){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Labiau vartojami vištų, putpelių ir kalakutų kiaušiniai. Ančių ir žąsų kiaušiniai mažiau populiarūs, kadangi jie reikalauja ilgesnio termiško apdorojimo, kad būtų sunaikintos paratifo bakterijos, kuriomis labai dažnai tos rūšies kiaušiniai būna apkrėsti.
Cheminė kiaušinio sudėtis nevienoda: ji priklauso nuo paukščio rūšies, pašarų rūšies, metų laiko, kada kiaušinis yra perimas. Taip pat skiriasi baltymo ir trynio cheminė sudėtis. Baltyme visiškai nėra riebalų, yra visos nepakeičiamos gyvulinės kilmės aminorūgštys, o vandens ir angliavandenių yra dvigubai daugiau negu trynyje.
Vitaminai ir mineralinės druskos. Vištos kiaušinyje yra labai daug vitaminų ir mineralinių druskų. Viename kiaušinyje yra 0,65 mg vitamino A, 75-125 TV vitamino D, visi B grupės vitaminai (ypač daug vitamino B6 - 1 mg ir B2 - 0,44 mg), vitaminų E ir K, labai daug fosforo - apie 93 mg, kalcio - 27 mg, geležies - 1-3 mg. Vitaminų ir mineralinių medžiagų daugiau trynyje ir aišku - vasarą.
Mikroelementai. Kiaušinyje yra ir mikroelementų - jodo, vario, kobalto ir kt.
Cholesterolis ir lecitinas. Vienas kiaušinio trynys turi 250 mg cholesterolio ir tai sudaro 1-2 proc. trynio. Paros cholesterolio, gaunamo su maistu, norma neturi būti didesnė nei 300 mg. Tuo tarpu lecitino trynyje yra 5 kartus daugiau negu cholesterolio, t.y. jis sudaro apie l0 proc. trynio. Lecitinas yra labai svarbus cholesterolio reguliavimo procese, nes neleidžia cholesteroliui nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Dėl šių priežasčių kiaušinių patartina visiškai nepašalinti iš dietos net ir sergant ateroskleroze ir esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje. Tokiais atvejais kiaušinių kiekis ribojamas iki 1-2 vnt. per savaitę. Sergant tulžies pūslės ir latakų uždegimais kiaušinių trynių vartojimas taip pat mažinamas iki 1-3 kartų per savaitę.
Kiaušinis beveik visiškai (iki 97 proc.) rezorbuojasi žarnyne, nepasilieka šlakų. Kiaušinio baltymą, jei nėra jam padidėjusio jautrumo, galima vartoti be ypatingų apribojimų. Gyvulinės kilmės aminorūgštys, esančios baltyme, yra statybinė medžiaga mūsų raumenims. Lecitinas ir sieros turinčios aminorūgštys teigiamai veikia nervų sistemą. Todėl kiaušinius patartina valgyti sergant nervų ligomis, dirbantiems su kenksmingomis medžiagomis. Kiaušinyje esantis lecitinas ir geležis stimuliuoja raudonųjų kraujo ląstelių gamybą. Kiaušinio baltymas nedirgina virškinamojo trakto sienelės, todėl sėkmingai vartojamas dietinėje mityboje sergant opaligėmis, kasos uždegimu.
Geriausiai virškinami skystai virti kiaušiniai, kai yra įvykusi pirminė baltymo denatūracija. Be to, valgant skystai virtus kiaušinius, geriau pasisavinami vitaminai, tačiau iškyla pavojus susirgti salmonelioze. Todėl norint valgyti žalius ar skystai virtus kiaušinius, reikia būti įsitikinus, kad vištos yra sveikos.
Esant abejonėms, kiaušinius reikia virti ilgiau (kietai), nekepti neplaktos kiaušinienės, nevartoti žalių kiaušinių šaltiems patiekalams ruošti.
Jeigu vaikai nėra alergiški, galima duoti 2-3 kartus per savaitę. Dabar atsirado nauja mada vaikus maitinti putpelių kiaušiniais. Daugelis tėvų mano, kad jie vertingesni nei vištų. Galite būti tikri: nieko ypač naudingo juose nėra ir pirkti juos specialiai vaikams nėra jokios būtinybės.
Vaiko augimo ir brendimo laikotarpiu, sportuojant, nėštumo ir laktacijos metu, po traumų, operacijų, stresų, moterims, kurioms per 50 m., ir visiems, kam per 55 m., kai iškyla kaulų lūžimo pavojus, daugumai reikia vartoti kalcio papildomai.
Galima pirkti kalcio preparatų vaistinėse, tačiau galima ir paprasčiausiai paimti kietai virto kiaušinio lukštą, pakaitinti jį ant ugnies, sumalti kavamale iki miltelių ir vartoti su maistu arba grynus miltelius, užpylus juos vandeniu.
Kalcio tokiuose miltukuose yra 35-38 proc., o jo pasisavinimas organizme - 2,6 kartus didesnis negu “cheminio”. Taip pat kiaušinio lukštuose yra daug kitų naudingų medžiagų: geležies, kobalto, cinko, mangano, jodo, vario, o toksinių medžiagų, pvz., švino, kadmio, gyvsidabrio, visai nėra. Medicinoje sėkmingai naudojami kiaušinio lukšto milteliai gydant radiacinio švitinimo pasekmes.
Norint apsisaugoti nuo kaulų lūžių dėl kalcio stokos, pagreitinti kaulų sugijimą po lūžimų, pakanka 2-3 kartus per dieną vartoti po 0,3-0,5 g kiaušinio lukštų miltukų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
tai jei kokia nevisprote pasakys kad varnu kiausiniai dar geresni tai pradesit valgyt