){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasak gydytojos dietologės Aušros JAUNIŠKYTĖS, persivalgymais gali būti subjektyvus ir objektyvus. Subjektyviu persivalgymu vadinamas toks, kai žmogus jaučia nemalonius pojūčius, jam tempia skrandį, juntamas pilnumo jausmas skrandyje, kartais net sunku kvėpuoti būna, nes šiek tiek pakyla diafragma.
Kuo skiriasi nuo objektyvaus persivalgymo? „Persivalgomo maisto kiekiu. Pavyzdžiui, anoreksija sergančiai merginai pusė obuolio jau yra persivalgymas, normaliam žmogui keli gabalai pyrago prie pietų stalo, o dietos besilaikančiai merginai pietų porcija bus persivalgymas,“ – sakė Aušra Jauniškytė, Medicinos diagnostikos centro gydytoja dietologė.
Objektyviam persivalgymui būdinga keletas kriterijų. Jam būdingi labai dideli maisto kiekiai. Pavyzdžiui, trys batonai vienu metu ar pusė vištos. Persivalgymai yra matuojami suvartojamos kalorijomis.
60–65 kilogramus sverianti moteris objektyvaus persivalgymo metu (vieno valgymo metu) suvartoja papildomus 1000 kcal. Natūralu, kad tiek persivalgančiai moteriai didėja svoris. Kai ji pasiekia 100–120 kilogramų svorį, jos persivalgymas tampa 5000 kcal vienu prisėdimu. Kalbant aiškiai suvokiamomis porcijomis, 5000 kcal – tai penki antrieji patiekalai. „Dažniausiai tai būna saldumynai ar koks nors riebus maistas. Tai gali būti pusė ar net visas tortas. Nepersivalgoma daržovėmis ir košėmis.. Beje, dar vienas persivalgymo matavimo kriterijus yra suvartojamo maisto laikas. Dažniausiai persivalgant maistas tiesiog sukemšamas, suryjamas,“ – sakė Aušra Jauniškytė. Literatūroje aprašomi persivalgymai iki 20 000 kcal vienu metu!
Persivalgoma praradus kontrolės jausmą, žmogus suvokia, kad jis negali sustoti ir kontroliuoti suvalgomo maisto kiekio. Tai rodo, kad gresia valgymo sutrikimas. Jei persivalgoma ne mažiau kaip du kartus per savaitę, tai byloja apie mitybos sutrikimą.
„Su kažkiek daugiau maisto kūnas susitvarko ir suvirškina, bet, jeigu maisto kiekis labai didelis, apkraunama virškinamoji sistema. Reikia išskirti daugiau fermentų, ir skrandis turi aktyviau dirbti. Jeigu tai kartojasi dažnai, galima net sau pakenkti, ypač jei žmonės linkę sirgti virškinamojo trakto ligomis: skrandžio uždegimu, opalige ar dvylikapirštės žarnos opalige, kasos ar tulžies pūslės ligomis,“ – sakė gydytoja dietologė A. Jauniškytė. Pirmoji pagalba skrandžiui tokių persivalgymų atvejais – virškinimo fermentai.
Jeigu jau mes gyvenam tokioje šalyje, kur sugebama vienos šventės metu suvalgyti dvylika patiekalų, tai gal organizmas galėtų išmokti prisitaikyti prie tokių dėsningų persivalgymų? „Šventės pas mus atkeliavo iš senesnių laikų, kai žmonės gyveno pagal gamtos ritmą. Realybė buvo įvilkta į religinius rūbus ir tapo tradicija. Po badavimo, pasninkavimo ateidavo šventės: pjaudavo gyvulius, ant stalo būdavo mėsos, įvairių skanėstų. Šiais laikais mes maisto turime visus metus. Dabar nėra pasninko, tai gal neturėtų būti ir tokių „skrandžio švenčių?“, – svarstė dietologė.
Kūčios
Dominuojantys patiekalai – silkė ir grybai. „Tai sunkiai virškinamas maistas, juolab kad prie stalo sėdama vakare. Norėčiau atkreipti kai kurių grupių žmonių dėmesį. Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų vengti silkės, nes didelis druskos kiekis padidina kraujospūdį. Sergantieji virškinamojo trakto ligomis turėtų atsargiau žiūrėti į patiekalus iš grybų ir apskritai vengti persivalgymo. Grybai skrandyje virškinami net 3 valandas, o žarnyne – dar papildomas 6–8 valandas,“ – sakė Aušra Jauniškytė.
Kalėdos
Tai šventė, kai valgomas įvairus maistas. „Iškyla didelė rizika persivalgyti. Sunkiai derinamas maistas, saldumynai po keptų patiekalų, saldus po sūraus, daug riebaus maisto. Pavyzdžiui, bulvių košė skrandyje virškinama apie pusantros valandos, jeigu ji su spirgučiais – apie keturias. Vertėtų pamąstyti, ar verta taip alinti savo skrandį ir už ką jis baudžiamas“, – šyptelėjo gydytoja dietologė.
Naujieji metai
Didžiausia rizika – nesaikingas alkoholio vartojimas. Bet apie tai – po Naujųjų.
Kalorijų „bombos“ tradiciniame švenčių maiste:
100 g (5 šaukštai) „baltos“ mišrainės – 125 kcal.
100 g (5 šaukštai) silkės „pataluose“ – 650 kcal.
100 g bulvių košės – 174 kcal.
1 šaukštas spirgučių padažo – 120 kcal.
100 g svorio kiaulienos kepsnys su džiūvėsiais – 1500 kcal.
Iš viso: 2569 kcal.
(Tiek kcal per dieną turėtų suvartoti 19–34 m. vyras, sveriantis apie 70 kg, dirbantis vidutinio sunkumo darbą. Ar dirbanti sunkų fizinį darbą 19–34 m. moteris, sverianti iki 70 kg.)
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Kalorijų „bombos“ tradiciniame švenčių maiste:
100 g (5 šaukštai) „baltos“ mišrainės – 125 kcal.
100 g (5 šaukštai) silkės „pataluose“ – 650 kcal.
100 g bulvių košės – 174 kcal.
1 šaukštas spirgučių padažo – 120 kcal.
100 g svorio kiaulienos kepsnys su džiūvėsiais – 1500 kcal.
Iš viso: 2569 kcal.
turetu buti maziau
Jau keletą metų esu vegetarė, tai iš tiesų pakeitė mano gyvenimą. Pamiršau ką reiškia sirgti ar gerti vaistus, turėti problemų su antsvoriu, sirgti depresija. Per šį laiką sukaupiau nemažą žinių "bagažą", taigi mielai juo pasidalinčiau. Lauksiu jūsų laiškų.
Panaši nesąmonė parašyta ir apie mišrainę silkė pataluose. Tiek negali būti: 650 kcal. Panašaus kaloringumo yra sviestas, o mišrainėje juk yra ir daržovių, kurios mažina kcal kiekį 100 gramų. Daugiausiai šioj mišrainėj gali būti apie 200 kcal 100 gramų. Rašau ne iš dangaus paėmusi duomenis, bet kadangi pati savo valgomą maistą sveriu ir skaičiuoju per dieną suvalgytas kcal, tai tikrai galiu teigti, kad 650 kcal - nerealu šitoj mišrainėj.
Apie kiaulienos kepsnį irgi kažkokia nesąmonė. Riebioj žalioj kiaulienoj 100g apie 500 kcal, tai iš kur dar 1000 kcal? - gerai priedėkim aliejų, kuriame kepė kepsnys, džiuvėsėlius, vis tiek nesigaus 1500 kcal. Daugiausiai 700-800 kcal/100g. Teisybė parašyta tik apie baltą mišrainę.