){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vitaminai – nedidelės molekulinės masės biologiškai veiklūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Žmogaus organizmo ląstelėse jie nesintetinami, todėl turi būti gaunami su maistu.
Vitamino terminą 1912 metais pirmasis pavartojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin (aminas), kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar žinoma ir daug kitokių klasių vitaminų.
Pavadinimai vitaminams iš pradžių buvo suteikiami atsižvelgiant į ligas, kurių simptomus jie panaikina (antirachito, antiskorbuto, antipelagros, antiberi-beri vitaminai). Tačiau tam tikros avitaminozės sukelia labai įvairius ir kintamus simptomų derinius. Teigiama, kad vitaminai raidėmis pradėti žymėti pagal jų atradimo eilę: A pirmąjį kartą aprašytas 1913 m., B (B1) – 1926 m., C 1925 m., D 1922 m., E 1922 m., H 1935 m., K 1935 m.
Vitaminai (polivitaminai) visų pirma yra sveikatinimo priemonė, skirta organizmui stiprinti, taip pat reikalingomis maistinėmis medžiagomis, esant jų trūkumui ar padidėjusiam poreikiui, papildyti.
• maisto sudėtis – jei mityba nevisavertė, neracionali, tai gali trūkti vitaminų;
• aplinkos temperatūra – kai ji aukštesnė ar žemesnė nei įprasta, daugelio vitaminų reikia daugiau;
• fizinis krūvis – vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis gali būti padidėjęs, kai žmogus sportuoja arba daug dirba fiziškai;
• infekcijos – sergant infekcinėmis ligomis padidėja daugelio vitaminų poreikis;
• moters organizmo fizinės būklės pasikeitimas (nėštumas, žindymas) – taip pat padidėja organizmo vitaminų poreikis;
• vyresnis amžius – daugiau vitaminų reikia senyvo amžiaus žmonėms, nes dėl virškinamojo trakto pokyčių jų organizmas prasčiau įsisavina visas mitybines medžiagas.
Pirmiausia reikėtų pažiūrėti, kokia preparato sudėtis, todėl vitaminams taikomos tokios taisyklės:
- profilaktiškai ilgesnį laiką galima vartoti polivitaminus, kurių dozė neviršija paros poreikio (tokia informacija nurodoma ant kai kurių vitaminų pakuočių ir daugelyje farmakologijos žinynų);
- polivitaminus ir kompleksinius maisto papildus, kuriuose veikliųjų medžiagų dozės gerokai viršija rekomenduojamas paros normas, rekomenduojama vartoti 1-3 mėn. trukmės kursais.
- moterims ir vyrams reikia skirtingų dozių;
- svarbu atsižvelgti ir į amžių, nes vyresniems žmonėms reikalingos didesnės vitaminų dozės;
- vaikams atitinkamai nuo suaugusiųjų skiriamos mažesnės vitaminų ir maisto papildų dozės.
Maisto papildai ir vitaminai yra skiriami atsižvelgiant į lytį, amžių, fizinį aktyvumą bei individualius žmogaus organizmo poreikius.
Vyrams, kurie rūpinasi savo sveikata ir nori išsaugoti vyriškumą, vitaminai ir jų dozės parinktos taip, kad atitiktų fiziologinius poreikius. Paprastai tokiuose preparatuose yra optimalus kiekis cinko, seleno, molibdeno, vitaminų C ir E, reikalingų lytiniam pajėgumui. Taip pat veikliosios medžiagos derinamos atsižvelgiant į įvairius daugiau vyrams būdingus rizikos veiksnius, pvz. rūkymas, didesnės rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
1) bendrai savijautai gerinti;
2) hormoninei pusiausvyrai palaikyti – pvz., menopauzės metu vitaminų sudėtis yra tokia, kuri padeda lengviau įveikti nemalonius jos simptomus.
3) nėščioms ir maitinančioms motinoms – vitaminai parinkti taip, kad užtikrintų gerą moters ir besivystančio kūdikio savijautą. Nėštumo metu svarbu, kad organizme būtų pakankamas geležies kiekis, reikalingas mažakraujystės profilaktikai ir pakankamas kalcio kiekis, kuris stiprintų motinos ir kūdikio kaulus. Taip pat turi būti didelis folio rūgšties kiekis, kuris reikalingas vaisiaus nervų sistemai.
4) vyresnio amžiaus moterims skirti vitaminai turi tokių savybių, kurios lėtina senėjimo procesus. Tokiuose produktuose būna didesnis kalcio kiekis nei reikia jaunesnio produktyvaus amžiaus moterims.
Vaikams skiriamos mažesnės vitaminų ir maisto papildų dozės nei suaugusiesiems. Todėl vitaminai kuriami taip, kad dozė atitiktų poreikį, atsižvelgiant į vaiko amžių, fizinę būklę.
Sportininkams – reikalingi dar didesni vitaminų ir papildų kiekiai, nes jų organizmas daug ir sunkiai dirba, prakaituoja ir netenka reikiamų medžiagų.
Organizmui kenkia ir vitaminų trūkumas, ir perteklius. Tiesa, vitaminų pertekliaus sukeltų ligų (hipervitaminozės) praktiškai nepasitaiko, nes daugumos vitaminų, išskyrus riebaluose tirpius vitaminus A, D, E, perteklius iš organizmo pasišalina su šlapimu. Gausiai vartojamos mineralinės medžiagos bei mikroelementai gali kauptis.
Yra ištirta, kad vitaminai ir mineralai tarpusavyje sąveikauja. Ilgalaikis neracionalus vitaminų ir maisto papildų vartojimas gali sutrikdyti normalų šių svarbių medžiagų balansą organizme. Lentelėje pateikta kai kurių vitaminų ir mineralų tarpusavio sąveika.
Vitaminas -> Sąveika su kitais vitaminais ar mineralais
Vit. B6 -> Gerina magnio pasisavinimą
Vit. D -> Gerina kalcio ir fosforo pasisavinimą
Vit.C -> Padeda geriau pasisavinti chromą ir geležį
Varis -> Sustiprina geležies teikiamą naudą
Selenas -> Sustiprina vitamino E poveikį
Kalcis -> Mažina geležies pasisavinimą
Cinkas -> Mažina vario, geležies ir kalcio pasisavinimą
Vitaminų preparatai ne veltui yra skirstomi į tam tikras grupes (vyrams, moterims, vaikams) – skiriasi juose esančių vitaminų ir mineralų kiekiai bei dienos dozės. Rekomenduojama niekada neviršyti etiketėje nurodytos paros dozės. Asmenys, vartojantys įvairių vaistų, prieš rinkdamiesi vitaminus bei maisto papildus turėtų pasitarti su savo gydytoju. Esant reikalui, šeimos gydytojai gali rekomenduoti atlikti biocheminį kraujo tyrimą. Atlikus tyrimą, sužinoma, ar organizme pakanka kalio, magnio, chloro, kalcio, fosforo, vario, geležies. Tuomet tiksliau galima pasirinkti ir dozuoti maisto papildus.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę