netyčia suvalgėte braškių ar kokį produktą su jomis, išgerkite ar sučiulpkite vieną šio preparato tabletę. Alergiją slopinantis poveikis pasireikš jau po 20-30 min., simptomai veiksmingai ir saugiai bus mažinami visą parą. Kodėl išskyriau būtent šį preparatą? Todėl, kad šis antros kartos antihistamininis vaistas puikiai malšina visus alergijos simptomus. Svarbu tai, kad Claritine neslopina, neturi neigiamo poveikio širdžiai, pažinimui, atminčiai, gebėjimui susikaupti bei vairuoti, neturi neigiamų sąveikų su kitais vaistais, maistu ar alkoholiu. Beje, šio vaisto su savimi visuomet turėtų turėti kiekviena alergiško mažylio mama – visi žino, kaip vaiką sunku apsaugoti, kad jis nevalgytų, ko negalima, o juolab – tokių skanių uogų kaip braškės. Jei atsitiko taip, kad alergiškas vaikas paragavo šių uogų, sugirdykite jam Claritine – taip apsaugosite mažąjį nuo alergijos pasireiškimo. Vaisto prireikus galima duoti ir mažiems vaikams.
• Jeigu darosi sunku kvėpuoti, pasireiškia šoko simptomai, staigiai krenta kraujospūdis, neatidėliodami kuo skubiau kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę