){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia šiam svarbiam įvykiui būtina paruošti patį ligonį ir jo aplinką. Reikia nuplauti ligoniui rankas, o, jei pats pajėgia, pasiūlyti pačiam jas nusiplauti. Niekada negalima ligonio kambaryje palikti neišpilto indo su šlapimu arba išmatomis, būtina pašalinti blogus kvapus, pasirūpinti, kad būtų tvarkinga kambario aplinka, sudaryti sąlygas ligoniui patogiai įsitaisyti lovoje. Prieš valgydamas ligonis turi gerai pailsėti.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad geriausias ligonių apetitas būna rytais. Jei žmogų pykina, jam geriau tiks vėsesnis maistas. Be to, pykinimą labai sumažina šaldymo kameroje atšaldytos ananaso riekelės.
Labai svarbu ligoniui tinkamai pateikti maistą. Norint sužadinti apetitą, patariama pateikti maistą mažomis porcijomis. Vengiant užspringimo pavojaus, maistą reikia duoti mažais kąsneliais ir švelnų, pavyzdžiui, susmulkintas arba tarkuotas daržoves. Jei ligonis sunkiai ryja, gali užspringti, neturi dantų ar protezų, maistą būtina duoti trintą arba pusiau trintą. Ligonis sultinį su daržovių tyre ryja lengviau nei skystą sultinį su daržovių gabalėliais. Reikia nepamiršti ir saugumo – drungnas maistas yra saugesnis už tą, kuris garuoja. Patiekalą reikia stengtis padėti taip, kad ligonis galėtų jį matyti. Jei sergantis artimasis blogai mato arba visai nemato, jam derėtų pasakyti, kurioje lėkštės vietoje koks maistas yra padėtas, pavyzdžiui, žuvis ties 6 valanda, burokėliai – ties 12 valanda, bulvės – ties 3 valanda.
Jei įmanoma, reikia stengtis, kad ligonis valgytų pats. Tuomet jis jaučiasi mažiau priklausomas ir mažiau bejėgis. Jei valgydamas greitai pavargsta, tokiam žmogui reikia padėti pavalgyti. Jeigu nė viena ligonio kūno (veido) pusė nėra paralyžiuota, maistą rekomenduojama dėti į burną pakaitomis – tai į vieną, tai į kitą pusę. Tačiau, jei viena kūno (veido) pusė paralyžiuota, maistą reikia dėti tik į sveikąją pusę. Kai ligonis valgydamas išsitepa maistu, reikia nuolat pašluostyti jo burną, o ne tik pabaigus valgyti. Jei sunkus ligonis neturi apetito, nereikia prievartauti ligonį valgyti, jei jis to nenori.
Prieš ligonio maitinimą reikia pasirūpinti, kad aplink nebūtų triukšmo, kad gyvenamoji aplinka ligoniui pakeltų nuotaiką.
Senyvo amžiaus žmonių maistas turėtų būti kiek įmanoma įvairesnis. Be to, reikia stengtis jį derinti. Pavyzdžiui, jei pietums buvo patiektas riebesnis maistas, tai vakarienei tiktų liesesni maisto produktai. Senų žmonių mitybai patariama vartoti tokius maisto produktus, kuriems suvirškinti reikia mažiau fermentų, mažiau duoti duonos, bulvių, gyvulinės kilmės riebalų, saldumynų, druskos, rūkytų maisto produktų, alkoholio, daugiau skaidulinių medžiagų ir mineralų. Reikia stengtis, kad daržovių ir vaisių senyvo amžiaus nevaikštantys artimieji valgytų iki 5 kartų per dieną. Taip pat reikia stengtis į maistą dėti mažiau druskos bei cukraus. Jei nevaikštantis ligonis neserga širdies arba inkstų nepakankamumu, skysčių jam reikėtų išgerti ne mažiau nei 1,5 litro per dieną.
Nepagydomiems ligoniams paskutinėse ligos stadijose skiriamas ypač lengvai virškinamas maistas, turintis pakankamai baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, taip pat jis turėtų estetiškai gražiai atrodyti. Tokie ligoniai dažniausiai neturi apetito, būna išsekę, juos dažnai pykina. Jie turėtų valgyti po nedaug, dažnai ir mėgstamą maistą. Ligoniui reikėtų skirti dietą be druskos, tačiau maisto skoniui pagardinti reikėtų pridėti daugiau prieskonių, stengtis, kad valgis atrodytų patrauklus, kad lėkštėje maistas atrodytų estetiškai spalviniu požiūriu. Skrandžio bei seilių sekreciją padės sužadinti citrinos skiltelė, kivis arba ananasas. Prieš miegą sunkiai sergančiam savo artimajam pasiūlykite melisos, čiobrelių ar kmynų arbatos.
Jei įprastais metodais nepavyksta pagerinti ligonio mitybos, jeigu per du maitinimus žmogus tesuvalgo mažiau nei 50 proc. viso maisto, tuomet reikia pereiti prie enterinio maitinimo. Toks maitinimas tinka pacientams, kurių virškinamasis traktas veikia, tačiau įprasto maitinimo jiems nepakanka arba jis neįmanomas dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, būklės prieš/po operacijos, onkologinės, neurologinės ligos, kai yra rijimo sutrikimas ir/arba sąmonės sutrikimas, galvos smegenų traumos, labai blogas apetitas arba senyvas amžius, kai ligonis nesugeba pats savimi pasirūpinti. Skirti enterinio maitinimo negalima esant virškinamojo trakto nepraeinamumui, šoko būsenai arba alergijai kuriai nors iš dietinio maisto sudedamųjų dalių.
Geriamieji enteriniai mišiniai parenkami įvertinus ligonio įmitimą, ligos pobūdį, įtariamą maisto medžiagų stoką arba jų stygiaus riziką. Jei mišinys vartojamas kaip vienintelis maistas, jame turi būti pakankamai angliavandenių, riebalų, baltymų. Būtina atsižvelgti ir į vitaminų, mikroelementų poreikį. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis per parą rekomenduojama skirti 1,0–1,5 g baltymų, skysčių 30–40 ml/kg svorio per dieną.
Vienas iš dažniausiai vartojamų maisto papildų yra Nutridrink. Tai visavertis subalansuotas didesnės energinės vertės skystas maisto papildas, kurio sudėtyje yra rekomenduojamas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jis skiriamas suvartojantiesiems nepakankamą maisto kiekį ir išsekusiems ligoniams po chemoterapijos ir radioterapijos, prieš ir po operacijų, esant apetito sutrikimams, kramtymo ir rijimo sutrikimams.
Yra panašių maisto papildų su truputį mažesniu baltymų kiekiu. Atskiras maisto papildas skiriamas ligoniams, kuriems diagnozuota hiperglikemija bei sergantiems cukralige, papildytas skaidulinėmis medžiagomis, be laktozės ir gliuteino. Tokiems ligoniams skiriamas ir specialus mišinys su soja.
Sunkiai sergantiems ligoniams yra skiriami ir didesnės energinės vertės maisto papildai. Kitokie papildai skiriami ligoniams, kuriems reikalinga dieta su daug skaidulinių medžiagų. Specialus skystas maisto papildas vartojamas esant mitybos sutrikimui dėl virškinimo bei baltymų, riebalų ir disacharidų rezoliucijos sutrikimų, kurie atsiranda dėl uždegiminių žarnyno ligų, trumposios žarnos sindromo, kasos nepakankamumo ir virškinamojo trakto operacijų.
Rekomenduotini ir miltelių pavidalo maisto papildai. Pagal gydytojo rekomendacijas skiriami visaverčiai, subalansuoti enteriniai mišiniai, kurie naudojami esant mitybos nepakankamumui, atsiradusiam dėl ligos, pavyzdžiui, esant rijimo sutrikimui ir blogam apetitui, onkologinėms ligoms, kaukolės ir smegenų traumoms, pooperaciniu laikotarpiu.
Kaip papildomas baltymų šaltinis ligoniams, kurių poreikių netenkina maistas, vartojamas maisto papildas, kuriame yra didelis pieno baltymų ir kalcio kiekis. Šis mišinys vartojamas esant nudegimams, traumoms, infekcinėms ligoms, esant labai dideliam baltymų netekimui, klinikiniam išsekimui, mitybos nepakankamumui.
Jeigu ligoniai vartoja antibiotikų arba reikia normalizuoti sveikatos būklę po sunkios ligos, gausaus kitų vaistų vartojimo arba streso, vartojami probiotikai. Jie papildo virškinamąją sistemą gerosiomis bakterijomis ir taip padeda geriau pasisavinti maistingąsias medžiagas, gaunamas su kasdieniu maistu, gerina imuninės sistemos būklę. Kadangi senstant organizmas natūraliai praranda dalį gerųjų bakterijų, reikalingų, kad virškinamoji sistema būtų sveika, tai tokiais atvejais rekomenduojami probiotikai vyresnio amžiaus žmonėms.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę