Beveik visos pas mus parduodamos lietuviškos giros yra gaminamos iš to paties salyklo koncentrato, vežamo iš Vokietijos, taigi jų skonis nelabai skiriasi. Kiekviena firma turi savo receptūrą, kuri laikoma paslaptyje, skiriasi tik produktų proporcijos. Šios giros nėra labai aukštos kokybės, be to, taupant lėšas natūralūs produktai pakeičiami dirbtiniais. Jei jūs paragausite tikros natūralios giros ir po to išgersite nusipirktos parduotuvėje, pajusite saldiklio skonį. Šios giros nėra labai sveikos, ypač nerekomenduotina gerti vaikams. Saldikliai tik džiovina burną, ir dar labiau norisi gerti.
Kitokia natūrali gira. Jos geresnė receptūra - vanduo, duonos džiūvėsiai, taip pat angliarūgštė, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga. Į ją dedama natūralaus cukraus, todėl yra labai saldi ir skani. Žinoma, ji kaloringesnė. Kai kurios firmos deda cukraus, tačiau šalia jo ir kitų saldinančių medžiagų - sacharino, ciklomato, saldiklių. Kitos firmos cukraus apskritai nededa, išsiverčia su gliukoze ir fruktoze.
Dauguma gėrimų Lietuvoje pilstoma į plastikinę tarą. Kai kam kyla abejonių, ar ji nekenkia sveikatai, tačiau tokia tara naudojama visame pasaulyje, ji patvirtinta Lietuvos sveikatos ministerijos, Mitybos centro. Be to, šie gėrimai pilstomi šaltu būdu, nėra pasterizuojami. Žinoma, dėl stiklinės taros kyla mažiau abejonių.
Geriausiai laikyti iki 18oC temperatūroje, saulės nepasiekiamoje vietoje.
Valstybinės kokybės inspekcijos Kauno skyriaus vyr. inspektorius B.RAULINAITIS
Pliusai
• Daug baltymų, vitaminų.
• Skatina apetitą.
• Sugrąžina jėgas išsekusiam organizmui.
• Skatina žarnyno darbą.
• Rekomenduojama esant pūlingoms odos ligoms.
• Puikiai malšina troškulį.
Minusai
• Daug geriant stiprėja rūgimo procesas žarnyne (pučia vidurius).
• Nerekomenduojama sergant kepenų ir tulžies pūslės latakų uždegimu.
• Kaip ir alus, skatina rūgštingumą.
Gyd. Marina Sadevič
1 litrui giros pagaminti reikia: • 40 g ruginės duonos; • 20 g cukraus; •1,5 g mielių; •1,2 l vandens.
Juodą duoną supjaustykite mažomis riekelėmis, atsargiai, kad nesudegtų, džiovinkite ant ugnies. Užpilkite 800C vandeniu, laikykite 3-4 valandas šiltoje vietoje (250C), po to perkoškite. Mielės su cukrumi skiedžiamos nedideliu kiekiu gauto skysčio. Gautas mišinys supilamas į likusį skystį. Pastatoma šiltoje vietoje rūgti keletui valandų. Po to pakartotinai nukošiama ir atvėsinama iki 100C.
6 l giros reikia: • ½ kepalo (1 kg) ruginės duonos; • 30 g mielių (šviežių); • 500 g cukraus; • 6,5 l vandens.
Duoną supjaustykite riekelėmis ir padžiovinkite orkaitėje iki rudos spalvos (svarbu nesudeginti). Užpilkite verdančiu vandeniu (2-3 l), šiltai laikykite 12 val., po to perkoškite. Į gautą skystį dar įpilkite virinto šilto (ne karšto) vandens, iki 6 litrų. Mieles sutrinkite nedideliame kiekyje vandens arba cukraus iki grietinės konsistencijos. Į 6 l gauto skysčio sudėkite ištrintas mieles, 500 g cukraus ir viską labai gerai išmaišykite. Laikykite kambario temperatūroje tol, kol skysčio viršus pasidengs 3-4 cm puta. Tada putas nugriebkite. Girą atsargiai perpilkite į kitą indą, kad nuosėdos liktų senajame inde. Gautą girą išpilstykite į sandariai užsukamus butelius, į kiekvieną butelį įdėkite po 3-4 razinas (buteliai pripilami ne iki viršaus). Buteliai laikomi suguldyti šaldytuve 1-3 paras. Teisingai pagaminta gira yra gintarinės spalvos.
Skanaus!
Gyd. Marina SADEVIČ
Girą degustavo: Kauno Visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja V.Grigaravičiūtė, Valstybinės kokybės inspekcijos vyriausiasis valstybinis inspektorius T.Mikalonis, biologė, dirbanti su maisto priedais, Z.Mikalonienė. Šis produktų degustavimas nebuvo oficialus patikrinimas. Produktus ragavę žmonės neatstovavo įstaigoms, kuriose jie dirba.
Girą redakcijos atstovai pirko dideliuose Vilniaus bei Kauno prekybos centruose, kaip paprasti pirkėjai. Taigi, kas pateko į redakciją, galėjo patekti ir ant jūsų stalo. Tačiau gali būti ir taip, jog būtent mums pakliuvo pats prasčiausias (arba geriausias) visos partijos gaminys. Mūsų tyrimas - tai siekimas atkreipti pirkėjų dėmesį į tai, ką mes perkame ir ką valgome.
“DUONOS” GIRA
Gamintojas: AB “Gubernija”.
Degustacijos dalyviams ji patiko labiausiai. Pagrindinė priežastis – jos kvapas ir skonis buvo panašiausias į giros kvapą ir skonį. Keista, skyrėsi skirtingose tarose išpilstytos giros skonis. Skanesnė pasirodė gira mažesniame 0,33 talpos stikliniame butelyje.
Įvertinimo balas - 9-10.
Kaina: 1,39 Lt.
Tara: stiklinis butelis, 0,5 l.
Sudėtis: vanduo, cukrus, duonos džiūvėsiai, angliarūgštė, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (citrinos rūgštis).
Energinė vertė:
34 kcal/100 cm³.
“GIRA”
Gamintojas: AB “Gubernija”.
Saldi, jau skystesnė gira, ne tokia natūrali. Tai, aišku, galėjo lemti gamybos būdas, naudojant salyklo ekstraktą.
Įvertinimo balas - 7-8.
Kaina: ??? Lt.
Tara: plastikinis butelis, 1,5 l.
Sudėtis: vanduo, cukrus, angliarūgštė,salyklo ekstraktas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (citrinos rūgštis), kvapiosios medžiagos, konservantas - natrio benzoatas.
Energinė vertė:
30 kcal/100 cm³.
“GIRA”
Gamintojas: UAB “Raudona meška”.
Skystas, greitai nusėdančia puta, gana skanus gėrimas. Tačiau, degustacijos dalyvių nuomone, labiau pateisinantis gėrimo, o ne giros pavadinimą.
Įvertinimo balas - 6-7.
Kaina: 1,69 Lt.
Tara: plastikinis butelis, 1,25 l.
Sudėtis: vanduo su angliarūgšte, cukrus, dirbtiniai saldikliai, vitaminas C, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (citrinos rūgštis), salyklo ekstraktas, kvapiosios medžiagos, konservantas - natrio benzoatas.
Energinė vertė:
23 kcal/100 ml.
"GIRA FRISCO”
Gamintojas: UAB “Coca-cola Bottlers Lietuva”.
Karamelės ar limonado kvapą ar skonį turintis gaivusis gėrimas. Nors žymaus gamintojo pilstytas, tačiau neatrodo toks tobulas, kaip kiti šios kompanijos gaminiai.
Įvertinimo balas - 5.
Kaina: 1,69 Lt.
Tara: plastikinis butelis, 1,5 l.
Sudėtis: vanduo, cukrus, anglies dioksidas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (citrinos rūgštis), kvapiosios medžiagos, maisto dažas - karamelė, konservantas - natrio benzoatas.
Energinė vertė:
37 kcal/100 ml.
“BALTARUSIŠKA MEDAUS GIRA”Gamintojas: BR UAB “Minsko nealkoholinių gėrimų gamykla”.
Deja, tai taip pat pasirodė daugiau gėrimas, o ne gira, tiesa, medaus kvapas buvo jaučiamas.
Įvertinimo balas - 5.
Kaina: 1,49 Lt.
Tara: plastikinis butelis, 1 l.
Sudėtis: vanduo prisotintas angliarūgšte, cukrus, natūralus medus, citrinos rūgštis, konservantas - natrio benzoatas, giros koncentratas.
Energinė vertė:
35,2 kcal/100 ml.
“NATŪRALI SALYKLINĖ GIRA”
Gamintojas: UAB “Raudona meška”.
Tai labai putojanti ir ilgai išlaikanti putą, brangoka gira, išpilstyta į originalų mažą daugkartiniu kamščiu užkemšamą buteliuką. Gana stiprokas rūgštus prieskonis, greičiausiai atsiradęs daugiau dėl papildomai pridėto vitamino C, o ne kaip natūralaus rūgimo rezultatas.
Įvertinimo balas - 8-9.
Kaina: 4,39 Lt.
Tara: stiklinis butelis, 0,5 l.
Sudėtis: prisotintas angliarūgštės vanduo, cukrus, natūralaus salyklo koncentratas, vitaminas C, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (citrinos rūgštis), konservantas - natrio benzoatas;
Energinė vertė:
23 kcal/100 ml.
“CEPSI GIRA”
Gamintojas: UAB “Tarbaz”.
Skystas, labai į limonadą panašus gėrimas.
Įvertinimo balas - 5.
Kaina: 1,89 Lt.
Tara: plastikinis butelis, 2,5 l.
Sudėtis: giluminis vanduo, salyklo ekstraktas, cukrus, fruktozė, dirbtiniai saldikliai, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinos rūgštis, angliarūgštė, kvapiosios medžiagos, konservantas - natrio benzoatas.
Energinė vertė:
12 kcal/100 cm³.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę