Česnakas kilęs iš Pietų Azijos. Jį plačiai vartojo dar Senovės Egipte žaizdoms, infekcijoms, augliams gydyti. Česnako duodavo valgyti vergams, kad padidintų jų darbingumą ir apsaugotų nuo maliarijos bei kitų ligų. Herodoto liudijimu, kol buvo statoma Cheopso piramidė, už perkamus česnakus, svogūnus ir porus buvo išleista daugiau nei 40 tonų gryno sidabro.
Česnakas buvo labai vertinamas ir Senovės Romoje. Jis buvo būtinas legionierių racione. Romėnai manė, kad česnakas suteikia jėgų ir palaiko drąsą. Europoje česnakas buvo vartojamas marui, o Pirmojo pasaulinio karo metu – vidurių šiltinei ir dizenterijai gydyti, be to, praskiestomis česnako sultimis gydydavo žaizdas.
Česnakas gerai žinomas tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o žodis allium graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad allium kilęs iš keltų žodžio all, reiškiančio „deginantis“. Alicinas, sudedamoji česnako dalis, kaip manoma, nulemianti jo terapines savybes ir kvapą, yra labai nestabilus. Tiek karštis, tiek rūgštys sunaikina fermentą alinazę, kuris būtinas alicino gamybai, todėl česnaką geriausia vartoti šviežią.
Česnakas – daugiametė svogūninė daržovė, susideda iš 6–10 skiltelių, Šviežiuose česnakų svogūnuose yra apie 60 proc. vandens, 15 proc. angliavandenių, iki 0,3 proc. glikozido alijino, 0,4–2,0 proc. eterinio aliejaus, flavonoidų, fitosterinų, vitaminų C, PP, karotino, B grupės vitaminų, inulino, apie 2 proc. mineralinių medžiagų.
Česnakas veikia dvejopai:
• Skatina fagocitozę, t.y. stimuliuoja imunines ląsteles, makrofagus ir T limfocitus kovoti su bakterijomis, virusais.
• Pasižymi baktericidinėmis (mikrobus naikinančiomis) savybėmis, veikia panašiai, kaip dezinfekuojančios priemonės.
• Vokietijos federalinės sveikatos agentūros komisija (GFHACE – angl. The German Federal Health Agency Comission E) bei Europos fitoterapijos mokslinis susivienijimas (ESCOP – angl. The European Scientific Cooperative on Phytotherapy) patvirtino česnako tinkamumą hiperlipidemijai ir aterosklerozei gydyti.
• Mokslininkai patvirtino, kad česnakas yra gamtinis antibiotikas.
• Šio augalo tik vienos skiltelės tyrė naikina mikroorganizmus maždaug 280 valandų.
• Česnako ekstraktas naikina daugelį bakterijų ir grybelių. Nustatyta, kad jis veiksmingas sergant grybelinėmis infekcijomis.
• Skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, mažina karščiavimą, todėl juo sėkmingai gydoma gripas, angina, dizenterija.
• Česnakas mažina kraujo spaudimą, skystina kraują, mažina cholesterolio, ypač „blogojo“, kiekį kraujyje. Tyrimų metu duodant pacientams česnako preparatų, pavyko bendrąjį cholesterolį sumažinti 7 proc., o blogąjį – net 12 proc. Pagerėjus periferinei kraujotakai, mažėja galvos skausmas ir svaigimas, pagerėja miegas.
• Česnakas slopina pilvo dieglius, gerina apetitą, skatina virškinamojo trakto fermentų ir tulžies išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą ir raminamai veikia žarnyną. Sausu česnako ekstraktu sėkmingiausiai gydomos įvairios kepenų ir tulžies pūslės ligos.
• Skatina žmogaus organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžio ląstelėmis.
• Negausiais eksperimentais įrodyta, kad česnako sudedamosios dalys mažina gliukozės kiekį kraujo plazmoje, todėl česnaką būtų naudinga įtraukti į diabetu sergančių žmonių dietą.
• Česnakas gerai toleruojamas ir visiškai saugus vartojant ilgai.
?
Pastaruoju metu įvairios pasaulio laboratorijos pateikia naujų eksperimentinių duomenų apie česnako įtaką įvairioms ligoms gydyti ir jų profilaktikai. Pastebėta, kad česnakas per 4–12 savaičių gali sumažinti mažo tankio (blogojo) cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat lėtėja aterosklerozinių plokštelių didėjimas kraujagysių spindyje (kol kas neaišku, ar taip yra dėl lengvojo cholesterolio kiekio sumažėjimo plazmoje, ar dėl kitų česnake esančių medžiagų poveikio). Be to, česnakas mažina širdies infarkto tikimybę žmonėms, sergantiems kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Vartojant česnaką, taip pat mažėja kraujo krešumas (trombocitų agregacija), todėl jį reiktų atsargiau vartoti žmonėms, kuriems yra kokių nors kraujo krešėjimo sutrikimų.
Pastaruoju metu labai populiarūs preparatai, pagaminti iš česnakų ekstrakto, dražečių, kapsulių pavidalu arba skysta forma. Tokių preparatų privalumas yra tas, kad jie nedirgina virškinamojo trakto, tačiau gydomųjų savybių nepraranda. Taip pat specialiais gamybos metodais yra panaikinamas aštrus kvapas bei skonis ir, kaip minėta, išsaugotos šviežiam česnakui būdingos organizmą stiprinančios savybės. Todėl juos galima vartoti vietoj kasdieninės česnako skiltelės.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
tai projektas apie sveiką gyvenseną ir nuostabią galimybę susigrąžinti sveikatą Tiens produkcijos pagalba.