Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Negimdinis nėštumas

Negimdinis nėštumas

Negimdiniu nėštumu vadinamas toks nėštumas, kai apvaisinta lytinė ląstelė prisitvirtina ir bręsta ne gimdoje, bet už jos ribų. Pagal tai, kur ji prisitvirtina, negimdinis nėštumas skirstomas į kiaušintakinį (kuris dažniau būna dešiniajame kiaušintakyje), pilvinį, kiaušidinį ir esantį rudimentiniame gimdos rage (nes dažnai rudimentinis ragas nesusisiekia su makštimi).
 

0,5-6 proc. visų ginekologijos stacionare besigydančių moterų diagnozuojamas negimdinis nėštumas. Šis skaičius gali būti ir didesnis, nes vis daugiau pasitaiko lytiškai plintančių ligų ir uždegimų, moterys lytinį gyvenimą pradeda anksčiau, o tai didina negimdinio nėštumo riziką. Pilvinis negimdinis nėštumas pasitaiko 0,3-0,4 proc., kiaušidinis - 0,1-0,7 proc., rudimentiniame rage - 0,1-0,9 proc.
Apvaisinta lytinė ląstelė gali įsitvirtinti ampulinėje kiaušintakio dalyje, sąsmaukoje ir gimdinėje kiaušintakio dalyje. Kartais negimdinį nėštumą būna sunku diagnozuoti dėl įvairių lokalizacijos formų.
Lytinė ląstelė gali prisitvirtinti taukinėje, raiščiuose, pilvaplėvėje, net kepenyse. Šis negimdinis nėštumas gali būti pirminis arba antrinis. Pirminis negimdinis nėštumas - kai apvaisinta lytinė ląstelė iš karto prisitvirtina tam tikroje vietoje. Antrinis - kai ląstelė dislokuoja, t.y. kai apvaisinimas įvyksta vienoje vietoje, o paskui dėl tam tikrų priežasčių ląstelė iš kiaušintakio slenka į pilvo ertmę, ten prisitvirtina (taukinėje, žarnyno pasaituose) ir toje vietoje vystosi negimdinis nėštumas.
Kas trukdo apvaisintai ląstelei patekti į gimdą? Tam įtakos turi anatominė kiaušintakių struktūra, peristaltika, lytinių hormonų pusiausvyra organizme, psichiniai veiksniai. Pavyzdžiui, dėl kokių nors priežasčių kyla spazmas (gali būti ir kiaušintakio spazmai) ir kiaušialąstė tam tikroje vietoje pradeda implantuotis, o ten tokių sąlygų kaip gimdoje nėra, todėl ir vystosi negimdinis nėštumas. 48 proc. negimdinio nėštumo atvejų būna dėl uždegiminių kiaušintakių pakitimų (dėl specifinių, tokių kaip gonorėja, ar dėl nespecifinių).
Manoma, kad dešiniajame kiaušintakyje negimdinis nėštumas dažniau pradeda vystytis dėl to, kad toje pusėje yra kirmėlinė atauga (apendiksas) ir kartais nedideli jo pakitimai sukelia pakitimus kiaušintakio fimbrijose (jos sugauna kiaušialąstę), dėl to gali susiaurėti kiaušintakio spindis, susidaryti sąaugos, sutrikti kiaušintakio peristaltika, virpamojo epitelio funkcija - kiaušialąstė tokiu kiaušintakiu negali slinkti. Dėl peristaltikos (raumenų tonusas priklauso nuo tam tikros mėnesinių ciklo fazės) kiaušialąstė gali slinkti gimdos link. Yra folikulinė fazė, kai kiaušintakių tonusas ir dirglumas didėja, ir liuteininė fazė (geltonkūnio susidarymo fazė), kai kiaušintakių tonusas ir dirglumas mažėja. Kiaušintakių virpamasis epitelis gamina tam tikrą sekretą, kuris padeda slinkti kiaušialąstei, o per mėnesinių ciklą kiaušintakio gleivinė taip pat kinta. Liuteininėje fazėje sekretuojančių ląstelių sekretas yra mitybinė terpė apvaisintai lytinei ląstelei ir padeda jai slinkti. O pakitus kiaušidžių funkcijai, sutrinka lytinis hormonų išskyrimas ir ląstelės slinkimas, todėl ji implantuojasi ten, kur nėra sąlygų vystytis.


Negimdinis nėštumas nutrūksta dvejopai: įvyksta kiaušintakinis abortas (gemalas atsiskiria ir išstumiamas į pilvo ertmę) arba kiaušintakis trūksta. Kiaušintakinis abortas dažniausiai įvyksta tais atvejais, kai kiaušialąstė bręsta didesnėje erdvėje, t.y. ampulinėje kiaušintakio dalyje. Jeigu įvyksta abortas, moteris kraujuoja, tačiau ji kraujuoja lėtai. Gydytojui nesunku nustatyti diagnozę, nes atliekant tyrimus matomas kraujas pilvo ertmėje. Lytinę ląstelę iš kiaušintakio spindžio pusės dengia plona gleivinė, kurią choriono gaureliai pragraužia, susidaro kraujosruva, gemalas atsiskiria nuo kiaušintakio sienos, paprastai žūva ir antiperistaltikos išstumiamas į pilvo ertmę. Iš kiaušintakio išstumiamas kraujas kaupiasi užgimdinėje įduboje. Moterims paprastai sutrinka mėnesinių ciklas (vėluoja). Kiaušintakinis negimdinis nėštumas gali išaiškėti gana anksti - dažniausiai diagnozuojamas 5-6 savaičių nėštumas. Moteris pradeda jausti sąrėminio pobūdžio skausmus, lyg kyla noras tuštintis, pasirodo tamsių kraujingų išskyrų, užgimdinėje įduboje palpuojamas skausmingas darinys, ultragarsu matoma laisvo kraujo - įtariamas negimdinis nėštumas ir ligonė guldoma į ligoninę.
Jeigu kiaušialąstė implantuojasi siauriausioje kiaušintakio dalyje, tai abortas neįvyksta, bet trūksta kiaušintakis. Tai įvyksta žaibiškai ir moteris per 1-2 valandas gali taip nukraujuoti, jog praranda sąmonę, o pilvo ertmėje jau būna iki 3 litrų kraujo, nes kraujuoja iš aortos. Kiaušintakis maitinamas iš gimdos ir kiaušidės arterijų, o kiaušidės arterija išeina iš aortos, todėl kraujavimas yra labai gausus. Trūkus kiaušintakiui, moteris turi būti tuojau pat guldoma į ligoninę ir tuojau pat operuojama.
Kiaušintakinis negimdinis nėštumas dažniausiai operuojamas. Kauno medicinos universiteto Ginekologijos ir akušerijos klinikoje visais įmanomais atvejais atliekamos tausojančios operacijos (tai sudaro apie 70 proc.). Jeigu yra kiaušintakinis abortas, mes visada gydome konservatyviai, suleisdami tam tikro medikamento arba tiesiog “išgramdome” pažeistą vietą, išsaugodami kiaušintakį. Jeigu ligonė neturi vaikų, darome mikrochirurginę operaciją, kad moteris ateityje galėtų pastoti.
Negimdinį nėštumą reikia skirti nuo gimdos priklausinių uždegimų bei apendicito. Žinoma, diagnozę nustato tik gydytojas. Tačiau sutrikus mėnesinėms, atsiradus sąrėminio pobūdžio skausmui ar “tepant” kraujingoms išskyroms, moteris būtinai turi kreiptis į gydytoją, kad būtų galima laiku nustatyti negimdinį nėštumą. Jam diagnozuoti pasitelkiamas ultragarsas, laparaskopinis tyrimas. Laparaskopinio tyrimo metu galima pro bambos žiedą apžiūrėti mažojo dubens organus ir įvertinti, kaip atrodo kiaušintakiai, kiaušidės, gimda, kokia jų peristaltika, galima patikrinti net kiaušintakių praeinamumą suleidus dažo medžiagos. Kontroliuojant laporaskopu galima daryti net operacijas (todėl moteriai nedaromas pilvo sienos pjūvis, ir po 2-3 dienų ji jau gali išvykti į namus).
Planuodama nėštumą moteris pirmiausia turėtų pasitikrinti pas ginekologą (ypač tais atvejais, jeigu yra rizikos faktorių). Ginekologas tokiu atveju įvertina germinacinę funkciją, pasižiūri, ar nėra uždegimo - tuomet nėštumą planuoti saugiau, nors medikai niekada neužtikrina visiško saugumo. Beje, anksčiau gydant nevaisingumą dažnai kiaušintakiai buvo prapučiami, tačiau tai tik sužaloja kiaušintakių epitelį ir yra negimdinio nėštumo ar nevaisingumo rizika, nes epitelis neišskiria sekreto, apvaisinta kiaušialąstė negali laiku patekti į gimdą.
Jeigu moteris patyrė vieną negimdinį nėštumą, antrojo negimdinio nėštumo tikimybė yra didesnė, nes gali atsirasti anatominių pakitimų, sutrikti peristaltika. Todėl jeigu buvo negimdinis nėštumas, prieš pastojant būtinai reikia baigti gydyti, vykdyti visus gydytojų nurodymus, gydytis sanatorijoje.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS