Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Kaip nervinė įtampa veikia mūsų virškinimą?

Kaip nervinė įtampa veikia mūsų virškinimą?

Nervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą?

 

Nervinės įtampos metu organizme vyksta daug pokyčių

 

Trumpalaikis stresas dažniausiai yra naudingas, nes padeda apsisaugoti nuo potencialiai žalingų situacijų. Pavyzdžiui, matote, kad link Jūsų greitai artėja automobilis, todėl sutelkiate savo jėgas ir greitai pasitraukiate iš pavojingos vietos. Netrukus pajuntate, kad pagreitėjo Jūsų kvėpavimas bei širdies ritmas, užplūdo adrenalino banga. Tai tik keletas iš stresinių situacijų metu įvykstančių organizmo pokyčių. Nervinės įtampos metu žmogaus organizmas mobilizuoja visas jėgas ir sutelkia jas į apsisaugojimą nuo galimo pavojaus. Tokiu atveju itin svarbų vaidmenį vaidina simpatinė nervų sistema. Trumpalaikio streso metu vyksta šie pokyčiai:

  • Padidėja širdies susitraukimų dažnis ir jėga;
  • Iš prakaito liaukų išskiriama daugiau prakaito;
  • Išsiplečia vyzdžiai;
  • Išsiplečia bronchai, padažnėja kvėpavimas;
  • Išsiskiria daugiau streso hormonų;
  • Padidėja gliukozės kiekis kraujyje;
  • Išsiplečia skersaruožių raumenų kraujagyslės;
  • Pašiurpsta oda, pasišiaušia plaukeliai ir kt.
  • Kai kurie procesai sulėtėja. Vienas iš jų – virškinimo sistemos veikla, kai lėčiau juda virškinimo trakto turinys, sulėtėja skrandžio judesiai, išsiskiria mažiau skrandžio sulčių ir virškinimo fermentų, gaminama mažiau seilių ir t.t. Po streso daugiau įtakos įgauna parasimpatinė nervų sistema, dėl kurios poveikio atkuriamos ir kaupiamos energijos atsargos. Taip pat sulėtėja širdies darbas, mažėja skersaruožių raumenų tonusas ir kraujospūdis, siaurėja bronchai, susiaurėja vyzdys ir t.t.

Nesunku suprasti, kad tokie natūralūs fiziologiniai organizmo pokyčiai, kuriuos nulemia simpatinė nervų sistema, padeda žmogui geriau apsisaugoti nuo potencialaus pavojaus. Užplūdus streso hormonams žmogus gali greičiau bėgti, geriau matyti, labiau susikoncentruotu į tam tikrus dalykus ir t.t. Taigi trumpalaikis stresas gali būti naudingas. Jei asmenį kamuoja ilgalaikė nervinė įtampa, tai sulaukiama neigiamų lėtinio streso poveikių, ilgainiui išsenka organizmas, atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų, tarp jų – ir virškinimo bėdų.

 

Kaip stresas veikia virškinimo sistemą?

 

Lėtinė nervinė įtampa kiekvienam asmeniui gali turėti skirtingą poveikį, susijusį būtent su virškinimo sistema. Vieniems asmenims labai išauga apetitas ir jie itin nori daug nesveiko maisto. Toks su nervine įtampa susijęs maisto poreikis gali būti įvardijamas kaip emocinis valgymas. Tuo tarpu kitiems žmonėms stresas tiesiog „užriša“ skrandį ir jie gali nevalgyti net kelias dienas ar dar ilgiau. Nei vienas streso poveikis apetitui nėra naudingas – bet kuriuo atveju išderinamas normalus mitybos režimas ir išauga persivalgymo, valgymo ir virškinimo sutrikimų pasireiškimo rizika. Stresas taip pat gali veikti žarnyno judesius, pavyzdžiui, vieniems dėl didelės nervinės įtampos prasideda viduriavimas, kitiems viduriai užkietėja. Dėl vidurių užkietėjimo gali pasireikšti ir kiti nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, pilvo skausmas, pilvo pūtimas, skausmingas tuštinimasis ir t.t. Tokie simptomai tik dar labiau padidina nerimo lygį ir žmogus gali patekti į užburtą ratą, kai nervinė įtampa paskatina virškinimo sutrikimų pasireiškimą, o šie virškinimo sutrikimai priverčia galvoti apie sunkią ligą ir dar labiau dėl to jaudintis.

 

Kas vyksta organizme po patirtos nervinės įtampos?

 

Po simpatinės nervų sistemos aktyvinimo (patirto streso) aktyvinama kita nervų sistemos dalis – parasimpatinė nervų sistema. Vienas pagrindinių parasimpatinei nervų sistemai priklausančių nervų yra vadinamas nervo klajokliu – jis įnervuoja ir kai kuriuos pilvo organus. Ši sistema suaktyvina streso metu kiek sulėtėjusius virškinimo procesus, padeda atstatyti prarastas energijos sąnaudas, grąžina kūną į normalią ramybės būseną. Tuomet išsiskiria daugiau skrandžio rūgšties, suaktyvėja kasos fermentų sintezė, greitėja žarnyno ir skrandžio judesiai. Taigi tiems, kurie nervinės įtampos metu net negalėjo pagalvoti apie maistą, jau gali grįžti apetitas. Kartais alkio jausmas būna ypatingai stiprus, todėl labai svarbu stengtis kuo greičiau grįžti į normalų mitybos režimą.

 

Espumisan Easy – greita pagalba kenčiant nuo pilvo pūtimo

 

Pilvo pūtimas gali atsirasti ir dėl patiriamo streso, t.y., psichogeninių priežasčių. Espumisan Easy – tai medicinos priemonė, pagaminta naudojant šiuolaikines technologijas. Šiose granulėse yra medžiagos, vadinamos simetikonu. Medicinos priemonė padeda mažinti pilvo pūtimą, atsiradusį dėl dujų susikaupimo, bei tempimo pojūtį pilve, pilvo išsipūtimą, spaudimą viršutinėje pilvo dalyje ir gurgimą skrandyje bei žarnyne. Granulės greitai ištirpsta burnoje, todėl aktyvioji medžiaga greitai pasiekia virškinimo traktą, kur pradeda veikti. Granulių nereikia užgerti vandeniu, jos yra malonaus citrinų skonio. Šios medicinos priemonės geriau nevartoti, jei yra alergija (padidėjęs jautrumas) simetikonui ar bet kuriai kitai sudedamajai daliai.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS