Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją?

Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska?

Kaip paplitusi venų varikozė?

Venų varikozės paplitimas – gana didelis, bent apie 10-30 proc. bendrosios populiacijos. Tikslių duomenų, kiek asmenų serga Lietuvoje, nėra, tačiau remiantis Europos šalių statistika manoma, kad mūsų šalyje gali būti net apie 400 – 500 tūkst. sergančiųjų.

Venų varikozės paplitimas priklauso nuo daugybės faktorių. Jis skiriasi įvairiose pasaulio šalyse. Žinoma, kad liga dažniau pasitaiko išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Kai kur venų varikozės paplitimas siekia net ir 55 proc. (moterų grupėje, nes moterys šia liga serga dažniau). Skaičiuojama, kad tokiose didelėse pasaulio valstybėse kaip JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija venų ligų gydymui skiriama net nuo 2 iki 3 proc. visų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų. Vadinasi tai didelė sveikatos, socialinė ir ekonominė problema.

Nors dažnai manoma, kad nuo išsiplėtusių venų kenčia išimtinai tik senyvo amžiaus asmenys, pastebima, kad liga vis labiau jaunėja ir gali paliesti įvairaus amžiaus asmenis – nuo paauglių iki jaunuolių, nuo vidutinio amžiaus iki senyvo amžiaus asmenų.

Kas dažniau serga venų varikoze?

Lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo požymių, pavyzdžiui, kojų sunkumą, skausmą, nuovargį, pabrinkimą ir tinimą, kaip rodo epidemiologiniai duomenys, patiria net kas antras bendrosios populiacijos atstovas. Skaičiuojama, kad šia liga vidutiniškai serga 20-25 proc. asmenų. Vis dėlto venų varikozė dažniau diagnozuojama moteriškosios lyties atstovėms ir taip yra pirmiausiai dėl fiziologinių ir hormoninių moters organizmo ypatumų. Teigiama, kad moterys venų ligomis gali sirgti net keturis – šešis kartus dažniau nei vyrai. Tačiau nėra visiškai aišku, ar ši statistika tiksli, mat moterys tiesiog dažniau kreipiasi į gydytojus dėl venų ligų – ne tik dėl fizinių nepatogumų, bet ir dėl estetinio faktoriaus. Deja, bet sergamumas venų ligomis tik auga – skaičiuojama, kad susirgimų tarp moterų kasmet padaugėja net apie 2,5 – 2,6 proc. o tarp vyrų – net apie 2 proc.

Ar venų varikozė gali būti tyli, apie save jokiais simptomais nepranešanti liga?

Taip, bet net ir tuomet, kai ant kojų jau matoma išsiplėtusių venų ar kamuoja kojų skausmas, sunkumas ir tinimas – ieškoti pagalbos skuba tikrai ne visi. Apskaičiuota, kad keturi pacientai iš dešimties varikozinių mazgų ant kojų net nepastebi. Tačiau būna ne ir tokių pacientų, kurie ignoruoja jau aiškiai pastebimas venų ligų komplikacijas, pavyzdžiui, trofines opas, ir primygtinai teigia, kad koją tiesiog susižeidė. Vis dėlto reikėtų atminti, kad sunkiai gyjančios trofinės opos – rimta ir pavojinga venų ligų komplikacija, į kurią tikrai negalima numoti ranka.

Pirmieji venų varikozės simptomai gali būti trūkinėjantys kapiliarai, pastebimesnis mėlynų venų tinklas, kojų maudimas, kojų sunkumas, odos niežėjimas ir tamsėjimas bei jos pigmentacijos pakitimai, kojų tinimas, kojų nuovargis, kojų skausmas ir t.t. Taigi į gydytoją kraujagyslių chirurgą (angiochirurgą) geriau kreiptis nedelsiant – tuomet ir gydymo prognozės geresnės, ir gyvenimas – kokybiškesnis.

Ar žmonės pandemijos metu iš tiesų „apleido“ lėtines ligas?

Taip, deja, bet šiuo metu stebimos neigiamos tendencijos ir vis daugiau pacientų gydytojo kabinete apsilanko jau su gerokai „užleistomis“ ligomis. Be to, labai įdomu, kiek pacientų laukia pandemijos pabaigos? Vis dar bijoma užsikrėsti COVID-19, todėl apsilankymas gydytojo kraujagyslių chirurgo kabinete atidedamas „saugesniems“ laikams. Negana to, klaidingai manoma, kad medicinos darbuotojų veikla griežtai apribota. Būtina pažymėti, kad laikantis visų saugumo priemonių, savo sveikata reikėtų rūpintis net ir pandemiją, tokiu būdu neleidžiant toliau progresuoti venų ligoms. Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai laukia didelis pacientų antplūdis, tačiau tikėtina, kad didelės dalies pacientų venos bus jau labai stipriai pažeistos. Taigi, mes labai siūlome nelaukti ir į kraujagyslių chirurgus kreiptis kuo greičiau – juk dėl pandemijos venų ligos progresuoti tikrai nesustoja.

Venoms „patinkanti“ fizinė veikla

Jei per pandemiją teko daugiau pasėdėti, tuomet pats metas pradėti lankyti baseiną ar išmokti mankštų, kurios naudingos venų kraujotakai. Pradėti sportuoti niekuomet ne per vėlu. Judėjimo metu dirba blauzdos raumenys, kurie itin svarbūs sėkmingam veninio kraujo tekėjimui į širdį.

Venų varikoze sergantiems asmenims reguliari fizinė veikla itin reikšminga, nes ji padeda sulėtinti lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo progresavimą. Vis dėlto reikėtų rinktis venoms „draugiškesnes“ sporto šakas – plaukiojimą ir mankštas baseine, pasivaikščiojimą lauke, jogą, specialius kineziterapinius pratimus ir pan. Vertėtų vengti didelių svorių kilnojimo, aktyvios aerobikos ir kitų venas galinčių traumuoti sporto šakų.

Sveikesnė, vitaminais ir flavonoidais papildyta mityba

Žinoma, kad venų sieneles ir kapiliarų pralaidumą mažina ne tik vitaminas C, bet ir bioflavonoidai (vitaminas PP), kurių daugiausiai randama įvairiame augaliniame maiste. Taigi verta valgyti daugiau tamsiai žalių daržovių, apelsinų, paprikų, pomidorų, morkų ir kitų vaisių bei daržovių. Sveika mityba padės ne tik gauti įvairių maistinių medžiagų, bet ir suteiks taip virškinimui reikalingų skaidulų. Mat venų ligų progresavimą gali greitinti ir lėtinis vidurių užkietėjimas, kurį dažnai sukelia nepakankamas skaidulinio maisto ir vandens vartojimas, per sėslus gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas.

Beje, kartu su mityba gauti pakankamą vitaminų ir flavonoidų kiekį galį būti kiek sudėtinga, ypač žiemos metu. Tuomet, pasitarus su gydytoju arba vaistininku, galima apsvarstyti specialių venotonikų vartojimą. Šiuo metu žinoma, kad bioflavonoidų frakcija didina venų tonusą ir apsaugo kraujagysles. Šios medžiagos ne tik mažina venų sienelių išsitempimą, bet ir lengvina kraujo sąstovį (stazę), taip sumažindamos tokių nemalonių simptomų kaip kojų tinimas, skausmas ir nuovargis, pasireiškimo riziką. Negana to, bioflavonoidai padeda gerinti veninio kraujo mikrocirkuliaciją ir mažina kapiliarų laidumą.

Reguliarus gelių su heparino natrio druska naudojimas

Rekomenduojama naudoti gelius, padedančius paskatinti mikrocirkuliacijos procesus apatinėse galūnėse, kurios labiausiai nutolusios nuo širdies. Lioton veiklioji medžiaga yra heparinas (heparino natrio druska). Jis paruoštas gelio pavidalu, tinkamu tepti odą. Vartojant pažeistoje vietoje heparinas apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo paviršinėse venose, gerina vietinę mikrocirkuliaciją (kraujotaką smulkiosiose kraujagyslėse) ir mažina patinimą. Lioton vartojamas mazginio venų išsiplėtimo ir jo sukeliamų komplikacijų (kraujo krešulių susidarymo pažeistose venose esant jų sienelių uždegimui arba be jo, uždegimo šalia venų esančiuose audiniuose bei opų, susidariusių odoje virš išsiplėtusių venų) gydymui. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė